Iki metų pabaigos liko tik kiek daugiau nei savaitė, tad pažvelkime kokie buvo 2025-ieji. Žemiau pateikti pagrindiniai faktai apie besibaigiančius metus.

Preliminarūs duomenys rodo, jog vidutinė metinė oro temperatūra siekė 8,4 °C (1 laipsniu šilčiau nei vidutiniškai). Jei 2024-ieji buvo patys šilčiausi per visą meteorologinių stebėjimų istoriją, tai 2025-ieji dalinasi 5–6 vietas, kartu su 2015 m. (dar bus patikslinta 2026 m. sausio pradžioje).

Septyni mėnesiai buvo šiltesni, trys vėsesni, o du artimi 1991–2020 m. vidurkiui. Sausis ir kovas buvo neįprastai šilti. Jau trečius metus iš eilės nustebino ir vasariškas rugsėjis. Tuo tarpu, gegužė buvo labai šalta, rugpjūtis – irgi vėsesnis nei vidutiniškai.

Kritulių kiekis per metus beveik atitiko normą (694 mm), tačiau pasitaikė ekstremalių mėnesių: vasaris ir balandis buvo labai sausi, o liepa – trečia drėgniausia nuo 1961 metų, kuomet vykdomi šiuolaikiniai meteorologiniai stebėjimai.

Saulės spindėjimo trukmė buvo 6 % trumpesnė nei įprasta, ypač žiemą ir vasarą, o pavasarį ir rudenį – artima normai.

Užfiksuoti 25 nauji atskirų parų temperatūros rekordai, iš jų 23 šilumos ir tik 2 šalčio.

2025 m. Lietuvoje neregistruotas nei vienas kaitros atvejis. Tai pirmi tokie metai nuo 2017 m. Taip pat šiais metais fiksuota mažiausiai karščio dienų nuo 2009 m.

Per metus tropinė naktis buvo fiksuota tik liepos 22-ąją Nidoje, kai minimali paros oro temperatūra nenukrito žemiau 20,2 °C. Tai mažiausias fiksuotas tropinių naktų skaičius nuo 2008 m., kai jų išvis nebuvo fiksuota.

2025 registruoti 3 katastrofiniai, 21 stichinis meteorologinis reiškinys bei 7 stichiniai hidrologiniai reiškiniai.

Ilgalaikiai duomenys rodo, kad šilčiausi metai registruojami po 2019 m., o šalčiausi – iki 1987 m.

Klimato kaita lemia ne tik šiltesnius metus, bet ir didesnį ekstremalių reiškinių dažnį: sausras, poplūdžius, dažną rekordinę temperatūrą ir kt.

Su gerokai išsamesne 2025 m. preliminaria apžvalga galite susipažinti čia
(šis leidinys bus atnaujintas ir patikslintas 2026 m. pradžioje).