Praėjęs pavasaris pasižymėjo pakankamai dideliais oro temperatūros kontrastais. Nors jis buvo šiltas, tačiau nepateko tarp dešimties šilčiausių pavasarių Lietuvoje nuo 1961 m. ir užėmė 11 vietą iš 65. Vidutinė oro temperatūra siekė 7,7 °C, kas yra 0,9 °C aukščiau nei 1991–2020 daugiametė norma (SKN). 2025 m. pavasario vidutinė oro temperatūra buvo labiausiai panaši į 2023 m. pavasario (7,6 °C). Tačiau praėjęs pavasaris pasižymėjo daug didesniais atskirų mėnesių vidutinės oro temperatūros kontrastais, nei 2023 m. pavasaris. Šių metų kovo ir balandžio mėnesiai pateko tarp penkių šilčiausių kovo ir balandžio mėnesių nuo 1961 m. (abu užėmė 3 vietą iš 65), o gegužė pateko tarp penkių šalčiausių gegužės mėnesių nuo 1961 m. (užėmė 61 vietą iš 65 t. y. buvo penkta šalčiausia gegužė). Dauguma pavasario dienų buvo šiltesnės už jų vidutinę oro temperatūrą (53 iš 92 d.), tačiau jų pasiskirstymas tarp mėnesių buvo labai netolygus (net 28 tokios dienos pasitaikė kovą, 17 dienų – balandį ir tik 8 dienos – gegužę) (1 pav.). Pati šilčiausia sezono diena buvo balandžio 18-oji (+19,3 °C), o šalčiausia buvo kovo 17 d. (-1,1 °C). Per pavasarį buvo išmatuoti net 12 šilumos (maksimalios paros oro temperatūros) rekordai, kurių 7 buvo užfiksuoti kovą ir 5 balandį, bei 2 šalčio (minimalios paros oro temperatūros) rekordai, kurie abu pasitaikė gegužę.

1 pav. 2025 m. pavasario (juoda kreivė) ir 1991–2020 m. (raudona kreivė) laikotarpio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje. Raudona spalva rodo šiltesnius, o mėlyna – šaltesnius už daugiametį vidurkį laikotarpius.

Dėl vėsios gegužės bei balandžio III dešimtadienio, Lietuvoje praėjusį pavasarį pasitaikė neįprastai daug šalnų. Balandžio 24 d. – gegužės 25 d. laikotarpiu Lietuvoje vidutiniškai pasitaikė 7 dienos su šalnomis ore  bei 14 dienų su šalnomis dirvožemio paviršiuje, kas yra atitinkamai net 8,2 ir 7,5 karto daugiau dienų su šalnomis, nei įprastai pasitaiko iki liepos 31 d.

2025 m. pavasario sezono kritulių kiekis Lietuvoje vidutiniškai siekė 112,3 mm, o tai sudarė 87 % pavasario kritulių normos (129 mm). Tai reiškia, jog praėjęs pavasaris buvo 22 sausiausias pavasaris nuo 1961 m. (užėmė 44 vietą iš 65 pagal kritulių kiekį). Kovas ir balandis buvo sausesni už SKN, o gegužė drėgnesnė. Tačiau sausumu išsiskyrė balandis (iškrito tik 58 % balandžio kritulių normos), kuris buvo 10 sausiausias balandis nuo 1961 m.

Praėjęs pavasaris Saulės spindėjimo trukme buvo artimas SKN. Lietuvoje vidutiniškai Saulės spindėjimo trukmė siekė 218 val., kas yra 2,4 % daugiau, nei daugiametė norma (213 val.). Kovas ir balandis pasižymėjo giedresniais nei įprastai orais (abu mėnesius Saulė spindėjo 19 % ilgiau už vidurkį), o gegužė buvo labiau debesuota nei įprastai (Saulė spindėjo 18 % trumpiau už vidurkį).

