2026-09-25 | Vadinkime daiktus savais vardais: dar kartą apie 2026 m. karščio bangas Europoje

Šią vasarą, didelė dalis Europos žemyno išgyveno 5 atskiras, viena po kitos sekusias karščio bangas: pradedant gegužės mėnesiu ir baigiant rugpjūčio viduriu. Jų metu oro temperatūra dažnai viršijo 40 °C (DW 2026; NASA Earth Observatory 2026).

Grafike – karščio lygis 10-yje Europos šalių: 2026 m. rugpjūčio 4 d. aukščiausios temperatūros (°C) skirtumas nuo vidutinės 1961–1990 m. reikšmės (pagal Reuters Climate Monitor; North 2026)


Remiantis „Carbon Brief“ tyrimu net 93 proc. ekstremalių karščių atvejų pasaulyje yra siejami su klimato kaitos poveikiu (Meteo LT 2026). Tuo tarpu, 2026 m. karšio bangų akivaizdoje, „Energy and Climate Intelligence Unit“ (ECIU) atliko Jungtinės Karalystės (JK) žiniasklaidos tyrimą. Devyniuose pagrindiniuose JK nacionaliniuose dienraščiuose nuo birželio 22 d. (pirmadienio) iki birželio 28 d. (sekmadienio) pasirodė beveik 2,5 tūkst. straipsnių apie ekstremalią kaitrą – kai temperatūra viršijo 37 °C ir pasiekė šiam metų laikui nebūdingą rekordą. Buvo fiksuojama, kiek straipsnių, kuriuose vartojamos frazės „ekstremalus karštis“ arba „karščio banga“, taip pat minima „klimato kaita“ ar panašūs terminai, pvz., „klimatas“ arba „globalinis atšilimas“.  Paaiškėjo, kad beveik trijuose ketvirtadaliuose jų – apie 72 proc. – nebuvo nė žodžio apie globalinį atšilimą ar klimato kaitą (Harvey 2026).

Žemėlapyje – 2026 m. vasaros oro temperatūros nuokrypis nuo normos (1991–2020 m. laikotarpio vidurkio). ECMWF ERA5 reanalizės duomenys.


Redingo universiteto prof. Ed Hawkins teigė, kad visuomenei reikia, jog žiniasklaida geriau paaiškintų klimato krizę (Harvey 2026):

„Kai kyla ekstremalios karščio bangos, itin svarbu, kad gyventojai savo vartojamoje žiniasklaidoje sužinotų: dėl ŠESD emisijų – visų pirma susidarančių deginant iškastinį kurą – šios karščio bangos tapo intensyvesnės, nei būtų buvusios be jų įtakos.“

Kaip teigia klimato mokslininkai H. Fowler ir E. Hawkins (2026), diskusijose apie klimatą trūksta ne žmogaus sukeltos klimato kaitos, o iškastinio kuro išmetamųjų teršalų temos. Mokslininkai ir žurnalistai dažnai vartoja frazę „žmogaus sukelta klimato kaita“. Ji yra moksliškai tiksli, tačiau apibūdina pasekmę, o ne mechanizmą. Šiandien kiekviena karščio banga susidaro šiltesnėje atmosferoje, kurioje yra kur kas daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) nei prieš šimtmetį. Iškastinio kuro deginimas sudaro apie tris ketvirtadalius viso pasaulio ŠESD ir beveik 90 proc. anglies dioksido emisijų. Dėl bendro šių emisijų kiekio pakito Žemės energijos balansas ir pasikeitė klimatas, kuriame dabar vyksta visi orų reiškiniai. Dėl to kiekviena dabartinė karščio banga yra intensyvesnė, nei būtų buvusi be šių papildomų emisijų. Pirminiai JK meteorologijos tarnybos (MetOffice) skaičiavimai rodo, kad dėl kylančios pasaulinės temperatūros tikimybė JK sulaukti dienų, kai temperatūra viršija 40 °C, išaugo dešimt kartų (Clarke ir kt. 2022).

Todėl, užuot klausus, ar klimato kaita lėmė karščio bangą, reikėtų aiškinti, kad deginant iškastinį kurą išsiskiriančios ŠESD kaupiasi atmosferoje, sulaiko šilumą ir stiprina ekstremalius orų reiškinius. Dėl to visos karščio bangos tampa intensyvesnės, dažnesnės ir pavojingesnės. Karščio bangos ir toliau stiprės, kol liausis kaupęsi dėl iškastinio kuro deginimo susidarantys teršalų kiekiai (Fowler ir Hawkins 2026).


Parengė: Meteo LT Klimato ir tyrimų skyriaus patarėjas dr. Justas Kažys