Rugsėjo 16-ąją visame pasaulyje minima Tarptautinė ozono sluoksnio apsaugos diena. Šią dieną prisimename, kokią svarbią funkciją atlieka ozono sluoksnis ir kodėl jo apsauga yra svarbi kiekvienam iš mūsų.

2026 m. Tarptautinės ozono sluoksnio apsaugos dienos tema – „Pasaulio veiksmai vėsesnei planetai – minime 10-ąsias tvaresnio patalpų vėsinimo, įgyvendinamo pagal Monrealio protokolo Kigalio pakeitimą, metines“ (angl. Global action for a cooler planet – Celebrating 10 years of sustainable cooling under the Kigali Amendment to the Montreal Protocol) (1 pav.).

1 pav. 2026 m. Tarptautinės ozono sluoksnio apsaugos dienos tema (https://ozone.unep.org/ozone-day/global-action-cooler-planet)

2016 m. Ruandos sostinėje 174 šalys susitarė palaipsniui mažinti hidrofluorangliavandenilių (toliau – HFC) – šaldymo ir oro kondicionavimo įrangoje plačiai naudojamų dujų, kurios neardo ozono sluoksnio, tačiau yra šiltnamio efektą sukeliančios dujos – naudojimą.

Kigalio pakeitimas (2 pav.) yra svarbus žingsnis siekiant ne tik apsaugoti ozono sluoksnį, bet ir mažinti klimato kaitos poveikį. Kartu su HFC naudojimo mažinimu ypatingas dėmesys skiriamas ir patalpų vėsinimo įrangos energiniam efektyvumui. Efektyvesnės šaldymo ir oro kondicionavimo sistemos padeda mažinti energijos vartojimą, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir prisideda prie tvaresnės ateities.

2 pav. HFC emisijų projekcijos. Kairėje prognozuojamos HFC emisijos, jei nebūtų taikomas Kigalio pakeitimas. Dešinėje – prognozuojamos emisijos taikant Kigalio pakeitimą ir mažo GWP alternatyvas. GWP – klimato kaitos potencialas, kuris parodo, kiek tam tikros dujos prisideda prie klimato kaitos, palyginti su CO₂. Šaltinis: https://csl.noaa.gov/assessments/ozone/2018/twentyquestions/

Monrealio protokolas laikomas vienu sėkmingiausių tarptautinio bendradarbiavimo aplinkosaugos srityje pavyzdžių. Įgyvendinant priemones, skirtas ozono sluoksnį ardančių medžiagų naudojimui mažinti, ozono sluoksnis palaipsniui pradeda atsistatyti. Mokslininkai prognozuoja, kad jei dabartinės pasaulinės priemonės bus toliau įgyvendinamos, didžiojoje pasaulio dalyje ozono sluoksnis iki amžiaus vidurio galėtų sugrįžti į 1980 m. buvusį lygį.

Ozono sluoksnis yra gyvybiškai svarbus mūsų planetai – jis sugeria didžiąją dalį kenksmingos Saulės ultravioletinės spinduliuotės ir taip padeda apsaugoti žmonių sveikatą, gyvūnus, augalus bei ekosistemas. Todėl jo apsauga yra neatsiejama nuo mūsų pastangų kurti saugesnę ir tvaresnę aplinką.

Pastaraisiais metais pasaulyje fiksuojami vis nauji klimato rekordai, dažnėja ir stiprėja karščio bangos bei kiti ekstremalūs reiškiniai. Kylant oro temperatūrai, didėja patalpų vėsinimo, oro kondicionavimo, maisto ir kitų produktų šaldymo poreikis. Todėl ypač svarbu ieškoti sprendimų, kurie leistų žmonėms prisitaikyti prie karštesnio klimato ir kartu kuo mažiau kenktų aplinkai.

Tarptautinė ozono sluoksnio apsaugos diena – puiki proga prisiminti, kad tarptautiniai susitarimai ir bendri valstybių veiksmai gali duoti reikšmingų rezultatų. Monrealio protokolo ir Kigalio pakeitimo įgyvendinimas padeda saugoti ozono sluoksnį, mažinti poveikį klimatui ir skatinti tvaresnius šaldymo bei oro kondicionavimo sprendimus.

Plačiau apie ozoną galite skaityti čia.

Kaip kiekvienam iš mūsų galima prisidėti prie ozono sluoksnio išsaugojimo galite plačiau pasiskaityti čia (anglų k.).

Parengė: Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Giliūtė, VU Klimatologijos ir hidrologijos studijų programos studentai: Titas Simonavičius ir Karolis Juknevičius