Stiprus vėjas gali sutrikdyti keliones, užversti kelius nuvirtusiais medžiais ar nutraukti elektros tiekimą. Norint laiku pasirengti, svarbu žinoti ne tik prognozuojamą vėjo stiprumą, bet ir galimus jo padarinius. Todėl Meteo LT kuria poveikiu paremtų prognozių ir perspėjimų (4P) sistemą, kuri padėtų gyventojams ir institucijoms geriau suprasti galimą pavojingų orų poveikį ir iš anksto imtis reikalingų veiksmų. Vienas pirmųjų šios sistemos kūrimo etapų – bandomasis vėjo poveikio vertinimo modelis, kurį pristatome šiame pranešime.
 
Palyginkime dvi prognozes: 

„Daug kur pietvakarių vėjo gūsiai sieks 20–25 m/s.“ 

„Vakarų Lietuvoje vėjo gūsiai gali lemti pavienių medžių virtimą, sutrikdyti elektros tiekimą. Pietvakarių vėjas sieks 20-25 m/s.“ 

Pirmąja prognoze teigiama, kokie bus orai. O antrąja pasakoma, ką tie orai gali padaryti. Iš antrosios prognozės yra aiškiau, ar verta atidėti kelionę miško keliu ir ar reikia pasiruošti elektros generatorių. 

Tokias prognozes vadiname poveikiu paremtomis prognozėmis. Šiame tekste pristatome pilotinį tokių prognozių sukūrimo modelį. Pradėjome nuo stipraus vėjo daromos žalos modeliavimo.  

Kodėl tokio pat stiprumo vėjas skirtingose vietovėse padaro nevienodą žalą? 

Dabar perspėjimo spalva priklauso tik nuo vėjo stiprumo (geltona – pavojingas vėjas, kai maksimalus vėjo greitis 15–24 m/s, pajūrio savivaldybėse 15–28 m/s; oranžinė – stichinis, 24–33 m/s, pajūryje 28–33 m/s; raudona – katastrofinis, 33 m/s ir daugiau). Tačiau žala priklauso ir nuo to, kur ir kada pučia vėjas. Skirtumus lemia du dalykai. 

Pirmasis – vietovės pažeidžiamumas, kurį lemia ilgalaikės, gana lėtai kintančios jos savybės. Kalbant apie vėją, viena pagrindinių  jo poveikio išraiškų – medžiais užversti keliai, todėl pirmiausia įvertinome, kiek savivaldybėse yra valstybinių kelių ir atvirų elektros laidų linijų, einančių arčiau nei 25 metrų atstumu nuo miško. Abiem atvejais tarp pažeidžiamiausių atsidūrė Zarasų r., Utenos r., Visagino, Druskininkų ir Kazlų Rūdos savivaldybės. Pavyzdžiui, pajūryje 25 m/s vėjas pasitaiko dažniau, tad medžiai ir infrastruktūra yra labiau prisitaikę. Tuo tarpu Pietryčių Lietuvoje toks pat vėjas greičiausiai padarytų daugiau žalos. 

1 pav. Kelių pažeidžiamumas savivaldybėse: kuo raudonesnė spalva, tuo daugiau kelių ruožų eina šalia miško, palyginti su savivaldybės plotu. Palanga ir Neringa raudonos, nes jų plotas mažas, o keliai daugiausia eina pro mišką. Vis dėlto pajūrio medžiai prisitaikę prie stipraus vėjo. 

Antrasis – poveikį stiprinantys veiksniai, tai yra tam tikros aplinkybės, susiklosčiusios reiškinio veikimo metu. Pavyzdžiui, vasarą medžių lapai veikia tarsi burės, o įmirkusi žemė silpniau laiko šaknis. Žiemą šlapias sniegas ar lijundra kelis kartus padidina šakų apkrovą. Pavojingesnis būna ir neįprastos krypties vėjas, nes medžiai Lietuvoje yra prisitaikę prie pietvakarių ir vakarų vėjų. Net ilga ramybė prieš audrą gali padidinti žalą: medžiai neturi progos atsikratyti silpnų šakų prieš audrą, tad daugiau prikrenta įvykus pavojingam orų reiškiniui.

