2023-12-11 | Tarptautinė kalnų diena

Gruodžio 11-ąją Jungtinių Tautų organizacija yra paskelbusi Tarptautine kalnų diena. Vieniems galbūt tai puiki proga pasidomėti alpinizmu, kitiems – tiesiog pasigrožėti kalnų peizažais, o gal ir aplankyti aukščiausią apylinkėse esančią kalvą.

Ir nors Lietuvoje nėra kalnų, tačiau turime kalvas, kurios virš jūros lygio iškilusios iki 150–250 metrų. Net ir tokio aukščio kliūtys formuoja šiek tiek kitokias klimatines sąlygas. Geriausias to pavyzdys – Šilalės r. maždaug prieš šimtmetį įkurta Laukuvos meteorologijos stotis (165,4 m aukštis virš jūros lygio). Stotis buvo įkurta vakarinėje Žemaičių aukštumų dalyje neveltui. Vietovė, meteorologiniu atžvilgiu, yra labai įdomi. Laukuvą, vaizdžiai kalbant, netgi galima pavadinti miesteliu esančiu lietuviškose „Alpėse“.

Nuotraukoje – Laukuvos meteorologinis radiolokatorius ir šalia esanti meteorologijos stoties aikštelė

Laukuvos MS apylinkėse vidutinė oro temperatūra beveik visada yra šiek tiek žemesnė, o labai šiltą dieną maksimali oro temperatūra būna 2–3 laipsniais žemesnė negu netoliese esančiose žemumų meteorologijos stotyse. Taip pat, iškrenta daugiau kritulių – net 789 mm arba 13,5 % daugiau nei vidutiniškai Lietuvoje (695 mm).

Rudenį truputį anksčiau iškrenta pirmasis sniegas ir susiformuoja sniego danga, o pavasarį atvirkščiai – truputį ilgiau išsilaiko. Tad, paprastai sakant, žiema čia užsibūna ilgiau. Ilgesnės žiemos ir gausesnių kritulių faktą dar byloja Laukuvoje užfiksuotas storiausios sniego dangos Lietuvoje rekordas – 1931 m. kovą buvo išmatuota net 94 cm.

Taip pat, Laukuva įsikūrusi priešvėjinėje Žemaičių aukštumų pusėje, tad dėl sąlyginai didelio aukščio virš jūros lygio bei gana nedidelio atstumo iki Baltijos jūros, Laukuvoje pučia vieni stipriausių Lietuvos vėjų. Vidutinis metinis vėjo greitis gana nedaug nusileidžia pajūryje išmatuojamoms reikšmėms.

Būtent dėl gausesnių kritulių, šaltesnių bei ilgesnių žiemų ir stiprių vėjų Laukuvos MS apylinkėse dažniausiai iš visos Lietuvos būną fiksuojamos pūgos. Paskaičiuota, kad vidutinė pūgų trukmė (per metus) čia yra maždaug dvigubai didesnė nei vidutiniškai Lietuvoje. Tą patį galima pasakyti ir apie lijundras.

Negana to, Laukuvos apylinkėse dažniausiai iš visos Lietuvos susidaro rūkai, kurie čia neišsisklaido ilgiausiai. Po šio fakto galbūt nuskambės truputį paradoksaliai, tačiau Laukuvos MS apylinkėse (kaip ir pajūryje) fiksuojama vidutiniškai mažiausiai apsiniaukusių dienų (per metus) Lietuvoje.

Sudėjus visus šiuos faktorius buvo prieita įdomi išvada – Laukuvos apylinkės pasižymi pačiu didžiausiu avaringumo indeksu mūsų šalyje. Tikri lietuviški „kalnai“. 🙂

Parengė: LHMT meteorologas Gytis Valaika