Vasario mėn. trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo –0,8 °C (teigiama 1,1° anomalija) (1 pav.). Trečiasis dešimtadienis šalčiausias buvo Pakruojyje (-2,1 °C), šilčiausias – Šventojoje (0,2 °C).

Žemiausia paros oro temperatūra -16,1 °C išmatuota 21 d. Šalčininkuose. Aukščiausia  13,5 °C išmatuota 28 d. Varėnoje. Tai naujas vasario 28 d. aukščiausios oro temperatūros rekordas Lietuvoje (anksčiau buvęs rekordas 12,6 °C registruotas 2017 m. Druskininkuose).

1 pav. Vasario mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Trečiąjį vasario dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 4,5 mm (37 % SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių (1,5 mm) registruota Šeduvoje, daugiausiai – Plungėje (7,9 mm).

2 pav. Vasario mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Dešimtadienio paskutinę dieną (vasario 28 d.) storiausia sniego danga buvo Laukuvoje (48 cm), ploniausia – Kybartuose (3 cm) (3 pav.).

3 pav. Sniego dangos storis vasario 28 d.

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas trečiąjį dešimtadienį Lietuvoje buvo 27,5 val. (121 % nuo SKN). Trumpiausiai Saulė švietė Kaune (23,6 val.), ilgiausiai – Šilutėje (36,8 val.) (4 pav.).

4 pav. Vasario mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje daug kur šalyje svyravo apie -0…1 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki -0…1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje jau buvo teigiama ir  krito iki 0…1 °C.

Dešimtadienio pradžioje dirvožemiai vietomis buvo įšalę iki 35–38 cm, kitur laikėsi plonesnis 3–15 cm storio įšalo sluoksnis. Storiausias dirvožemio įšalo sluoksnis fiksuotas Kaune dešimtadienio pradžioje ir siekė 35 cm. Šylant orams įšalusio dirvožemio sluoksnis daug kur pradėjo plonėti – paskutinę dešimtadienio dieną įšalo sluoksnis svyravo nuo 3 iki 32 cm.