Liepos antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 19,1 °C (teigiama 0,9° anomalija) (1 pav.). Vėsiausia buvo Šventojoje (17,8 °C), o šilčiausia – Jonavoje (19,9 °C).

Aukščiausia oro temperatūra (31,0 °C) užfiksuota liepos 17 d. Druskininkuose, o žemiausia (8,3 °C) – dešimtadienio 11 d. Alytuje.

Liepos 13 d. Tauragėje (30 °C), Kelmėje (30,1 °C), Dotnuvoje (30 °C) bei Birštone (30,8 °C) ir liepos 17 d. Ventėje (30,3 °C), Kretingoje (30,3 °C), Kazlų Rūdoje (30,2 °C) bei Druskininkuose (31 °C) oro temperatūrai pasiekus 30 °C buvo registruotas pavojingas meteorologinis reiškinys – karštis¹.

1 pav. Liepos mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Antrojo liepos dešimtadienio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje siekė 37,5 mm (125 % SKN) (2 pav.). Šalyje iškritusio kritulių kiekio kontrastai buvo labai dideli, kadangi Lietuvoje pasitaikė vietovių, kur iškrito mažiau nei pusė tai vietovei liepos II dešimtadienį būdingo kritulių kiekio bei pasitaikė vietovių, kur iškrito daugiau nei 2,5 karto tai vietovei liepos II dešimtadienį būdingo kritulių kiekio. Nuokrypis nuo SKN svyravo nuo 47 % Trakuose iki 255 % Mažeikiuose.

Liepos 11–12 d., 14 d., 18 d. bei 20 d. Lietuvoje registruoti pavojingo meteorologinio reiškinio – smarkaus lietaus² atvejai. Iš pavojingų smarkaus lietaus atvejų, gausiausiai palijo liepos 20 d. Telšiuose, kur iškrito 46,5 mm/8 val.

Liepos 20 d. Medekšinėje, Raseinių r. sav. buvo užregistruotas stichinis meteorologinis reiškinys – labai smarkus lietus³. Reiškinio metu, per 7 val. iškrito 54,4 mm kritulių.

Liepos II dešimtadienį tęsėsi, dar birželio 13 d. prasidėjęs, stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis⁴. Stichinis meteorologinis reiškinys dešimtadienio pradžioje buvo apėmęs kai kurias Anykščių, Alytaus, Kauno, Kretingos, Pagėgių, Plungės, Rokiškio, Skuodo, Šalčininkų, Šilalės, Šilutės, Tauragės, Utenos, Varėnos r. sav. seniūnijas. Per visą dešimtadienį reiškinys pasitraukė tik iš Šalčininkų r. sav., tačiau kituose taip pat silpnėjo. Paskutinę dešimtadienio dieną praslinkus intensyvių kritulių debesims reiškinys apėmė kelias Rietavo bei Telšių r. sav. seniūnijas.

2 pav. Liepos mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 85,7 val. (95 % SKN): nuo 72,8 val. Varėnoje iki 96,4 val. Šilutėje (3 pav.).

3 pav. Liepos mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 20–23 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje kilo iki 27–34 °C, žemiausia krito iki 13–16 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 23–30 °C.

Kauno AMS antrąjį liepos mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos ir vidutinės Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės, kurių vidurkis buvo 4,4 UVI, tai 0,8 mažiau už daugiametį (2001–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį (5,2 UVI). Liepos II dešimtadienį aukščiausia UVI reikšmė (5,0) buvo fiksuota liepos 16 ir 17 d., o žemiausia (1,6) – liepos 11 d.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas (345 DU⁵) Kauno AMS antrąjį liepos mėnesio dešimtadienį (neįtraukiant 16 d. duomenų dėl spektrofotometro programos sutrikimo) atitiko daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (344 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (385 DU) fiksuota liepos 11 d., o žemiausia (317 DU) – liepos 17 d.

1. Pavojingas meteorologinis reiškinys „karštis“ – kai aukščiausia oro temperatūra siekia ≥30 °C ir trunka trumpiau, nei 3 d. iš eilės. ↩︎
2. Pavojingas meteorologinis reiškinys „smarkus lietus“ – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių. ↩︎
3. Stichinis meteorologinis reiškinys „labai smarkus lietus“ – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50,0–79,9 mm kritulių. ↩︎
4. Stichinis meteorologinis reiškinys „Ilgas lietingas laikotarpis“ – kai gegužės 1 –spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį. ↩︎
5. DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas. ↩︎