2020 m. rugpjūčio mėnesio trečiasis dešimtadienis

Rugpjūčio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė Lietuvos oro temperatūra buvo 16,8 °C (teigiama 1,1° anomalija): nuo 15,7–16,7 °C Rytų Lietuvoje (teigiama 0,5–1,0° anomalija) iki 17,4–17,9 °C Vakarų, Pietvakarių Lietuvoje (teigiama 1,1–1,5° anomalija) ir 18,8 °C Nidoje (teigiama 1,3°anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 23,0–30,7 °C. Žemiausia nukrito iki 5,4–13,3 °C.

 

 1 pav. Rugpjūčio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
1 pav. Rugpjūčio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra

 

Trečiąjį rugpjūčio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo apie 69 mm (1,7 SKN). Didžiojoje šalies dalyje iškrito 30–50 mm kritulių (0,9–1,8 SKN). Dalyje Šiaurės ir Pietvakarių Lietuvos iškrito 12–30 mm (0,6–1,2 SKN). Vakarų ir Pietų Lietuvoje iškrito daugiausiai – 70–105 mm (2,4–3,8 SKN). Rugpjūčio 23–28 dienomis vietomis registruoti pavojingo lietaus atvejai1 (2 pav.). Ypač gausiai palijo pietiniuose ir rytiniuose rajonuose paskutinę mėnesio naktį.

 

2 pav. Rugpjūčio mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis

 

Rugpjūčio trečiajį dešimtadienį vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje buvo 54 val. (0,7 SKN). Trumpiausiai Saulė spindėjo Rytų Lietuvoje ir Šiaulių apylinkėse 40–45 val. (0,5 SKN), ilgiausiai –centrinėje dalyje ir vakariniame pakraštyje 58–71 val. (apie 0,7) (3 pav.).

 

 3 pav. Rugpjūčio mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
3 pav. Rugpjūčio mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė

 

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daug kur šalyje svyravo apie 17–20 °C,  aukščiausia šiame gylyje daugelyje šalies rajonų kilo iki 25–28 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 22–25 °C.
Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal hidroterminio koeficiento (HTK) reikšmes, dešimtadienio pradžioje sausringos sąlygos buvo stebimos Ignalinos, Švenčionių, Vilkaviškio, Kalvarijos, Marijampolės, Panevėžio, Dotnuvos, Kelmės, Skuodo apylinkėse. Sausos sąlygos buvo susidariusios Jurbarke ir Šakiuose. Labai sausos sąlygos vyravo pietryčių Lietuvoje (Vilniuje, Trakuose, Šalčininkuose, Varėnoje, Alytuje), įpusėjus dešimtadieniui Neringos ir Trakų savivaldybių teritorijose užsitęsęs sausas periodas buvo pasiekęs pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklius2, o likusioje Lietuvos dalyje daugiausia buvo fiksuojamos nepakankamo ir optimalaus drėgnumo sąlygos. Baigiantis dešimtadieniui dėl iškritusių gausesnių kritulių perteklinis drėgnumas įsivyravo Kretingoje, Klaipėdoje, Jonavoje, Kaišiadoryse, Kalvarijoje bei Druskininkuose. Sausos sąlygos vyravo Kelmės, Panevėžio, Kupiškio ir Švenčionių savivaldybėse, sausringos – Ignalinos, Akmenės, Joniškio, Pakruojo, Radviliškio, Raseinių, Kėdainių, Tauragės, Pagėgių, Jurbarko ir Šakių savivaldybėse. Pietinėje Lietuvos dalyje daugiausia buvo stebimos optimalaus drėgnumo sąlygos, likusioje šalies dalyje buvo fiksuojamos nepakankamo arba optimalaus drėgnumo sąlygos.

 

1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

2 sausringas laikotarpis aktyviosios augalų vegetacijos metu pavojingu meteorologiniu reiškiniu laikomas tada, kai HTK < 0,5 išsilaiko 15–30 dienų