Jau vasario 6 d. prasideda XXV-osios žiemos olimpinės žaidynės, kurios vyks vasario 6–22 dienomis Milano ir Kortinos regionuose, Italijoje.

Vykstanti globali klimato kaita daro poveikį ir žiemos olimpinėms žaidynėms. Tad, remiantis „Climate Central“ atlikta analize ir įžvalgomis pažvelkime, kaip keičiasi žiemos olimpinių žaidynių klimatinės sąlygos vykstant klimato kaitai.

PAGRINDINIAI FAKTAI TRUMPAI:

• 2026 m. žiemos olimpinės žaidynės prasidės vasario 6 d. Milane ir Kortinoje (Italija). Paralimpinės žiemos žaidynės vyks maždaug po mėnesio.
• Nuo tada, kai Kortina pirmą kartą surengė žiemos olimpines žaidynes 1956 m., vasario mėnesio temperatūra šiame mieste pakilo net 3,6 °C.
• Dėl šylančio klimato sumažėjo dienų skaičius su neigiama oro temperatūra. Šiais laikais Kortinoje per metus būna apie 41 tokia diena mažiau (apie 19 %) nei prieš 70 metų.
• Tai nėra išimtis. Visuose miestuose, kuriuose nuo 1950 m. buvo surengtos žiemos olimpines žaidynes, per šį laiką žiemos oro temperatūra gerokai pakilo, o tai kelia grėsmę žiemos sporto varžybų saugumui ir sąžiningumui.
• Dėl klimato kaitos pasaulyje sparčiai mažėja vietų (miestų), kur ateityje dar būtų įmanoma tinkamai surengti žiemos olimpines žaidynes. Mokslininkai prognozuoja, kad iki 2050‑ųjų tinkamais išliks tik 52 iš 93 dabar dar potencialiai galimų miestų.“
• Paralimpinės žiemos žaidynės, kurios vyksta kovo mėnesį, susiduria su dar didesne rizika – prognozuojama, kad 2050-aisiais tik 22 iš dabar potencialiai galimų 93 vietų (miestų) klimatinės sąlygos bus pakankamai tinkamos.

Žiemos olimpinės žaidynės šylančiame pasaulyje

2026 metų žiemos olimpinės žaidynės prasidės jau vasario 6 dieną, o po jų, kovo 6 dieną, startuos Žiemos paralimpinės žaidynės. Šių metų olimpinės žaidynės vyks Šiaurės Italijoje: dauguma rungčių, vykstančių uždarose patalpose bus rengiamos Milane, o dauguma lauke vykstančių rungčių Šiaurės Italijoje, Dolomitų (Alpių dalies) kalnuose esančioje Kortinoje.

Vykstant globaliai klimato kaitai, dėl šiltesnių žiemų, kyla grėsmė žiemos olimpinėms žaidynėms bei kitiems žiemos sportams, vykstantiems lauke. Pagrindinė grėsmė kyla dėl to, jog žema oro temperatūra ir pakankamai gausus sniego kiekis, kuris būtinas žiemos sportams, gali nebeišsilaikyti pakankamai ilgą laikotarpį.

Nors 2026 m. žaidynės vyks Kortinoje, kuri yra įsikūrusi gana dideliame aukštyje Dolomitų (Alpių dalis) kalnuose, gali prireikti daugiau nei 2,3 milijonų kubinių metrų dirbtinio sniego.

Dirbtinis sniegas tampa kasdiene žiemos sporto realybe, užtikrinti tinkamas sąlygas sporto varžyboms darosi vis sunkiau. Orai turi lemiamą reikšmę olimpinėms ir parolimpinėms žaidynėms, ypač kai kalbama apie lauko rungčių patikimumą ir sportininkų saugumą.

Šiltesni miestai šeimininkai

Kortinoje pirmą kartą žiemos olimpines žaidynės buvo surengtos 1956 m. Nuo to laiko stebimi gana spartūs klimato pokyčiai, pvz. vasario mėnesio vidutinė oro temperatūra per pastaruosius 70 metų čia pakilo net 3,6 °C. Taigi, šiame regione vasario mėnesio vidutinė oro temperatūra priartėjo prie 0 laipsnių ribos: 1956–1965 m. laikotarpiu jis buvo -7,1 °C, o 2016–2025 m. tik –2,7 °C.