Ką parodė praeities audros 

Per 2024 m. liepos 28–29 d. audrą Kirsti veikė beveik visi stiprinantys veiksniai: medžiai buvo su lapais, įmirkusi žemė, ilgas ramybės periodas, o antrą audros dieną vėjas pasisuko iš šiaurės vakarų. Pagal tuometinius kriterijus vėjas beveik visur buvo tik pavojingo lygio (1-as lygis iš 3), ne stichinis reiškinys (2-as lygis iš 3), tačiau audros padaryta žala buvo itin didelė – vėjas išvertė apie 80 tūkst. medžių ir sukėlė daugiau nei 459 tūkst. elektros tiekimo sutrikimų. Užvirtus medžiui žuvo žmogus. 

Dar įdomesnis yra 2021 m. sausio 26 d. vėjo atvejis. Vėjas beveik niekur nepasiekė pavojingų ribų, tačiau šlapias sniegas ant medžių lėmė gerokai daugiau elektros oro linijų atsijungimų nei per bet kurį iš trijų 2022 m. sausio ciklonų serijos, kai vėjas visais atvejais buvo daug stipresnis. 

Kaip atrodytų naujoji prognozė 

Modelis kol kas yra bandomasis, tad jo ribos yra tik teorinės. Dabartinės perspėjimų sistemos jis nekeistų, o ją papildytų. Sinoptikai, kaip ir dabar, nustatytų perspėjimo lygį pagal vėjo stiprumą. Vėliau būtų žiūrima, kuriose savivaldybėse vėjas pūs, koks jų pažeidžiamumas ir kokie poveikį stiprinantys veiksniai galėtų pasireikšti. Būtų vertinamas poveikis atskirai medžiams, elektros linijoms, pastatams ir nepritvirtintiems lengviems daiktams.  

Atsižvelgiant į pažeidžiamumą ir poveikį lemiančius veiksnius, būtų galima pakeisti perspėjimo lygį atskirose savivaldybėse. Galėtumėte gauti žinutę su patarimu: „Vėjo gūsiai sieks 25 m/s, galimi medžių virtimai, todėl venkite miškingų vietų ir pasiruoškite galimiems elektros tiekimo sutrikimams X savivaldybėse/apskrityse.“ 

2 pav. Kaip modelis iš vėjo prognozės sudaro perspėjimą su patarimu. Klaustukais pažymėtos dalys, kurioms dar trūksta duomenų ir patikrinimo. 
 

Kas dar laukia tobulinant modelį

Labiausiai stinga duomenų apie anksčiau vykusių reiškinių padarytą žalą. Jie išbarstyti po įvairias institucijas, nevienodai išsamūs ir ne visada sistemingai kaupiami. Pavyzdžiui, išanalizavus daugiau nei 20 metų ugniagesių iškvietimų duomenis, vis dar nepavyko aiškiai nustatyti, koks vėjo greitis gali sukelti reikšmingą žalą. Vien skaičių neužtenka, reikia energetikų, kelininkų, gelbėtojų ir savivaldybių patirčių. Kartu su šiais specialistais siekiama patikslinti vėjo greičių ribas, o vėliau imtis slidžių kelių, snygio, liūčių, ekstremalių temperatūrų ir lietaus sukeltų potvynių. 

Naudinga prognozė aiškiai įvardija numatomus orus, galimus jų padarinius ir rekomenduojamus veiksmus. Ne mažiau svarbu šią informaciją pateikti suprantamai ir laiku pasiekti žmones. Toks ir yra 4P tikslas – padėti suprasti, ko tikėtis ir kaip pasiruošti. 

Parengė: Meteo LT 4P projekto komanda 

Projektas „Hidrologinių ir meteorologinių stebėjimų tinklo plėtra, prognozavimo ir perspėjimo priemonių tobulinimas siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos“, Nr. 01-029-P-0001. Finansuoja Europos Sąjunga.