Liepos pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 16,1 °C (neigiama 1,5° anomalija) (1 pav.). Vėsiausia buvo Laukuvoje (15,2 °C), o šilčiausia – Druskininkuose (17,0 °C).

Aukščiausia oro temperatūra (32,4 °C) užfiksuota liepos 1 d. Druskininkuose, o žemiausia (7,4 °C) – dešimtadienio 7 d. Skuode.

Vietomis Pietų Lietuvoje liepos 1 d. tęsėsi dar birželio 27 d. prasidėjęs stichinis meteorologinis reiškinys – kaitra¹.

1 pav. Liepos mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Pirmojo liepos dešimtadienio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje siekė 78,4 mm (270 % SKN) (2 pav.). Tai yra beveik 3 kartus daugiau kritulių, nei įprasta liepos I dešimtadieniui. Per šių metų liepos pirmąjį dešimtadienį iškrito beveik visa liepos mėnesio kritulių norma (93 % nuo liepos SKN). Šalyje iškritusio kritulių kiekio kontrastai buvo labai dideli, kadangi Kazlų Rūdoje, kur iškrito daugiausiai kritulių (121,1 mm), iškrito daugiau nei 4 kartus daugiau kritulių, nei Rokiškyje, kur jų iškrito mažiausiai (28,3 mm). Visoje Lietuvoje iškrito daugiau kritulių už šio dešimtadienio SKN tam tikroje vietovėje. Nuokrypis nuo SKN svyravo nuo 113 % Rokiškyje iki 388 % Šeduvoje.

Liepos 1 d. bei 3–10 d. Lietuvoje registruoti pavojingo meteorologinio reiškinio – smarkaus lietaus² atvejai. Gausiausiai palijo liepos 9 d. Kybartuose, kur nakties metu iškrito 43,1 mm/12 val.

Liepos I dešimtadienį tęsėsi, dar birželio 13 d. prasidėjęs, stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis³. Dešimtadienio pradžioje stichinis meteorologinis reiškinys pasitraukė iš daugelio Anykščių, Rokiškio, Šalčininkų, Varėnos, Zarasų r. sav. seniūnijų, tačiau prasidėjus lietingiems orams, jau nuo liepos 4 d. su kiekviena diena ilgas lietingas laikotarpis apėmė vis daugiau rajonų: Anykščių, Alytaus, Kauno, Kretingos, Pagėgių, Plungės, Rokiškio, Skuodo, Šilalės, Šilutės, Tauragės, Utenos, Varėnos r. sav.

2 pav. Liepos mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 49,6 val. (53 % SKN): nuo 40,1 val. Šilutėje iki 64,5 val. Biržuose (3 pav.).

3 pav. Liepos mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 18–21 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje kilo iki 26–34 °C, Vilniuje iki 36 °C, žemiausia krito iki 14–15 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 25–31 °C.

Pirmąjį liepos mėnesio dešimtadienį Kauno AMS fiksavo vidutines Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmes, kurių vidurkis buvo 4,5 UVI, tai 0,6 mažiau už daugiametį (2001–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį (5,1 UVI). Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė (5,5) buvo fiksuojama liepos 3 d., o mažiausia – (3,8) liepos 6 ir 8 dienomis.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno AMS pirmąjį liepos mėnesio dešimtadienį (375 DU⁴) buvo vidutiniškai 9 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (344 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (428 DU) fiksuota liepos 8 d., o mažiausia liepos 1 d. (333 DU).

1. Stichinis meteorologinis reiškinys „Kaitra“ – kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ar daugiau ir laikosi 3 dienas ar ilgiau. ↩︎
2. Pavojingas meteorologinis reiškinys „smarkus lietus“ – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių. ↩︎
3. Stichinis meteorologinis reiškinys „Ilgas lietingas laikotarpis“ – kai gegužės 1 –spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį. ↩︎
4. DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas. ↩︎