Rugpjūčio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 16,2 °C (neigiama 0,1° anomalija) (1 pav.). Vėsiausia buvo Šalčininkuose (15,5 °C), o šilčiausia – Nidoje (17,7 °C).

Aukščiausia oro temperatūra (27,9 °C) užfiksuota rugpjūčio 31 d. Druskininkuose, o žemiausia (5,1 °C) – dešimtadienio 28 d. Varėnoje.

1 pav. Rugpjūčio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Trečiojo rugpjūčio dešimtadienio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje siekė 45,4 mm (162 % SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių iškrito Anykščiuose (11,7 mm), o daugiausia – Mažeikiuose (116,8 mm).

Rugpjūčio 22, 24 bei 30 dienomis Lietuvoje registruoti pavojingo meteorologinio reiškinio – smarkaus lietaus¹ atvejai. Iš smarkaus lietaus atvejų, gausiausiai palijo rugpjūčio 22 d. Tauragėje, kur iškrito 49,7 mm/12 val.

Rugpjūčio 22 d. daug kur Vakarų Lietuvoje buvo užregistruotas stichinis meteorologinis reiškinys – labai smarkus² lietus. Iš stichinio labai smarkaus lietaus atvejų, daugiausia kritulių iškrito Kapėnuose (Mažeikių r. sav.), kur per 12 val. iškrito 76,6 mm kritulių.

Rugpjūčio 22 d. dalyje Vakarų Lietuvos buvo užregistruotas katastrofinis meteorologinis reiškinys – labai smarkus lietus³. Iš katastrofinio labai smarkaus lietaus atvejų, daugiausia kritulių iškrito Baltrimuose (Skuodo r. sav.), kur per 12 val. iškrito 90,8 mm kritulių.

Rugpjūčio 22 d. daugelyje Lietuvos rajonų buvo užfiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys – labai smarki audra⁴.

Nuo rugpjūčio 22 d. pradėtas fiksuoti stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis⁵. Stichinis reiškinys vėl pradėtas fiksuoti kai kuriose Joniškio, Kelmės, Rietavo, Šiaulių, Telšių r. savivaldybių seniūnijose, o paskutinėmis mėnesio dienomis – ir kai kuriose Alytaus, Pagėgių bei Prienų r. savivaldybių seniūnijose.

2 pav. Rugpjūčio mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 83,1 val. (100 % SKN): nuo 74,9 val. Utenoje iki 90,8 val. Nidoje (3 pav.).

Rugpjūčio 22 d. dalyje Lietuvos buvo užfiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys – labai smarkus vėjas⁶. Iš stichinio labai smarkaus vėjo atvejų, didžiausias užfiksuotas vėjo greitis buvo Nidoje (32,9 m/s).

Rugpjūčio 22 d. Ventėje, kur vėjo greitis pasiekė 33,1 m/s, buvo užfiksuotas katastrofinis meteorologinis reiškinys – labai smarkus vėjas⁷.

3 pav. Rugpjūčio mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 16–21 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje kilo iki 22–27 °C, Klaipėdoje iki 32 °C, žemiausia krito iki 11–14 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 19–24 °C, Klaipėdoje iki 26 °C, Šilutėje iki 29 °C.

Kauno AMS trečiąjį rugpjūčio mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės, kurių vidurkis buvo 3,2 UVI, tai 0,5 mažiau už daugiametį (2001–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį (3,7 UVI). Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė (3,5) buvo fiksuojama rugpjūčio 24 ir 31 dienomis, mažiausia (2,9) – rugpjūčio 22 d.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas (318 DU⁸) Kauno AMS trečiąjį rugpjūčio mėnesio dešimtadienį buvo vidutiniškai 1 % didesnis ir atitiko daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (315 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (336 DU) buvo fiksuota rugpjūčio 24 d., o mažiausia buvo fiksuota rugpjūčio 29 d. (294 DU).

1. Pavojingas meteorologinis reiškinys „smarkus lietus“ – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių. ↩︎
2. Stichinis meteorologinis reiškinys „labai smarkus lietus“ – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50,0–79,9 mm kritulių. ↩︎
3. Katastrofinis meteorologinis reiškinys „labai smarkus lietus“ – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta >80 mm kritulių. ↩︎
4. Stichinis meteorologinis reiškinys „labai smarki audra“ – pavojingų meteorologinių reiškinių kompleksas: perkūnija (yra) ir smarkus lietus (kritulių kiekis ≥15 mm/per ≤12 val.), ir (ar) škvalas (maksimalus vėjo greitis ≥15 m/s), ir (ar) kruša (ledėkų skersmuo ≥ 6 mm). ↩︎
5. Stichinis meteorologinis reiškinys „Ilgas lietingas laikotarpis“ – kai gegužės 1 –spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį. ↩︎
6. Stichinis meteorologinis reiškinys „labai smarkus vėjas“ – kai maksimalus vėjo greitis 10 m aukštyje visose savivaldybėse (išskyrus Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Palangos miesto, Neringos, Šilutės rajono savivaldybes) ≥24–<33 m/s. Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Palangos miesto, Neringos, Šilutės rajono savivaldybėse ≥28–<33 m/s. ↩︎
7. Katastrofinis meteorologinis reiškinys „labai smarkus vėjas“ – kai maksimalus vėjo greitis 10 m aukštyje ≥33 m/s. ↩︎
8. DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas. ↩︎