Rugsėjo trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 12,2 °C (teigiama 0,9° anomalija) (1 pav.). Vėsiausia buvo Šalčininkuose (11,0 °C), o šilčiausia – Nidoje (14,6 °C).

Aukščiausia oro temperatūra (21,8 °C) užfiksuota rugsėjo 29 d. Pagėgiuose, o žemiausia (2,3 °C) – dešimtadienio 28 d. Molėtuose.

Rugsėjo 28 d. Molėtuose (-0,2 °C) bei Varėnoje (-0,6 °C) 5 cm aukštyje dirvos paviršiuje buvo fiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys – šalnos aktyvios augalų vegetacijos laikotarpiu¹.

Rugsėjo 21–22 d. Vilkaviškio apylinkėse ir pajūrio zonoje, oro temperatūrai nukritus žemiau 15 °C baigėsi meteorologinė vasara. Visoje šalyje meteorologinė vasara šiais metais baigėsi vidutiniškai 8 dienomis vėliau lyginant su SKN, o pats sezonas vidutiniškai truko 97 dienas, t. y., 5 dienomis ilgiau lyginant su SKN.

1 pav. Rugsėjo mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Trečiojo rugsėjo dešimtadienio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje siekė 23,4 mm (138 % SKN²) (2 pav.). Šalyje iškritusio kritulių kiekio kontrastai buvo labai dideli ir svyravo nuo 7,4 mm Kybartuose iki 55,6 mm Švenčionyse.

Rugsėjo 21, 23 bei 26 dienomis registruoti pavojingo meteorologinio reiškinio – smarkaus lietaus³ atvejai. Iš pavojingo lietaus atvejų, gausiausiai palijo rugsėjo 23 d. Švenčionyse, kur iškrito 27,3 mm/12 val.

Rugsėjo III dešimtadienį tęsėsi, dar rugpjūčio 22 d. prasidėjęs, stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis⁴. Dešimtadienio pradžioje jis buvo apėmęs kai kurias Joniškio, Kelmės, Plungės, Rietavo, Šiaulių, Telšių r. savivaldybių seniūnijas, o dešimtadienio pabaigoje pasitraukė iš Plungės r. sav. teritorijos.

2 pav. Rugsėjo mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 46,6 val. (85 % SKN): nuo 31,0 val. Vilniuje iki 71,5 val. Nidoje (3 pav.).

3 pav. Rugsėjo mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje daug kur šalyje svyravo apie 12–13 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje kilo iki 16–22 °C, žemiausia krito iki 7–11 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje daug kur šalyje kilo iki 15–21 °C, žemiausia krito iki 10–12 °C.

Kauno AMS trečiąjį rugsėjo mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės, kurių vidurkis buvo 1,7 UVI, tai 0,4 mažiau už daugiametį (2001–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį (2,1 UVI). Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė (2,2) buvo fiksuojama rugsėjo 22 d., o mažiausia (0,5) – dešimtadienio 23 d.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas (309 DU⁵) Kauno AMS trečiąjį rugsėjo mėnesio dešimtadienį buvo vidutiniškai 4 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (298 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (341 DU) fiksuota rugsėjo 21 d., o mažiausia (272 DU) – rugsėjo 29 d.

1. Stichinis meteorologinis reiškinys „šalna aktyviosios vegetacijos laikotarpiu“ – kai oro ar dirvos paviršiaus temperatūra nukrenta <0 °C, įvykus oro temperatūros perėjimui per 10 °C. ↩︎
2. SKN – „standartinė klimato norma“, 1991–2020 m. vidurkis. ↩︎
3. Pavojingas meteorologinis reiškinys „smarkus lietus“ – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių. ↩︎
4. Stichinis meteorologinis reiškinys „Ilgas lietingas laikotarpis“ – kai gegužės 1 –spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį. ↩︎
5. DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas. ↩︎