Birželio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 14,7 °C (neigiama 1,2° anomalija) (1 pav.). Vėsiausia buvo Laukuvoje (13,6 °C) bei Rietave ir Plungėje (13,8 °C), o šilčiausia – Ventėje (15,6 °C).

Aukščiausia oro temperatūra (30,7 °C) užfiksuota birželio 20 d. Druskininkuose, o žemiausia (3,6 °C) – birželio 13 d. Skuode.

Birželio 20 d. Druskininkuose (30,7 °C) ir Ventėje (30,2 °C) oro temperatūrai perkopus 30 °C buvo registruotas pavojingas meteorologinis reiškinys – karštis¹.

1 pav. Birželio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Antrojo birželio dešimtadienio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje siekė 44,6 mm (171 % SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių iškrito Dotnuvoje (24,4 mm) bei Šiauliuose (24,8 mm), o daugiausiai –  Rietave (84,6 mm).

Birželio 11–17 d. Lietuvoje registruoti pavojingo meteorologinio reiškinio – smarkaus lietaus² atvejai. Gausiausiai palijo birželio 11 d. Utenoje, kur iškrito 33,3 mm/11 val.

Birželio 11 d. Rytų Lietuvoje buvo užfiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys – labai smarki audra³, kurios metu iškrito pavojingas lietaus kiekis (15,5–33,3 mm), buvo fiksuota perkūnija, gūsingas vėjas (15–21 m/s) bei kruša. Tą pačią dieną Šalčininkų apylinkėse buvo užfiksuotas dar vienas stichinis meteorologinis reiškinys – labai stambi kruša⁴ (ledėkų skersmuo siekė iki 3 cm).

Nuo birželio 13 d. pradėtas fiksuoti stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis⁵. Iš pradžių jis apėmė kelias Šalčininkų r. sav. seniūnijas, vėliau išplito į Varėnos r. sav., taip pat fiksuotas pavienėse Rokiškio, Zarasų r. sav. seniūnijose – šiose teritorijose ilgas lietingas laikotarpis fiksuotas ir dešimtadienio pabaigoje.

2 pav. Birželio mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 61,7 val. (70 % SKN): nuo 48,1 val. Biržuose iki 81,9 val. Nidoje (3 pav.).

3 pav. Birželio mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 17–19 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki 11–14 °C, aukščiausia kilo iki 25–31 °C, o Vilniuje net iki 33 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 20–27 °C.

Kauno AMS antrąjį birželio mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos, vidutinės ir aukštos Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės, kurių vidurkis buvo 4,6 UVI, tai 0,7 mažiau už daugiametį (2001–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį (5,3 UVI). Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė (5,7) buvo fiksuojama birželio 19 d., o mažiausia (1,8) – birželio 12 d.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno AMS antrąjį birželio mėnesio dešimtadienį buvo vidutiniškai 5 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (352 DU⁶) ir siekė 369 DU. Aukščiausia BOK reikšmė (396 DU) fiksuota birželio 13 d., o mažiausia (329 DU) – birželio 20 d.

1. Pavojingas meteorologinis reiškinys „karštis“ – kai aukščiausia oro temperatūra siekia ≥30 °C ir trunka trumpiau, nei 3 d. iš eilės. ↩︎
2. Pavojingas meteorologinis reiškinys „smarkus lietus“ – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių. ↩︎
3. Stichinis meteorologinis reiškinys „labai smarki audra“ – pavojingų meteorologinių reiškinių kompleksas: perkūnija (yra) ir smarkus lietus (kritulių kiekis ≥15 mm/per ≤12 val.), ir (ar) škvalas (maksimalus vėjo greitis ≥15 m/s), ir (ar) kruša (ledėkų skersmuo ≥ 6 mm). ↩︎
4. Stichinis meteorologinis reiškinys „labai stambi kruša“ – ledėkų skersmuo ≥20 mm. ↩︎
5. Stichinis meteorologinis reiškinys „Ilgas lietingas laikotarpis“ – kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį. ↩︎
6. 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas. ↩︎