Tyrimai rodo, kad vidutinis vasario mėnesio sniego dangos storis 1971–2019 m. laikotarpiu Kortinoje sumažėjo – maždaug 15 centimetrų.

Milane, kuris priims uždarų patalpų ledo sporto šakas, įskaitant dailųjį čiuožimą ir ledo ritulį, vasario mėnesio temperatūra per tą patį laikotarpį pakilo 3,2 °C.

2026 metų žiemos olimpinių žaidynių miestai šeimininkai – ne išimtis. Kaip rodo ankstesnė organizacijos „Climate Central“ analizė Visuose miestuose, kuriuose nuo 1950 metų vyko Žiemos olimpines žaidynes vidutinė oro temperatūra vidutiniškai pakilo 2,7 °C.

Per 50 metų nuo pirmųjų Žiemos parolimpinių žaidynių, surengtų 1976 metais, kovo mėnesio temperatūra Kortinoje ir Milane pakilo atitinkamai 2,5 °C ir 2,1 °C.

Mažiau šalčių – net ir Italijos Alpėse

Klimato kaitos tendencijos lėmė mažesnį dienų skaičių per metus, kai oro temperatūra nukrinta žemiau 0 °C. Dešimtmetį po 1956 metų žaidynių Kortinoje vidutiniškai per metus būdavo 214 tokios dienos. Per pastarąjį dešimtmetį (2016–2025 m.) šis skaičius sumažėjo iki 173 dienų.

Šios kylančio oro temperatūros tendencijos gali paveikti varžybų sąlygas. Nesant pakankamai žemai oro temperatūrai ir reikiamam sniego kiekiui olimpiečiai gali susidurti su tokiomis sąlygomis kaip lietus, šlapias sniegas ar menka sniego danga.

Aukščiausio lygio varžyboms būtini tvirti paviršiai – tik taip galima užtikrinti sportininkams sąžiningas ir saugias sąlygas. Kai danga pradeda atitirpti ir nebesušąla iš naujo, išauga traumų rizika, o sportininkai, startuojantys vėliau, dažniausiai atsiduria mažiau palankiose sąlygose.

Mažiau tinkamų Žiemos olimpinių žaidynių miestų šeimininkų

Žiemos olimpinių žaidynių ateitis – kaip ir galimybė surengti daugelį lauko žiemos sporto varžybų, kad jos vyktų saugias ir sąžiningai – šylančiame klimate tampa vis labiau neapibrėžta.

2024 m. atliktame tyrime buvo vertinama, kaip klimato kaita gali paveikti Žiemos olimpinių ir parolimpinių žaidynių sąlygas 93 ankstesnėse ir potencialiose būsimose žaidynių vietose. Tyrimas buvo sutelktas į dvi pagrindines sąlygas: tikimybę, kad minimali paros temperatūra bus lygi nuliui arba žemesnė, ir tikimybę, kad sniego danga pasieks minimalų priimtiną storį (ne mažiau kaip 30 centimetrų). Gauti rezultatai parodė, kad iš 93 dabar galimų miestų šeimininkų 87 (arba 94 %) šiuo metu vertinami kaip turintys patikimas klimato sąlygas Žiemos olimpinėms žaidynėms. Tačiau ateinančiais dešimtmečiais šis skaičius smarkiai mažės.

Prognozuojama, kad iki 2050-ųjų tik 52 (arba 56 %) iš 93 galimų Žiemos olimpinių žaidynių miestų šeimininkų turės patikimas klimato. Rezultatai pateikiami remiantis vidutinio lygio ateities atšilimo scenarijumi (RCP4.5 ir SSP2-4.5), darant prielaidą, kad bus įgyvendinti pasauliniai įsipareigojimai mažinti anglies taršą.

