Visa organizuojama edukacinė veikla yra nemokama.
Dėl papildomos informacijos ar bendradarbiavimo galimybių prašome kreiptis: el. paštu edukacijos@meteo.lt arba tel. +370 648 06 745
Ekskursijos
Meteorologijos stotyje
Trukmė: 30-60 min.
Kaip matuojama oro temperatūra ar krituliai? O kaip atrodo meteorologijos aikštelė pagal Pasaulinės meteorologijos organizacijos standartus?
Kviečiame pasivaikščioti po meteorologijos stotis penkiuose skirtinguose šalies miestuose – Biržuose, Kaune, Varėnoje, Šiauliuose* ir Vilniuje*.
Ekskursijos metu iš arčiau galėsite susipažinti su šiuolaikiniais meteorologiniais stebėjimo prietaisais, bei pamatyti dalį senųjų meteorologinių įrenginių, kurie kadaise buvo naudojami. Taip pat sužinosite, kaip ankščiau stebėtojai rinkdavo ir perduodavo duomenis, ir kaip tai daroma šiandien, o buvę stebėtojai ar stoties darbuotojai pasidalins įdomiomis istorijomis. Tai unikali galimybė susipažinti su reiškinių stebėjimu ir buvusia stebėtojo profesija.
* ekskursijos vyks tik meteorologijos aikštelėje.
Dėl registracijos į ekskursiją arba papildomos informacijos stotyje susisiekite tel.:
Biržų automatinė meteorologijos stotis tel.: +370 648 05 750
Kauno automatinė meteorologijos stotis tel.: +370 648 05 759
Šiaulių automatinė meteorologijos stotis tel.: +370 648 05 813
Varėnos automatinė meteorologijos stotis tel.: +370 648 05 832
Vilniaus automatinė meteorologijos stotis tel.: +370 648 06 745
Edukacijos
Žiemos ir vasaros krituliai (rekomenduojamas amžius: priešmokyklinukai – 2 kl.)
Trukmė: 45-60 min.
Dalyvių skaičius: iki 25 dalyvių
Edukacija prasideda nuo piešimo 4-ių metų laikų, akcentuojant kritulių sezoninį pobūdį. Spalio-vasario mėnesiais pasakojime daugiau dėmesio skiriama žiemos krituliams ir pavojingiems reiškiniams bei kaip tinkamai elgtis jų metu. Atskleisime paslaptį, prie kokių orų sąlygų geriausia lipdyti SENĮ BESMEGENĮ ir kas apie tai sužino anksčiausiai 😊. Kovo-rugsėjo mėnesiais vaikai supažindinami su vasaros liūtimis ir juos lydinčiais pavojais bei atsakome į klausimą po kokiu medžiu kiškis slepiasi lyjant. Edukacijos pabaigoje patikrinsime ar įmanoma pasiklysti rūke.
Edukacijos metu lankomės sinoptiko kabinete, išbandome rūko mašiną.
Oras, stichijos ir mūsų ateitis: kaip gyvensime 2050 m.? (rekomenduojamas amžius: 3-5 kl.)
Trukmė: 45-60 min.
Dalyvių skaičius: iki 30 dalyvių
Koks klimatas Lietuvoje ir ar jis keičiasi?
Edukacijos metu analizuojant Lietuvos klimatą ir jo pokyčius bandysime atsakyti į klausimą, kas gamtoje greičiausiai pajaučia klimato kaitos pokyčius. Per gyvūnų ir augalijos pokyčius aptarsime kokie pavojingi meteorologiniai reiškiniai Lietuvoje fiksuojami vis dažniau ir kokių reiškinių mažėja. Taip pat išsiaiškinsime kaip fiksuojami pavojingi meteorologiniai reiškiniai, kam šie duomenys yra naudingi ir kaip ši informacija padės mums ateityje.
Orų mokslas: nuo palydovo iki perspėjimo telefone (rekomenduojamas amžius: nuo 5 kl.)
Trukmė: 45-60 min.
Dalyvių skaičius: iki 30 dalyvių
Ar kada pagalvojote, kaip perspėjimas apie stichinius orus atkeliauja į jūsų telefoną? Atkeliaujantys stichiniai reiškiniai yra numatomi iš ankščiau ir kurių prognozę sudaro visą parą budintis sinoptikas.
Edukacijos metu aptarsime kaip Lietuvoje keikėsi orų prognozės, meteorologinių reiškinių fiksavimas per 100 metų. Kartu sužinosime kuo skiriasi klimatas nuo orų ir kas padeda sinoptikui sudaryti orų prognozę.
