Vasario mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -9,4 °C (neigiama 6,3° anomalija): nuo -8,0…-7,0 °C pajūryje ir Kuršių nerijoje (neigiama 5,7–6,3° anomalija iki -11,0…-10,5 °C šiaurės rytiniuose rajonuose (neigiama 5,5–7,5° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 1 d. Klaipėdoje, 5,0 °C, žemiausia – 6 d. Ukmergėje, -28,4 °C.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje pirmąjį vasario dešimtadienį buvo apie 8 mm (0,6 SKN): nuo 3,1 mm Utenoje iki 20 mm Druskininkuose ir Liukonyse (2 pav.). 

Paskutinę dešimtadienio dieną visą šalį dengė sniegas, nuo 8–15 šiaurės vakarinėje dalyje, Nidoje ir Šiaulėnų apylinkėse iki 46 cm Puvočiuose (3 pav.).

Vasario pirmąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 27 val.: nuo 19,9 val. Lazdijuose iki 37,2 val. Biržuose. (4 pav.).

Dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje daugelyje šalies rajonų buvo labai panaši ir svyravo apie 0 °C, aukščiausia kilo iki 0–1 °C.

Pirmąją dešimtadienio dieną daug kur šalyje dirvožemiai buvo įšalę iki 2 cm, tik Raseinių ir Vilniaus apylinkėse laikėsi 4–6 cm įšalo sluoksnis. Žemėjant orai temperatūrai, dirvožemio įšalas pradėjo gilėti, dešimtadienio viduryje giliausiai dirvožemiai buvo įšalę Šilutės apylinkėse – 13 cm. Paskutinę dešimtadienio dieną daug kur šalyje laikėsi 1–10 cm dirvožemio įšalo sluoksnis. Giliausiai dirvožemiai buvo įšalę Šilutės ir Šiaulių apylinkėse (16–19 cm), o Biržų, Panevėžio ir Utenos apylinkėse po storu sniego sluoksniu įšalas nebuvo susidaręs.