Mažėjančios Parolimpinių žaidynių perspektyvos

Tas pats tyrimas parodė, kad Žiemos parolimpiniu žaidynių ateitis dėl  klimato kaitos gali susidurti su dar didesne rizika. Nuo 1992 m. parolimpinės žaidynės rengiamos maždaug mėnesiu vėliau nei olimpinės – toje pačioje vietoje, dažniausiai kovą, kai temperatūra yra aukštesnė. Tokiu metu išauga lietaus ir sumažėja sniego tikimybė. Prognozuojama, kad trumpėjant žiemos sezonui iki 2100 m. kovo mėnesį galimi vis dažnesni atodrėkiai, o pats kovas gali tapti vis labiau pavasariškas. Tai kelia grėsmę surengti saugias ir sąžiningas varžybas, kuriuose sąlygos visiems sportininkams būtų vienodos.

Iš 93 potencialiai galimų miestų šeimininkų 49 (arba 53 %) šiuo metu laikomi turinčiais tinkamas sąlygas Žiemos parolimpinėms žaidynėms. Prognozuojama (pagal vidutinį klimato kaitos scenarijų), kad iki 2050-ųjų iš 93 dabar potencialiai tinkamų vietų žiemos parolimpinėms žaidynėms tik 22 (arba 24 %) tam bus vis dar bus tinkamos sąlygos. Tačiau, esant pesimistiškiausiam klimato kaitos scenarijui ateityje galimybė surengti paralimpines žaidynes kovą beveik išnyksta: iki 2080-ųjų tik 4 iš 93 dabar potencialiai galimų vietų vis dar bus tinkamos klimato sąlygos tokioms žaidynėms.

Varžybos su klimato kaita

Pirmosios Žiemos olimpinės žaidynės įvyko 1924 m. Tuo metu beveik visos rungtys vyko lauke. Tačiau iki XX a. 9-ojo dešimtmečio tokios sporto šakos kaip ledo ritulys, dailusis čiuožimas, greitasis čiuožimas ir kerlingas buvo perkeltos į uždaras, šaldomas ledo arenas.

Kai kurioms populiariausioms rungtims, kurios ir toliau vyksta lauke, klimato kaitos sukeltas atšilimas kelia vis daugiau sunkumų tiek varžantis, tiek rengiantis olimpinėms žaidynėms. 2022 m. atliktame tyrime 94 % apklaustų elitinių sportininkų ir trenerių teigė esantys susirūpinę ir mano, kad klimato kaita neigiamai paveiks jų sporto ateitį.

Štai keletas pavyzdžių kaip klimato kaita jau dabar veikia kai kurias iš 16 oficialių Žiemos olimpinių sporto šakų:

Olimpinis snieglenčių sportas apima tiek laikui matuojamas rungtis, tiek disciplinas kur sportininkai vertinami pagal triukų įvairovę, originalumą ir kokybę. Snieglentininkams pakankamas sniego buvimas daro įtaką ne tik pačių varžybų metu, bet ir renkantis tinkamas vietas treniruotėms. Sportininkams tenka „vytis sniegą“ – palikti įprastas treniruočių vietas ir ieškoti regionų, kur yra pakankamas kiekis kokybiško sniego.

Kalnų slidinėjimas, arba greitasis nusileidimas, apjungia greitį ir techniką. Vidutinė slidinėjimo sezono trukmė JAV lyginant su 1960–1979 m. laikotarpiu sutrumpėjo savaite. Pastaruoju metu profesionalios kalnų slidinėjimo varžybos vis dažniau atšaukiamos dėl šiltų orų ir sniego trūkumo.

Olimpinis bobslėjus – tai didelio greičio lenktynės lauko ledo trasoje. Kiekviena komanda atlieka keturis važiavimus, o nugalėtoją lemia greičiausias bendras laikas. Idealios bobslėjaus sąlygos reikalauja <0 °C temperatūros. Nors bobslėjaus varžybos vyksta lauke, daugeliui trasų būtinas nuolatinis šaldymas, kad būtų palaikoma tinkama temperatūra. Nors tai padeda išvengti trasos tirpimo, šaldymas sukelia šerkšno susidarymą, kuris gali sulėtinti trasą. Tokiu būdu kyla sąžiningumo klausimas, nes sąlygos sportininkams tampa nevienodos.

Parengė: Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas–klimatologas dr. Donatas Valiukas pagal „Climate Central“ straipsnį (www.climatecentral.org)