1918 m. vasario 16 d. 11 val. ryte Lietuvos Tarybos nariai susirinko Lietuvos draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti komiteto patalpose, dabartiniuose Signatarų namuose (Pilies g. 26, Vilnius). Pirmininkaujant J. Basanavičiui pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas, skelbiantis, kad atkuriama Lietuvos Valstybė, kuri atsižada visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis. Tai, kad Signatarų namai tapo formalios Lietuvos laisvės lopšiu, didžiąja dalimi nulėmė ir orų sąlygos. 1918 metų vasario mėnuo prasidėjo nors ir apniukusiais, tačiau šiltais orais – maksimali oro temperatūra neretai perkopdavo 0 °C (aukščiausia užfiksuota vasario 9 dieną +3,7 °C). Tokius orus nulėmė cikloninė cirkuliacija, kuri atnešė mišrius ir lietaus pavidalo kritulius. Sniego danga, susidariusi sausio mėnesį, ištirpo dar per pirmąjį vasario dešimtadienį ir atsinaujino tik mėnesio viduryje orams atšalus. Šalti pradėjo vasario 14 dieną, kai ėmė kilti oro slėgis dėl atkeliaujančio galingo anticiklono (didžiausias Vilniuje užfiksuotas atmosferos slėgis 1043,5 hPa). Vasario 14 dieną minimali oro temperatūra jau siekė -6,3 °C ir toliau vis labiau šalo.

Vasario 16-osios rytas Vilniuje prasidėjo tikru šalčiu – minimali oro temperatūra buvo nukritusi iki -17,0 °C, tvyrojo rūkas, kiek vėliau – migla, buvo pastebimas šerkšnas. Sniego tądien nebuvo daug, vos 3 cm storio danga klojo žemę. Vis dėlto, oras buvo ramus, vyravo tyka. Artėjant pietų metui oro temperatūra kiek pakilo ir 14 val. termometro stulpelis jau rodė -8,2 °C, rūkas išsisklaidė ir pasirodė Saulė, kuri tą dieną džiugino net 6 valandas. Per visą parą visai neužfiksuota kritulių, pūtė nestiprus (apie 1 m/s) šiaurės rytų krypties vėjas. Vidutinė paros oro temperatūra vasario 16-ąją siekė -13,3 °C ir tai net 9,4 laipsnio šalčiau palyginti su dabartinėmis klimato sąlygomis (su vasario 16-tos dienos standartine klimato norma (1991–2020 m. oro temperatūros vidurkis).

Remiantis istoriniais šaltiniais, Lietuvos Tarybos posėdžiai paprastai vykdavo J. Basanavičiaus kabinete (Lietuvių mokslo draugijoje, Aušros Vartų g.), tačiau stipriai atšalus buvo nebeįmanoma ten rinktis, mat daktaras beveik nekūrendavo krosnies. Manoma, jog neapsikentę Tarybos nariai nusprendė susirinkti Komiteto patalpose Pilies gatvėje. Pasak istoriko R. Klimavičiaus, jei ne šaltis ir J. Basanavičiaus taupumas, galbūt šiandien Signatarų namais vadintume pastatą, esantį ne dabartinėje Pilies, bet Aušros Vartų gatvėje.

Taigi, 1918 m. vasario 16-ąją Signatarų namuose, į kuriuos persikėlė sušalę būsimieji signatarai, įvyko du Lietuvos Tarybos posėdžiai: vienas jų apie vidurdienį, kitas – vakarop. Nepriklausomybės Aktas buvo priimtas per pirmąjį posėdį, apie 13 val.

Faktai apie vasario 16-osios orų sąlygas (šią dieną buvę visko)

Vidutinė viso šimtmečio vasario 16-osios oro temperatūra Vilniuje -5,1 °C. Tačiau įvairiais metais ji kito nuo -26,2 °C minimalios (1947 m.) iki +9,7 °C maksimalios (1925 m.) oro temperatūros. Skirtumas tarp aukščiausios ir žemiausios šios dienos oro temperatūros yra net 35,9 °C.

Šiltesnis laikotarpis prasidėjo 1925 m. ir tęsėsi iki 1939 m. Šiuo laikotarpiu orai neretai priminė šiandienines orų sąlygas. Oro temperatūra 1925 m. vasario 16 d. buvo pakilusi net iki +9,7 °C. Tokiomis dienomis ir sniego danga neklodavo žemės arba buvo labai menka ir tesiekdavo 2–5 cm. Simboliška, bet nuo 1940 metų prasidėjo šaltasis periodas, kuris tęsėsi iki 1987 metų, kuomet prasidėjo įvykiai galop nulėmę Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą 1990 metais.

Vidutinės oro temperatūros Vilniuje 10 metų slankusis vidurkis, 1913–2017 m.

1940 m. vasario 16 d. oro temperatūra buvo nukritusi net iki -22,1 C, žemę klojo 38 cm sniego danga ir vis snigo… Prasidėjus 5 dešimtmečiui šalčiai mūsų krašte ėmė vyrauti. Tokių itin žvarbių vasario 16-ųjų buvo užfiksuota ir vėlesniais metais (1942, 1947, 1954, 1962, 1964, 1978, 1979, 1984, 1985 m.), kai oro temperatūra nukrisdavo iki -15,0 °C ir dar žemiau. Šiuo šaltu laikotarpiu gausu buvo ir sniego – sniego danga dažnai pasiekdavo net ir 30–40 cm. Storiausia sniego danga buvo 1970 m. vasario 16 d., kuomet užaugo iki 48 cm. Ne veltui sniegas siejasi su atšiauriu sąstingio laiku, kuomet ir Lietuvai niekaip nepavyko išsivaduoti iš ją apėmusios priespaudos. Vis dėlto, po atšiauraus laikotarpio nuo 1987 metų vasario 16 dienomis pradėjo jaustis tikras Nepriklausomybės pavasaris. Neretai vasario 16 d. oro temperatūra perkopdavo 0 °C, o kartais siekdavo net 6–7 °C šilumos, kaip antai 1995, 1998, 2001, 2019, 2020, 2022 metais.

Iš 100 metų (1918–2017 m. laikotarpiu), 10 metų vasario 16-osios dienų temperatūra nenukrito žemiau 0 °C ir visą parą buvo teigiama, o 68 dienas – per visą parą nepakilo aukščiau nulio ir laikėsi neigiama.

Oro temperatūra gali būti kontrastinga ne tik įvairiais metais, tačiau ir tą pačią dieną skirtinguose regionuose. Per šimtą metų šalčiausia vasario 16-ąją Lietuvoje buvo 1964 m. Lazdijuose, kai oro temperatūra nukrito iki -30 °C., tačiau tą pačią dieną Vilniuje temperatūra nukrito tik iki -17,8 °C.

Iš 100 vasario 16-ųjų (1918–2017 metais) 57 dienos buvo su krituliais – snigo, krito šlapdriba ar lijo lietus, ir net 87 dienas žemę dengė sniegas. Vidutiniškai vasario 16 d. Vilniuje iškrenta apie 2 mm kritulių ir žemė būna užklota 14 cm sniego dangos sluoksnio. Daugiausiai kritulių iškrito 1957 m. – 11,5 mm. Klimato kaita vyksta ir per Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šventę. Per 100 metų vasario 16-ają minimali oro temperatūra pakilo 2 °C, maksimali 1 °C, o sniego dangos storis sumažėjo 2 cm. Tokios tendencijos leidžia daryti išvadą, kad antrą Lietuvos šimtmetį švęsime dar šiltesnėmis klimato sąlygomis.

Na o kokie orai bus šiemet galite sužinoti kasdien atnaujinamoje orų prognozėje, kurią rasite čia.

Parengė: LHMT Klimato ir tyrimų skyrius
(Pirmą kartą tekstas buvo publikuotas 2018 metais vasario 16-osios 100-mečio proga)