Birželio 27 d. aukščiausia oro temperatūra daugelyje rajonų sieks 30–33 laipsnius karščio. Birželio 28-os dieną oras daug kur kais iki 31–36 laipsnių. Birželio 29 d. aukščiausia oro temperatūra daugelyje šalies vietų sieks 32–37 laipsnius karščio. Birželio 30 d. kaitra atlėgs.

2016 m. gegužės mėnesio antrasis dešimtadienis

Vidutinė dešimtadienio oro temperatūra (10,9–12,6 °C) buvo vidutiniškai 0,4° žemesnė už standartinę klimato normą, paskaičiuotą 1981–2010 m. laikotarpiui (toliau – SKN). Gegužės 16–18 d. pavieniuose šalies rajonuose fiksuotas pavojingas meteorologinis reiškinys, o gegužės 19 d. Varėnoje stichinis meteorologinis reiškinys – šalna aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu – oro temperatūra 2 cm aukštyje nukrito iki -3,0 °C, Varėnoje šalnos buvo net 5 dienas iš eilės – rytais oro temperatūra prie žemės paviršiaus nukrito iki -4,6…-0,3 °C.

Krituliai antrąjį gegužės mėnesio dešimtadienį pasiskirstė gana netolygiai – Rytų ir Šiaurės Rytų Lietuvoje kritulių iškrito mažiausiai – 8–30 mm (apie 0,4–1,4 SKN), centriniuose šalies rajonuose ir pavieniuose vakariniuose rajonuose iškrito 24–49 mm, tai sudarė 1,5–3 SKN. Daugiausiai kritulių (50–110 mm, o tai sudaro 3–5 SKN) iškrito Vakarų Lietuvoje, taip pat šiaurės vakariniuose šalies rajonuose – čia pasitaikė nemažai atvejų, kai stotyse užfiksuotas stiprus lietus, pasiekęs pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklį – iškrito > 15 mm kritulių per ≤ 12 val.

Aukščiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra daug kur siekė 40–49 °C, Dotnuvoje ir Panevėžyje dirvožemiai sušilo iki 35–36 °C, Varėnoje – iki 52 °C.

Vidutinė dirvožemio temperatūra po natūralia danga iki 20 cm buvo apie 12–15 °C, aukščiausia 5 cm gylyje siekė 15–23 °C, 20 cm gylyje – 13–18 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje, kaip ir praėjusį dešimtadienį, buvo 14–16 °C, aukščiausia siekė 20–26 °C.

Dešimtadienio pradžioje dirvožemiai iki 20 cm gylio drėgni ar šlapi buvo didžiojoje dalyje centrinių šalies rajonų, taip pat pietvakariniame pakraštyje, Vakarų Lietuvoje – sausoki, rytiniame ir šiaurės rytiniame šalies pakraštyje – orasausiai (visiškai sausi). Dėl didesnio kritulių kiekio dirvožemiai daug kur įgavo drėgmės, tačiau dėl šiltų ir saulėtų orų drėgmės kiekis gana greit pradėjo mažėti – baigiantis dešimtadieniui drėgni ar šlapi dirvožemiai buvo daugelyje vakarinių, šiaurės vakarinių, centrinių ir pietvakarinių šalies rajonų, sausoki – dalyje šiaurės rytinių šalies rajonų, o šiaurės rytiniame ir rytiniame šalies pakraščiuose – visiškai sausi.

Saulė šį dešimtadienį daug kur spindėjo 60–80 val., tik Nidoje ir šiaurės rytiniame šalies pakraštyje – daugiau nei 90 val.

Per dešimtadienį visoje šalyje baigė žydėti daugelis vaismedžių, tačiau žiedais pasipuošė alyvos, kaštonai, šermukšniai, pasirodė ir mažiau pastebimi ąžuolų žiedai.