Liepos trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,4 °C (neigiama 0,7° anomalija) (1 pav.). Vėsiausia buvo Šalčininkuose (16,4 °C), o šilčiausia – Ventėje (18,2 °C).

Aukščiausia oro temperatūra (33,7 °C) užfiksuota liepos 31 d. Druskininkuose, o žemiausia (8,7 °C) taip pat Druskininkuose, dešimtadienio 29 d.

Liepos 31 d. didžiojoje dalyje Lietuvos oro temperatūrai pasiekus 30 °C ( iki 33,7 °C) buvo registruotas pavojingas meteorologinis reiškinys – karštis¹.

1 pav. Liepos mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Trečiojo liepos dešimtadienio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje siekė 19,6 mm (78 % SKN) (2 pav.). Šalyje iškritusio kritulių kiekio kontrastai buvo labai dideli, kadangi Lietuvoje pasitaikė vietovių, kur iškrito vos 18 % vietovei liepos III dešimtadienį būdingo kritulių kiekio bei pasitaikė vietovių, kur iškrito net 90 % daugiau vietovei liepos III dešimtadienį būdingo kritulių kiekio. Kritulių kiekio nuokrypis nuo SKN svyravo nuo 18 % (4,4 mm) Telšiuose iki 190 % (53,3 mm) Skuode.

Liepos 21–23 d., 25 d., 28 d. bei 31 d. Lietuvoje registruoti pavojingo meteorologinio reiškinio – smarkaus lietaus² atvejai. Iš pavojingų smarkaus lietaus atvejų, gausiausiai palijo liepos 23 d. Skuode, kur iškrito 39,9 mm/7 val.

Liepos III dešimtadienį tęsėsi, dar birželio 13 d. prasidėjęs, stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis³. Stichinis meteorologinis reiškinys dešimtadienio pradžioje buvo apėmęs kai kurias Anykščių, Alytaus, Kauno, Kretingos, Pagėgių, Plungės, Rietavo, Rokiškio, Skuodo, Šalčininkų, Šilalės, Šilutės, Tauragės, Telšių, Utenos, Varėnos r. sav. seniūnijas. Dešimtadienio pabaigoje situacija beveik nebuvo pasikeitusi.

2 pav. Liepos mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 83,4 val. (83 % SKN): nuo 70,8 val. Klaipėdoje iki 92,5 val. Biržuose (3 pav.).

3 pav. Liepos mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 18–21 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje kilo iki 26–33 °C, žemiausia krito iki 13–15 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 23–29 °C.

Kauno AMS trečiąjį liepos mėnesio dešimtadienį fiksuotos Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės, kurių vidurkis siekė 4,3 UVI, buvo 0,6 mažiau už daugiametį (2001–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį (4,9 UVI). Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė (5,1) buvo fiksuojama liepos 29 d., o mažiausia (3,8) – liepos 27 ir 28 d.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno AMS trečiąjį liepos mėnesio dešimtadienį (neįtraukiant 25 d. duomenų dėl spektrofotometro programos sutrikimo) buvo vidutiniškai 7 % didesnis (353 DU⁴) už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (332 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (378 DU) fiksuota liepos 28 d., o mažiausia – liepos 31 d. (317 DU).

1. Pavojingas meteorologinis reiškinys „karštis“ – kai aukščiausia oro temperatūra siekia ≥30 °C ir trunka trumpiau, nei 3 d. iš eilės. ↩︎
2. Pavojingas meteorologinis reiškinys „smarkus lietus“ – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių. ↩︎
3. Stichinis meteorologinis reiškinys „Ilgas lietingas laikotarpis“ – kai gegužės 1 –spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį. ↩︎
4. DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas. ↩︎