Pirmoji 2026 m. kaitra pažymėta rekordais: pasiektas visų laikų birželio mėnesio oro temperatūros rekordas, o Vilniuje birželį tokios temperatūros nebuvo 250 metų

Birželio pabaigoje ir liepos pradžioje Vakarų bei Vidurio Europą alinusi rekordinė karščio banga neaplenkė ir Lietuvos. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (Meteo LT) Klimato ir tyrimų skyriaus specialistų atlikta analizė rodo, kad šalyje užfiksuotas stichinis reiškinys atnešė net keletą istorinių rekordų. Druskininkuose oro temperatūra kilo iki 36,3 °C – tai karščiausia birželio diena per visą meteorologinių stebėjimų istoriją Lietuvoje.

Lietuvoje stichinis meteorologinis reiškinys – kaitra – buvo registruotas birželio 27 – liepos 1 dienomis. Oficialiai šis reiškinys fiksuojamas tada, kai tris ar daugiau dienų iš eilės maksimali paros oro temperatūra pasiekia arba viršija 30 °C ribą.

Trumpesnis, vieną ar dvi dienas trunkantis laikotarpis, kai maksimali temperatūra siekia arba viršija 30 °C, įvardinamas pavojingu meteorologiniu reiškiniu – karščiu.

Meteo LT duomenimis, birželio 27–29 dienomis kaitra apėmė beveik pusę šalies meteorologijos stočių (25 iš 54). Pietų Lietuvoje vietomis šis stichinis reiškinys užsitęsė ilgiau ir tęsėsi iki pat liepos 1-osios.

Druskininkuose – visų laikų birželio rekordas

Kaitra piką pasiekė birželio 27–29 dienomis, kai aukščiausia oro temperatūra šalyje svyravo tarp 30,0 ir 36,3 laipsnio karščio. Net ir birželio bei liepos sandūroje kai kuriuose pietiniuose rajonuose temperatūra vis dar kilo iki 30,0–32,4 laipsnio.

1 lentelė. Pirmoji 2026 m. kaitra: birželio 27 d. – liepos 1 d.

Data	Birželio 27 d.	Birželio 28 d.	Birželio 29 d.	Birželio 30 d.	Lieps 1 d.
DOTNUVA	30.9	32.9	33.0
KAUNAS	30.3	32.3	31.4
KYBARTAI	31.7	34.8	31.2
LAZDIJAI	31.8	34.6	32.3
PANEVĖŽYS	30.7	31.4	31.4
ŠIAULIAI	30.9	33.1	31.9
VARĖNA	31.4	34.4	33.1	30.3	31.0
VILNIUS	30.2	33.6	33.0
AKMENĖ	30.7	34.1	32.6
ALYTUS	31.0	34.1	33.1	30.0	31,1
ANYKŠČIAI	30.7	31.8	33.1
MARIJAMPOLĖ	30.6	33.4	31.5
ŠEDUVA	30.0	32.2	31.4
TAURAGĖ	30.6	34.9	31.9
Birštonas	32.2	33.9	34.2	30.5
Druskininkai	32.8	36.3	33.7	31.1	32,4
Elektrėnai	30.7	33.3	32.1
Jonava	30.8	32.7	32.0
Jurbarkas	31.1	32.4	30.9
Kaišiadorys	31.0	33.3	32.2
Kalvarija	30.5	33.6	30.8
Kazlų Rūda	30.7	34.5	31.7
Kelmė	31.1	32.8	32.9
Pakruojis	30.5	32.2	32.3
Šalčininkai	30.7	32.6	33.4	30.5	31.0

Pati aukščiausia šios kaitros oro temperatūra išmatuota birželio 28 d. Druskininkų meteorologijos stotyje (AMS) – čia užfiksuotas 36,3 °C karštis. Tai yra naujas birželio oro temperatūros rekordas per visą meteorologinių stebėjimų istoriją Lietuvoje. Ankstesnis birželio rekordas buvo pasiektas 2019 m. birželio 12 d. Kaišiadoryse (35,7 °C), tad senasis rodiklis pagerintas net 0,6 laipsnio.

Birželio 27 ir 28 d. Nidoje, Varėnoje ir Vilniuje buvo pagerinti šių dienų aukščiausios oro temperatūros rekordai. 2026 m. birželio 28 d. Vilniuje oras įkaito iki 33,6 °C. Sostinėje, kur reguliarūs meteorologiniai stebėjimai vykdomi nuo 1778 m., ši temperatūra tapo aukščiausia birželio mėnesio reikšme per daugiau kaip 250 metų stebėjimų istoriją.

