Vakarų, Šiaurės ir Vidurio Europoje fiksuojama ekstremali birželio karščio banga yra tiesioginė žmonių sukeltos klimato kaitos pasekmė. Tarptautinės mokslininkų grupės „World Weather Attribution“ (WWA) atlikta skubi analizė rodo, kad prieš penkis dešimtmečius tokio intensyvumo reiškinys būtų buvęs praktiškai neįmanomas.

Pavojingas karščio ir drėgmės derinys Europos miestuose

Mokslininkai išanalizavo 854 miestus 30-yje Europos šalių ir nustatė, kad net 45 proc. jų jau viršijo arba, prognozuojama, viršys visų laikų karščio streso rekordus. Grėsmė vertinama pagal drėgnojo termometro temperatūros (angl. Wet Bulb Globe Temperature, WBGT) rodiklį, kuris matuoja kombinuotą karščio bei drėgmės poveikį ir organizmo gebėjimą vėsintis prakaituojant.

Dabartinę anomaliją lėmė blokuojantis aukšto slėgio anticiklonas (vadinamasis „karščio kupolas“), sulaikantis įkaitusį orą virš Europos ir traukiantis šilto oro mases iš Sacharos. Atliekant analizę nustatyta, kad natūralūs klimato svyravimai, tokie kaip „El Niño“ (ENSO) fazė, įtakos šiam reiškiniui neturėjo.

Kas anksčiau buvo neįmanoma, šiandien tampa įprasta

Tyrimas atskleidė šiuos pagrindinius rodiklius:

• Karščio stresas: 45 proc. iš 854 analizuotų Europos miestų 30-yje šalių jau viršijo arba, prognozuojama, viršys visų laikų drėgnojo termometro temperatūros (WBGT) rekordus. Šis rodiklis matuoja kombinuotą karščio ir drėgmės poveikį bei organizmo gebėjimą vėsintis prakaituojant.
• Palyginimas su istoriniais duomenimis: Tiek dienų maksimumai, tiek naktinės temperatūros šiuo metų laiku vos prieš 50 metų (1976 m.) būtų buvusios praktiškai neįmanomos Šios karščio bangos metu fiksuojamos dienų ir naktų temperatūros 1976 m. klimate būtų buvusios 3,5 °C žemesnės.
• Tikimybės pokyčiai: Lyginant su 2003 m. Europos karščio banga, didelės naktinės temperatūros šiandien yra apie 100 kartų, o dienų pikai – apie 10 kartų labiau tikėtini.

Poveikis infrastruktūrai ir ekspertų vertinimai

Precedento neturinčios meteorologinės sąlygos sukėlė reikšmingų trikdžių švietimo įstaigų, ligoninių, transporto ir darboviečių veikloje. Karščio bangos Europoje vertinamos kaip didžiausią mirtingumą sukeliantis gamtinis pavojus – pavyzdžiui, 2022 m. vasarą fiksuota per 60 000 su karščiu susijusių mirčių.

„Londono Imperatoriškojo koledžo“ tyrėjas dr. Theodore’as Keepingas pabrėžė, kad besitęsiančios iškastinio kuro emisijos yra tiesiogiai atsakingos už infrastruktūros trikdžius. JT Klimato kaitos vykdomasis sekretorius Simonas Stiellas akcentavo būtinybę spartinti perėjimą prie švarios energijos, kuri šiuo metu yra pigesnė už iškastinį kurą.

Raudonojo Kryžiaus klimato centro atstovė Carolina Pereira Marghidan atkreipė dėmesį į ryškėjantį atotrūkį tarp klimato kaitos spartos ir miestų bei pastatų prisitaikymo (adaptacijos) galimybių. Daugybė žmonių vis dar gyvena, dirba ir mokosi pastatuose bei aplinkoje, kuri tiesiog nebuvo pritaikyta tokioms temperatūroms, kokias patiriame dabar

Tuo tarpu „Londono Imperatoriškojo koledžo“ profesorė Friederike Otto paragino sprendimų priėmėjus nedelsiant imtis realių veiksmų, pažymėdama, kad mokslo bendruomenė jau pateikė visus reikalingus sprendimus, tačiau jie nėra įgyvendinami pakankamai greitai.

Parengė: Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas.

Straipsnis parengtas pagal:
FINAL – WWA Scientific Report – European Heatwave
FINAL: WWA Press Release – Europe Heat