Įsibėgėjant gruodžiui ir artėjant metų pabaigai, Vilniuje, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje, įvyko susitikimas subūręs skirtingų sektorių atstovus bendrai diskusijai apie tai kaip Lietuvoje galėtų veikti poveikiu paremti prognozių ir perspėjimų sprendimai. Ši tema nagrinėta kaip viena iš platesnio „Didžiojo SF projekto“ veiklų. Projekto rėmuose vystoma ir vadinamoji „4P“ kryptis – tai poveikiu paremtų prognozių ir perspėjimų kūrimas, orientuotas ne tik į reiškinių aprašymą, bet ir į jų realų poveikį žmonėms, infrastruktūrai bei šalies sektorių veiklai.

Susitikimo metu skirtingų sektorių atstovai kartu nagrinėjo, kaip praktiškai galėtų veikti poveikiu paremtos prognozės ir perspėjimai Lietuvoje. Dalyviai dalijosi savo patirtimi, įvardijo, kokios informacijos jiems reikia priimant sprendimus pavojingų orų situacijose, ir aptarė, kaip ši informacija turėtų judėti tarp institucijų. Diskusijų metu buvo siekiama geriau suprasti, kaip prognozės gali būti susietos su realiais poveikiais žmonėms, infrastruktūrai ir organizacijų veiklai.

Susitikime dalyvavo atstovai iš Vilniaus universiteto, Klaipėdos universiteto, Aplinkos ministerijos, Žemės ūkio ministerijos, savivaldybių, Lietuvos kariuomenės, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM (įskaitant Aviacijos valdybą), Lietuvos bankų asociacijos, „Grinda“, „Vilnius sveikiau“ ir kitų institucijų. Skirtingų sektorių patirtys leido pažvelgti į orų poveikį plačiai – nuo infrastruktūros ir finansų iki sveikatos, transporto ir saugumo.

Šis susitikimas tapo dar vienu žingsniu formuojant bendrą supratimą, kaip Lietuvoje turėtų būti kuriami ir taikomi poveikiu paremti perspėjimai. Surinktos įžvalgos bus naudojamos toliau vystant sprendimus ir stiprinant tarpinstitucinį bendradarbiavimą, kad prognozės ir perspėjimai vis labiau atitiktų realius sektorių ir visuomenės poreikius.

Primename, jog jau kurį laiką Tarnybos iniciatyva aktyviau vykdomi dažnesni susitikimai su kitų šalies įstaigų specialistais. Tokiu būdu ne tik mezgasi nauji kontaktai, tačiau ir diskutuojama apie dar geresnį tarpusavio veikimą pavojingų meteorologinių ir hidrologinių reiškinių metu.