Tropinės naktys ir neįprasta šiluma Ventėje

Ši karščio banga išsiskyrė ne tik itin karštomis ir tvankiomis dienomis, bet ir neįprastai šiltomis naktimis. Lietuvoje užregistruota šilčiausia birželio naktis per visą meteorologinių stebėjimų istoriją: birželio 29-osios naktį Ventėje oro temperatūra nenukrito žemiau 24,1 °C.

Tropinės naktys fiksuotos ir daugelyje kitų šalies vietovių. Kaitros laikotarpiu jos užregistruotos net 31-oje iš 54 meteorologijos stočių. Tropine naktis vadinama tuomet, kai minimali oro temperatūra nenukrenta žemiau 20 °C.

2 lentelė. Tropinės naktys 2026 m. birželio pabaigoje

Data	Birželio 27/28 naktis	Birželio 28/29 naktis	Birželio 29/30 naktis
BIRŽAI		20.4
DOTNUVA		20.0
KAUNAS			20.0
KYBARTAI		20.3
KLAIPĖDA		20.4	21.2
NIDA	20.9	23.3	21.3
PALANGA/ Šventoji		20.6	20.9
PANEVĖŽYS		20.0	20.9
ŠIAULIAI		21.6	20.2
ŠILUTĖ			20.6
TELŠIAI		21.7
VARĖNA			20.5
VILNIUS		20.1	20.9
Anykščiai		20.9
Mažeikiai			20.0
Rokiškis		20.1
Švenčionys		20.3
Tauragė		21.2	20.4
Ventė	20.7	24.1	22.2
Birštonas			20.6
Elektrėnai		21.3	20.7
Jonava			20.3
Joniškis		20.9
Jurbarkas			20.2
Kaišiadorys			20.5
Kelmė		20.9	20.0
Kretinga			20.7
Pakruojis		20.1
Prienai		20.2
Trakai			20.2

Kaitrą lėmė atslinkusi atogrąžų oro masė

Šiam kaitros reiškiniui susiformuoti įtakos turėjo virš Vidurio Europos sustiprėjęs anticiklonas, kuris blokavo aktyvių Atlanto ciklonų slinkimą į Baltijos regioną. Anticiklonui judant Juodosios jūros link, pietrytinių ir pietinių krypčių oro srautai į Lietuvą atnešė atogrąžų kilmės oro masę. Atmosferos sluoksnis virš Lietuvos buvo itin įkaitęs, net maždaug 1,5 km aukštyje (850 hPa lygmenyje) išmatuota 16–18 laipsnių temperatūra. Tad vyraujant giedriems arba mažai debesuotiems orams, silpnam vėjui ir intensyviai Saulės spinduliuotei, oro temperatūra dienomis sparčiai kilo aukštyn.

Karščio banga baigėsi, kai mūsų šalį pasiekė ties Prancūzija susisukęs nedidelis ciklonas, kuris užgimė ant susibangavusio Atlanto ciklono šaltojo atmosferos fronto. Nedideliam ciklonui ir su juo susijusiam šaltajam atmosferos frontui slenkant per Lietuvą, pietinius oro srautus pakeitė vakarų, šiaurės vakarų krypčių vėjas, atnešęs gerokai vėsesnę oro masę. Liepos 1 d. fronto zonoje susiformavusios audros daugiausia paveikė pietų ir pietryčių Lietuvą, kur oras dar buvo gerokai įkaitęs. Didžiausias poveikis fiksuotas Varėnos rajone, kur praūžė škvalas, taip pat Alytaus apylinkėse, kur per trumpą laiką iškrito apie trečdalis liepos mėnesio kritulių kiekio ir lokali kruša.

Mokslininkai pabrėžia, kad tokio masto ir intensyvumo karščio banga, kokia buvo apėmusi Vakarų ir Vidurio Europą, be antropogeninės klimato kaitos poveikio būtų buvusi praktiškai neįmanoma (plačiau https://www.meteo.lt/2026-06-26-mokslininku-vertinimas-europa-alinanti-rekordine-kaitra-be-klimato-kaitos-butu-buvusi-praktiskai-neimanoma).

Informaciją apie išmatuotą oro temperatūra galite rasti Meteo LT pateikiamuose atvirų stebėjimo duomenų šaltiniuose (https://archyvas.meteo.lt, https://api.meteo.lt/)

Parengė: Meteo LT Klimato ir tyrimų skyrius