2025 m. kovas

2025 m. kovas pasižymėjo labai šiltais orais. Jo vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė 4,6 °C, kas yra net 3,7 °C daugiau nei SKN (0,9 °C). Praėjęs kovas papuolė tarp penkių šilčiausių kovų nuo 1961 m. ir dalinasi 2–3 vietas su 1990 m. kovu. Už šį kovą šiltesnis buvo tik 2007 m. kovas (5 °C). Kovo I dešimtadienis buvo ypač šiltas ir oro temperatūra labiau priminė balandžio vidurį. Jo vidutinė oro temperatūra siekė net 5,3 °C, nors įprastai būna neigiama (-0,5 °C), todėl nestebina, jog kovo 6–11 dienomis vienas po kito buvo pasiekti net 6 šilumos rekordai. Po trumpo orų atvėsimo kovo II dešimtadienį, III dešimtadienį vėl sugrįžo mėnesiui neįprastai šilti orai. Kovo III dešimtadienio vidutinė oro temperatūra siekė 6,1 °C, t. y. buvo 3,8 °C aukštesnė nei įprastai, dėl to per šį laikotarpį kovo 29 d. buvo pamuštas dar vienas šilumos rekordas.

Kritulių prasme, 2025 m. kovas buvo sausesnis už vidurkį. Praėjusį kovą iškrito 27,7 mm kritulių, kas yra 29 % mažiau už SKN (39 mm). Tačiau ne visas kovas buvo vienodai sausas. I ir III kovo dešimtadieniai buvo ne tik labai šilti, bet ir sausi, kadangi jų metu atitinkamai iškrito tik 4,6 (35 % SKN) ir 6,7 (56 % SKN) mm kritulių, o II dešimtadienis (16,5 mm) buvo 18 % drėgnesnis už vidurkį.

Saulė šį mėnesį spindėjo 26 valandom arba 19 % ilgiau (171 val.) už SKN (145 val.). Giedresniais nei įprasta orais pasižymėjo visi praėjusio kovo dešimtadieniai (visų dešimtadienių Saulės spindėjimo trukmė buvo bent 9 % ilgesnė), ypač I kovo dešimtadienis (Saulės spindėjimo trukmė 33 % ilgesnė už SKN).

Taigi pirmas praėjusio pavasario sezono mėnuo buvo labai šiltas, sausas bei saulėtas.

2025 m. balandis

Šių metų balandis taip pat pasižymėjo labai šiltais orais. Jo vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė 8,8 °C, kas yra 1,6 °C daugiau nei SKN (7,2 °C). Tai reiškia, jog praėjęs balandis buvo trečias šilčiausias balandis nuo 1961 m. Šiltesni už šių metų balandį buvo tik 2018 m. ir 2000 m. balandžiai, kurių vidutinė oro temperatūra atitinkamai siekė 9,5 °C ir 10,8 °C. Šių metų balandį taip pat buvo pagerinti penki šilumos rekordai balandžio 17–19 d. ir balandžio 21–22 d. Visi jie buvo pagerinti balandžio 13–24 d. vyravusių balandžio mėnesiui neįprastai šiltų orų periodo metu, kurio vidutinė oro temperatūra siekė 14 °C (6,5 °C šilčiau nei SKN) ir prilygo gegužės pabaigos orams (gegužės III dešimtadienio vidutinė oro temperatūra yra 13,9 °C). Didžiąją dalimi į šį periodą patekęs balandžio II dešimtadienis buvo 5,7 °C šiltesnis (vidutinė oro temperatūra siekė 12,4 °C) nei įprastai, o kiti du mėnesio dešimtadieniai buvo truputį (0,3 °C) vėsesni nei įprastai.

Nors praėjęs balandis buvo net trečias šilčiausias balandis nuo 1961 m., tačiau dėl atšalimo balandžio pabaigoje, Lietuvoje vidutiniškai pasitaikė 3 dienos su šalnomis ore ir 4 dienos su šalnomis dirvožemio paviršiuje. Todėl vien balandžio pabaigoje pasitaikė kelis kartus daugiau dienų su šalnomis tiek ore, tiek dirvos paviršiuje, nei jų įprastai pasitaiko iki liepos 31 d.

Kritulių prasme, šių metų balandis buvo labai sausas, kadangi iškrito tik 21,3 mm kritulių, kas yra net 42 % mažiau už SKN (37 mm). Šis balandis buvo 10 sausiausias balandis nuo 1961 m. Visi balandžio dešimtadieniai pasitaikė sausesni už vidurkį, tačiau ypač sausas buvo I dešimtadienis, kai iškrito vos 4,7 mm kritulių, t.y. tik 29 % daugiamečio vidurkio (16 mm).