Edukacijos metu lankomės sinoptiko kabinete.
Sinoptiko kalba: kokia informacija pasiekia visuomenę? (rekomenduojamas amžius: nuo 8 kl.)
Trukmė: 60-90 min.
Dalyvių skaičius: iki 25 dalyvių.
„Sinoptikas perspėja: laukia bjaurūs orai..“
“Sinoptikas apie savaitgalio orus: seniai tokių rekordų nebuvo..”
Perskaitome antraštę, pažvelgiame į dangų ir pradedame galvoti: gal reikėjo pasiimti skėtį? O gal čia apie artėjančius karščius?
Tačiau kas nutinka orų prognozei pakeliui nuo sinoptiko iki televizijos ekrano, radijo laidos, naujienų portalo ar socialinių tinklų? Kaip keli meteorologiniai terminai ir skaičiai tampa žinute, kuri gali ne tik informuoti, bet ir sudominti, paskatinti veikti ar net sukelti nerimą?
Edukacijos metu dalyviai taps skirtingų redakcijų komandomis. Jiems teks iššifruoti sinoptikų vartojamus terminus, atsirinkti svarbiausią informaciją ir nuspręsti kaip sudėtingą sinoptinę informaciją paversti aiškia ir lengvai suprantama žinute savo auditorijai.
Kartu sužinosime, kaip gimsta orų prognozės, kokių jų būna ir kodėl ne visos prognozės išsipildo. Visgi svarbiausia – pamatysime kaip orų prognozė gali įgauti kitą „veidą”, priklausomai nuo ko kas ir kaip ją pasakoja.
Edukacijos metu lankomės sinoptiko kabinete.
Klimato derybos (rekomenduojamas amžius: nuo 9 kl.)
Trukmė: 60-90 min.
Dalyvių skaičius: iki 25 dalyvių
Įsivaizduokite, kad dabar – 2027 m. ruduo. Vilniuje vyksta Jungtinių Tautų organizuojama klimato kaitos konferencija (COP), kurioje suburta darbo grupė. Šiais metais darbo grupėje ne skirtingų šalių, o skirtingų sektorių atstovai. Kiekvienas sektorius turi skirtingus požiūrius ir, žinoma, skirtingus tikslus.
Imituojamų derybų metu aptarsime ir ieškosime sprendimų su Baltijos jūros išsaugojimu susijusiame klimato kaitos kontekste. Taip pat bandysime išsiaiškinti, ar lengva priimti sprendimus dėl taršos mažinimo ir kitais su klimato kaita susijusiais klausimais.
Mokiniai susipažins su Baltijos jūros problematika ir kodėl ji laikoma viena iš labiausiai užterštų jūrų pasaulyje, analizuos COP veiklą, jos priimamus sprendimus.
Nuotolinės edukacijos
Orų mokslas: nuo palydovo iki perspėjimo telefone (rekomenduojamas amžius: nuo 5 kl.)
Trukmė: 45-60 min.
Ar kada pagalvojote, kaip perspėjimas apie stichinius orus atkeliauja į jūsų telefoną? Atkeliaujantys stichiniai reiškiniai yra numatomi iš ankščiau ir kurių prognozę sudaro visą parą budintis sinoptikas.
Edukacijos metu aptarsime kaip Lietuvoje keikėsi orų prognozės, meteorologinių reiškinių fiksavimas per 100 metų. Kartu sužinosime kuo skiriasi klimatas nuo orų ir kas padeda sinoptikui sudaryti orų prognozę.
Oras, stichijos ir mūsų ateitis: kaip gyvensime 2050 m.? (rekomenduojamas amžius: 3-5 kl.)
Trukmė: 45-60 min.
Koks klimatas Lietuvoje ir ar jis keičiasi?
Edukacijos metu analizuojant Lietuvos klimatą ir jo pokyčius bandysime atsakyti į klausimą, kas gamtoje greičiausiai pajaučia klimato kaitos pokyčius. Per gyvūnų ir augalijos pokyčius aptarsime kokie pavojingi meteorologiniai reiškiniai Lietuvoje fiksuojami vis dažniau ir kokių reiškinių mažėja. Taip pat išsiaiškinsime kaip fiksuojami pavojingi meteorologiniai reiškiniai, kam šie duomenys yra naudingi ir kaip ši informacija padės mums ateityje.