Lapkričio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 4,9 °C (teigiama 0,6° anomalija) (1 pav.). Vėsiausia buvo Švenčionyse (3,8 °C), o šilčiausia – Nidoje (8,0 °C).

Aukščiausia oro temperatūra (12,7 °C) užfiksuota lapkričio 5 d. Pagėgiuose, o žemiausia (-5,8 °C) – dešimtadienio 7 d. Alytuje.

1 pav. Lapkričio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Pirmojo lapkričio dešimtadienio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje siekė 0,8 mm (4 % SKN¹) (2 pav.). Šalyje daugiausia kritulių iškrito Šventojoje (9,3 mm), o Akmenėje, Anykščiuose, Marijampolėje, Molėtuose, Prienuose bei Trakuose per dešimtadienį neiškrito kritulių.

2 pav. Lapkričio mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Lapkričio I dešimtadienį vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 27,0 val. (150 % SKN): nuo 20,9 val. Lazdijuose iki 32,8 val. Nidoje (3 pav.).

3 pav. Lapkričio mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje daug kur šalyje svyravo apie 5–8 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje kilo iki 8–9 °C, Klaipėdoje iki 12 °C, žemiausia krito iki 1–3 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje daug kur šalyje kilo iki 9–13 °C, žemiausia krito iki 3–5 °C.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno AMS pirmąjį lapkričio mėnesio dešimtadienį (291 DU²) atitiko daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (290 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (310 DU) buvo fiksuota lapkričio 2 d., o mažiausia (275 DU) – lapkričio 5 d.

1. SKN – „standartinė klimato norma“, 1991–2020 m. vidurkis. ↩︎
2. DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas. ↩︎