Birželio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 16,8 °C (teigiama 1,3° anomalija) (1 pav.). Vėsiausia Laukuvoje ir Šalčininkuose (16,0 °C), o šilčiausia – Ventėje (17,6 °C).

Aukščiausia oro temperatūra (28,1 °C) užfiksuota birželio 7 d. Ventėje, o žemiausia (2,3 °C) – dešimtadienio 1 d. Molėtuose.

Meteorologinės vasaros (laikotarpio, kai vidutinė paros oro temperatūra pasiekia ir viršija 15 °C) pradžia visoje šalyje, išskyrus Klaipėdoje, fiksuota birželio 6–7 d. – šiais metais ji prasidėjo vidutiniškai 7 d. vėliau lyginant su SKN.

Birželio 1 d. vietomis Rytų Lietuvoje (Molėtuose, Trakuose, Utenoje, Varėnoje bei Vilniuje) dirvos paviršiuje pasitaikė šalnos, pasiekusios stichinio meteorologinio reiškinio – šalnos aktyvios augalų vegetacijos laikotarpiu¹, rodiklius – žemiausia fiksuota temperatūra krito iki -2…0 °C.

1 pav. Birželio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Birželio 5 d. buvo užfiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys – labai smarki audra². Šis reiškinys Lietuvoje susidarė siaurame ruože, nusidriekusiame nuo pietinių rajonų per centrinius iki šiaurinės šalies pusės. Per audrą daugelyje rajonų fiksuotos perkūnijos, vietomis su škvaliniais vėjo sustiprėjimais (11–13 m/s, Ventės AMS 15 m/s). Kai kur iškrito pavojingas lietaus kiekis (15–33 mm/12 val.).

Birželio 5 d. buvo užfiksuotas ir katastrofinis meteorologinis reiškinys – labai smarkus vėjas³ (viesulas). Viesulai susisformavo Antanavo k. (Kazlų Rūdos sav.) bei Kauno mieste (Aleksote), o jų maksimalus vėjo greitis atitinkamai siekė 50 m/s ir 60 m/s. Dar du viesulai buvo užfiksuoti Genėtinių k. (Panevėžio r. sav.) bei stirniškių k. (Kupiškio r. sav.).

Pirmojo birželio dešimtadienio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje siekė 26,5 mm (177 % SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių iškrito Šalčininkuose (4,9 mm), o daugiausiai –  Raseiniuose (50,8 mm).

Birželio 5–10 d. Lietuvoje registruoti pavojingo meteorologinio reiškinio – smarkaus lietaus⁴ atvejai. Gausiausiai palijo birželio 8 d. Dūkšte (Š.R. Lietuva), kur iškrito 43,1 mm/12 val.

2 pav. Birželio mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 87,3 val. (85 % SKN): nuo 73,8 val. Vilniuje iki 106,1 val. Nidoje (3 pav.).

3 pav. Birželio mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 19–22 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki 11–14 °C, o aukščiausia kilo iki 23–30 °C (Klaipėdoje iki 34 °C). Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 19–28 °C, žemiausia krito iki 13–16 °C.

1. Stichinis meteorologinis reiškinys „šalna aktyviosios vegetacijos laikotarpiu“ – kai oro ar dirvos paviršiaus temperatūra nukrenta <0 °C, įvykus oro temperatūros perėjimui per 10 °C. ↩︎
2. Stichinis meteorologinis reiškinys „labai smarki audra“ – pavojingų meteorologinių reiškinių kompleksas: perkūnija (yra) ir smarkus lietus (kritulių kiekis ≥15 mm/per ≤12 val.), ir (ar) škvalas (maksimalus vėjo greitis ≥15 m/s), ir (ar) kruša (ledėkų skersmuo ≥ 6 mm). ↩︎
3. Katastrofinis meteorologinis reiškinys „labai smarkus vėjas“ – kai maksimalus vėjo greitis 10 m aukštyje ≥33 m/s. ↩︎
4. Pavojingas meteorologinis reiškinys „smarkus lietus“ – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių. ↩︎