Jeigu anksčiau energetikos sistemos daugiausia turėjo būti pasirengusios didžiausiems poreikiams šaltomis žiemos dienomis, ateityje vis svarbesniu iššūkiu gali tapti ir vasaros karščio pikai, kai elektros reikia ne šildymui, o vėsinimui.

Pastaraisiais metais vis dažnesnės ir intensyvesnės karščio bangos ne tik kelia grėsmę žmonių sveikatai, bet ir tampa rimtu iššūkiu elektros energetikos sistemoms. Kai temperatūra pasiekia ekstremalias reikšmes, milijonai žmonių vienu metu įjungia oro kondicionierius ir kitas vėsinimo sistemas, todėl elektros vartojimas sparčiai išauga. Tokios situacijos jau stebimos Jungtinėse Amerikos Valstijose, Australijoje ir Jungtinėje Karalystėje, kur karščio bangos yra siejamos su didesne elektros tinklų apkrova, energijos tiekimo sutrikimų rizika ir būtinybe valdyti didžiausius vartojimo pikus.

Klimato kaita šią problemą stiprina. Kylant vidutinei temperatūrai ir dažnėjant ekstremalaus karščio laikotarpiams, vėsinimas tampa ne tik komforto, bet ir kritinės infrastruktūros dalimi. Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEP) ataskaita „Global Cooling Watch 2025“ pabrėžia, kad pasaulinis vėsinimo poreikis iki 2050 metų, jeigu dabartinės tendencijos nesikeis, gali išaugti daugiau nei tris kartus. Didžiausią įtaką tam turės augantis karščio bangų dažnis, gyventojų skaičiaus augimas ir didėjantis vėsinimo technologijų naudojimas.

Kadangi didžioji dalis vėsinimo įrenginių veikia naudodama elektrą, augantis poreikis tiesiogiai veikia energetikos sistemas. UNEP perspėja, kad nekontroliuojamas vėsinimo poreikio augimas gali didinti elektros tinklų apkrovą būtent tuo metu, kai karščio bangos sukelia didžiausią energijos poreikį. Pagal įprastą vystymosi scenarijų su vėsinimu susijusios emisijos iki 2050 metų galėtų pasiekti apie 7,2 mlrd. tonų CO₂ ekvivalento per metus – beveik dvigubai daugiau nei 2022 metais.

Skirtingi elektros energijos suvartojimo vėsinimui iki 2050 m. scenarijai (UNEP 2025): padidėjęs poreikis (raudona); pridėjus įprastinį efektyvumą (žydra), pridėjus pasyvų vėsinimą (mėlyna), pridėjus mažai energijos naudojantį vėsinimą (geltona), pridėjus geriausią energetinį efektyvumą (žalia).

Scenarijai (UNEP Tarptautinė atsinaujinančios energijos agentūra (IRENA) taip pat pažymi, kad vėsinimo sektorius taps vienu svarbiausių elektros paklausos augimo veiksnių. IRENA duomenimis, pasaulinis energijos poreikis vėsinimui iki 2050 metų gali padidėti apie 45 proc., palyginti su 2016 metais – nuo maždaug 7 iki 12 eksadžaulių. Didėjant temperatūrai, vis daugiau elektros bus naudojama pastatų, komercinių objektų ir pramonės procesų vėsinimui.

Karščio bangų metu energetikos sistemoms tenka dvigubas išbandymas. Viena vertus, didėja elektros paklausa dėl vėsinimo. Kita vertus, aukšta temperatūra gali mažinti kai kurių energetikos infrastruktūros elementų efektyvumą – pavyzdžiui, mažinti elektrinių našumą ar riboti kai kurių energijos gamybos technologijų veikimą. Todėl ateities iššūkis bus ne tik pagaminti daugiau elektros energijos, bet ir efektyviau valdyti jos vartojimą.

UNEP ir IRENA pabrėžia, kad sprendimas nėra vien tik didesnis oro kondicionierių skaičius. Reikalingas tvarus vėsinimas: energiją taupančios technologijos, geresnis pastatų projektavimas, šešėliavimas, žalioji infrastruktūra, natūralus vėsinimas ir išmanus elektros vartojimo valdymas. Tokios priemonės gali sumažinti elektros tinklų apkrovą karščiausiomis dienomis ir kartu mažinti klimato kaitą skatinančias emisijas.

Lietuvoje didžiausi elektros vartojimo pikai kol kas dažniausiai siejami su šaltuoju metų laiku, tačiau klimato kaita keičia energijos vartojimo struktūrą. Pastaraisiais metais dažnėjančios karščio bangos, miestų šilumos salos efektas ir augantis pastatų vėsinimo poreikis reiškia, kad vasaros elektros apkrovos ateityje gali tapti vis aktualesniu klausimu.

Parengė: Klimato ir tyrimų skyriaus patarėjas dr. Justas Kažys