Rugsėjo trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 10,4 °C (neigiama 0,9° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra -2,2 °C išmatuota rugsėjo 26 d. Varėnoje, aukščiausia 29,1 °C – rugsėjo 21 d. Druskininkuose.

Rugsėjo 28 d. Klaipėdoje, Nidoje ir Vilniuje oro temperatūrai nukritus žemiau 15 °C baigėsi meteorologinė vasara.

Rugsėjo 29 d. didžiojoje šalies dalyje, išskyrus Kauną, Klaipėdą, Nidą, Raseinius, Šilutę ir Telšius, vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 10 °C baigėsi aktyviosios augalų vegetacijos sezonas.

Rugsėjo 24–29 d. didžiojoje šalies dalyje buvo fiksuojamos šalnos¹.

1 pav. Rugsėjo mėnesio trečojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Trečiasis rugsėjo dešimtadienis buvo gana sausas, vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 1,5 mm (9 % SKN) (2 pav.). Panevėžyje ir Joniškyje kritulių nebuvo, daugiausiai kritulių registruota Ventėje, 7,4mm.

Varėnos r. sav. baigėsi ilgas lietingas laikotarpis².

2 pav. Rugsėjo mėnesio trečojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 59 val. (107 % SKN): nuo 46,2 val. Utenoje iki 73,2 val. Nidoje (3 pav.).

3 pav. Rugsėjo mėnesio trečojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 12–14 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė 20–24 °C, žemiausia krito iki 6–9 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 18–21  °C, žemiausia šiame gylyje krito iki 8–11 °C.

Kauno MS trečiąjį rugsėjo mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės, jų vidurkis buvo 1,6 UVI (0,5 mažiau už daugiametį (2001–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį). Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė 2,5 buvo fiksuojama 21 d., mažiausia 0,6 – 30 d.

---

¹  šalna  aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu – stichinis meteorologinis reiškinys.

² ilgas lietingas laikotarpis – stichinis meteorologinis reiškinys, kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį.