Lygiai prieš 26 metus, 1999 m. gruodžio 4-osios naktį ir dieną Lietuvą siaubė uraganas Anatolijus. Iš tiesų tai buvo ne uraganas, o labai smarkaus vėjo audra (sukelta vidutinių platumų ciklono Anatol). Mūsų platumose tikrų uraganų (t. y. tropinių ciklonų) nebūna. Tik dėl tradicijos tokios stiprios audros kartais būna pavadinamos uraganais.

Vėjo greitis (gūsių metu) siaučiant Anatolijui Nidoje buvo sustiprėjęs net iki 40 m/s, Klaipėdoje – iki 38 m/s, Šilutėje – iki 37 m/s, Lazdijuose ir Vėžaičiuose (Klaipėdos r.) – iki 32 m/s, kitose šalies vietovėse – iki 22–28 m/s. Nors audros sukeltų vėjų stiprumas prilygo pačiam silpniausiam 1 kategorijos uraganui, tačiau tokio smarkumo audros Šiaurės Europos regione nebūdingos ir pasitaiko gana retai.

Dėl audros susidarė net iki 4–6 metrų aukščio bangos, į krantą ties Palanga buvo išmestas jūroje dreifavęs Norvegijos laivas „Seines“, kurį tik 2000 m. balandį (iškasus jūroje kanalą) pavyko ištempti atgal į jūrą. Stipriai nukentėjo šalies paplūdimiai ir kopagūbriai. Skaičiuojama, jog bangos tuomet nusinešė net ~4 mln. m³ smėlio. Buvo sustojusi Klaipėdos uosto veikla, užlietos kai kurios Klaipėdos senamiesčio gatvės. Nuvirto kalėdinė eglutė. Taip pat įgriuvo Palangos tiltas, o Neringoje smarkus vėjas nugriovė garsųjį Saulės laikrodį.

Vėtra ant namų ir kelių vertė medžius, plėšė stogus, apgadino daug pastatų ir transporto priemonių. Vėjo gūsiai išlaužė ir išvertė ištisus miško kvartalus – apie 350 tūkst. m³ medienos. Buvo sutrikdytas elektros linijų darbas: be elektros liko daugiau nei 100 tūkst. šalies gyventojų. Kai kurių elektros linijų atstatymo darbai truko net iki dviejų savaičių. Stichija mūsų šalyje pareikalavo dviejų aukų. Tai – viena iš daugiausiai nuostolių sukėlusi gamtos stichija Lietuvos istorijoje.

Parengė: meteorologas Gytis Valaika (Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyrius)