Skrydžiai lėktuvais mums dažnai atrodo kasdienybė – atvykstame į oro uostą, įlipame į orlaivį ir pakylame. Tačiau tam, kad lėktuvas galėtų saugiai pakilti ir nusileisti, dar gerokai prieš tai turi būti surinkta, įvertinta ir perduota tiksli informacija apie orų sąlygas. Čia itin svarbų vaidmenį atlieka aviacinė meteorologija – nematoma, bet viena svarbiausių skrydžių saugos dalių, be kurios neįmanomas nei skrydžių planavimas, nei jų vykdymas.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (Meteo LT) yra sertifikuota meteorologijos paslaugų oro navigacijai teikėja, paskirta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, atsakinga už meteorologinę informaciją aviacijos reikmėms. Be Meteo LT stebėtojų – technikų ir sinoptikų darbo nebūtų įmanoma saugiai organizuoti skrydžių Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose. Šie specialistai visą parą stebi ir prognozuoja orų sąlygas, jų pokytį aerodromuose ir jų apylinkėse: vėjo kryptį ir greitį, matomumą, debesų pado aukštį ir kiekį, oro temperatūrą, rasos tašką, atmosferos slėgį ir kitus meteorologinius elementus.

Stebėjimų apie faktinius orus informacija nenutrūkstamai visą parą (24/7) pateikiama tarptautiniais užkoduotais pranešimais METAR ir MET REPORT, sudaromais kas pusvalandį, o reikšmingai pasikeitus faktinėms meteorologinėms sąlygoms papildomai išleidžiami SPECIAL pranešimai, užtikrinantys savalaikį informavimą apie aviacijai pavojingus meteorologinius reiškinius.

Per 2025 m. buvo perduoda virš 52500 METAR ir MET REPORT ir virš 4000 SPECIAL pranešimų. Dažniausiai sudėtingos meteorologinės sąlygos Vilniaus, Kauno ir Palangos aerodromuose fiksuojami šaltuoju sezonu (tai žemas debesų padas, prastas matomumas), rečiau pasitaiko itin reikšmingi ledijantys krituliai (sukelia papildomų iššūkių Lietuvos oro uostų aerodromų tarnyboms, kurios turi specialiomis priemonėmis paruošti orlaivius), ledijantis rūkas ir šoninis vėjas. Šiltuoju sezonu aviacijai pavojingi meteorologiniai reiškiniai dažniausiai susidaro dėl perkūnijų.

Nors keleiviams šie užkoduoti pranešimai dažniausiai nieko nesako, pilotams ir skrydžių vadovams tai yra pagrindinis informacijos šaltinis, padedantis priimti sprendimus dėl saugaus skrydžio.

Dar prieš kelis dešimtmečius meteorologai didžiąją dalį stebėjimų atlikdavo rankiniu būdu. Remdamiesi patirtimi ir paprastesniais turimais prietaisais, jie patys vertino matomumą, debesuotumą ar kritulius. Nors toks darbas yra atsakingas, informacija buvo atnaujinama lėčiau, o staigūs orų pokyčiai keldavo papildomų iššūkių.

2025 metais Palangos, o 2026 metais – Vilniaus, Kauno aerodromuose įgyvendintas svarbus pusiau automatizuotos meteorologinių matavimų sistemos (AMMS) modernizavimo etapas – atnaujinti automatiniai matavimo prietaisai, įdiegta naujus reikalavimus atitinkanti programinė įranga, ir patobulintos duomenų apdorojimo grandys. Šie sprendimai leidžia ne tik dar tiksliau matuoti pagrindinius orų parametrus realiuoju laiku, bet ir užtikrinti didesnį sistemų patikimumą bei atsparumą techniniams gedimams. Atnaujinta AMMS sudaro sąlygas sparčiau perduoti aukštos kokybės meteorologinius duomenis, taip stiprinant skaitmeninį skrydžių saugos pagrindą ir mažinant rizikas sprendimus priimantiems pilotams bei skrydžių vadovams.

Šie atnaujinimai glaudžiai susiję su tarptautine SWIM (System Wide Information Management) iniciatyva, kurios tikslas – pagerinti informacijos, svarbios aviacijos sektoriui, keitimąsi tarp įvairių suinteresuotųjų šalių, užtikrinant sklandų, vieningą ir saugų jos perdavimą. Tai svarbus žingsnis stiprinant bendradarbiavimą tarp oro uostų, oro navigacijos paslaugų teikėjų ir pilotų visoje Europoje bei pasaulyje.

Nors technologijos užima vis svarbesnį vaidmenį, žmogaus indėlis išlieka būtinas. Tokie reiškiniai kaip rūkas, snygis, lijundra ir kiti meteorologiniai reiškiniai vis dar vertinami aviacinės meteorologijos stotyse dirbančių stebėtojų – technikų akimis ir patirtimi. Ypač svarbūs tampa ir specialieji meteorologiniai pranešimai, kurie parengiami tada, kai orų sąlygos tarp reguliarių stebėjimų staiga pasikeičia ir gali turėti įtakos skrydžiams.

Meteorologinės sąlygos aviacijoje yra itin svarbios – pasaulyje apie penktadalis aviacinių incidentų siejami būtent su orais. Lietuvos klimatas taip pat iškelia savų iššūkių: stiprūs vėjai, rūkas, pūgos ar lijundra ne kartą trikdė oro uostų darbą ir skrydžių tvarkaraščius. Todėl tiksli ir laiku pateikta meteorologinė informacija yra vienas kertinių skrydžių saugos elementų.

Nors šios informacijos neišgirsime per radiją ar nepamatysime kasdienėse orų prognozėse, ji kasdien tyliai dirba savo darbą. Būtent aviacijos meteorologų pastangų dėka galime saugiai kilti į orą ir pasiekti savo kelionės tikslą.

Parengė: Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus specialistai Dovilė Dambrauskaitė – Timofejeva ir Augustinas Skirmantas Balionis