Saulė šį mėnesį spindėjo 251 valandą, t.y. 39 valandomis ilgiau (19 %) už SKN (212 val.). Giedresniais nei įprasta orais pasižymėjo visi praėjusio balandžio dešimtadieniai, tačiau tarp jų susidarė dideli skirtumai. Ypač saulėtas buvo balandžio I dešimtadienis, kai Saulė spindėjo net 53 % (30 val.) ilgiau nei įprastai (58 val.), o II ir III dešimtadieniais Saulė spindėjo vos 6 % ilgiau.

Taigi antras praėjusio pavasario sezono mėnuo buvo labai šiltas, labai sausas, saulėtas ir pasižymėjo dideliu dienų su šalnomis skaičiumi.

2025 m. gegužė

Kitaip nei pirmi du praėjusio pavasario mėnesiai, šių metų gegužė pasitaikė labai vėsi. Ji tapo pačia šalčiausia iki šiol buvusia geguže XXI amžiuje! Paskutinį kartą šaltesnė gegužė už šių metų gegužę pasitaikė tik 1980 m. (šalčiausia gegužė nuo 1961 m. (7,9 °C)), tai reiškia, jog visi jaunesni nei 45 metų žmonės dar nebuvo matę tokios šaltos gegužės kaip ši. Jos vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė 9,7 °C, kas yra net 2,8 °C mažiau nei SKN (12,5 °C). Tai reiškia, jog praėjusi gegužė buvo penkta šalčiausia gegužė nuo 1961 m. Šių metų gegužę taip pat buvo išmatuoti du šalčio rekordai, kurie buvo pagerinti gegužės 8–9 d. Abu jie buvo pagerinti gegužės I dešimtadienį, kurio vidutinė oro temperatūra siekė vos 7 °C (4 °C vėsiau, nei SKN) ir prilygo balandžio viduriui. Nors gegužės II dešimtadienį šalčio rekordų nepasitaikė, tačiau neįprastai šaltais orais nenusileido I dešimtadieniui. Jo vidutinė oro temperatūra siekė vos 8,3 °C (4,1 °C vėsiau, nei SKN). Tačiau gegužės III dešimtadienis jau nepasižymėjo dideliu nuokrypiu nuo vidurkio ir buvo vos 0,4 °C vėsesnis už vidurkį (13,9 °C).

Kadangi praėjusi gegužė buvo šalčiausia per paskutinius 45 metus, todėl nestebina, jog jos metu pasitaikė ir neįprastai daug šalnų tiek ore, tiek dirvoje. Šį mėnesį Lietuvoje vidutiniškai pasitaikė 4 dienos su šalnomis ore ir net 10 dienų su šalnomis dirvožemio paviršiuje.

Šių metų gegužė buvo vienintelis praėjusio pavasario mėnuo, kuris buvo drėgnesnis už daugiametį vidurkį. Praėjusią gegužę iškrito 63,3 mm kritulių, kas yra 20 % daugiau už SKN (53 mm). Tačiau ne visa gegužė buvo drėgnesnė už vidurkį. Mėnesio I dešimtadienį iškrito 22 % mažiau kritulių nei įprastai, tačiau III (22 % daugiau) ir ypač II dešimtadienį (45 % daugiau) iškrito daugiau už vidurkį.

Kaip ir pridera vėsiam šiltojo laikotarpio mėnesiui, gegužę Saulės spindėjimo trukmė buvo 51 val. trumpesnė (18 %) už SKN ir siekė 232 val. Visi mėnesio dešimtadieniai buvo labiau debesuoti nei įprasta, todėl jų Saulės spindėjimo trukmė buvo 15–22 % mažesnė už vidurkį.

Taigi trečias praėjusio pavasario sezono mėnuo buvo labai vėsus, drėgnas, dažnai debesuotas ir pasižymėjo dideliu dienų su šalnomis skaičiumi.

Parengė: Klimato ir tyrimų skyriaus vyresnysis specialistas Karlas Žužickas