Spalio 20–26 d. Aplinkos ministerija organizuoja jau septintąją Klimato savaitę, kurios metu visuomenė kviečiama atvirai kalbėti apie iššūkius ir galimybes švelninant klimato kaitą, prie jos prisitaikant ir didinant atsparumą. Šios savaitės proga dalinamės dviejų dalių straipsniu apie klimato kaitą, kurį parengė Tarnybos praktikantė–klimatologė Neringa Gurauskaitė.

___

Pasaulinės meteorologijos organizacija (PMO; angliškas akronimas – WMO) atskleidė, jog klimato kaita ir oro tarša – glaudžiai susijusios. Dėl didėjančių karščio bangų ir sausrų vis dažniau kyla miškų gaisrai. Jie į atmosferą išmeta milžiniškus kiekius dūmų bei dalelių, kurie blogina oro kokybę ir dar labiau veikia klimatą.

Pavyzdžiui, 2025 m. vasaros mėnesiai (birželis – liepa – rugpjūtis) buvo pažymėti intensyviais miškų gaisrais Europoje. Iberijos pusiasalyje rugpjūčio mėnesį vyko ekstremalūs miškų gaisrai. Remiantis Koperniko atmosferos stebėjimo tarnybos (angliškas akronimas – CAMS) analize, bendras metinis Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės anglies dioksido išmetimas nuo rugpjūčio pabaigos, kai gaisrų sezonas dar tebesitęsė, yra didžiausias per 23 metus (žr. grafike esančiame žemiau).

Be miškų gaisrų, kitas oro kokybės pavojus vasaros sezonu – ozono tarša, buvo gerai matoma dažnų karščio bangų metu. Aukšta temperatūra kartu su intensyvia Saulės spinduliuote sukelia ozono koncentracijos padidėjimą prie žemės paviršiaus, o tai daro poveikį oro kokybei ir žmonių sveikatai. 2025 m. vasarą taip pat buvo neįprastai dažni ir intensyvūs Sacharos dulkių pernašos epizodai, tiek per Viduržemio jūrą į pietinę Europą, bei per Atlantą į Ameriką. Visa tai prisidėjo prie labai intensyvios vasaros oro taršos Europoje. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, aplinkos oro tarša kasmet sukelia daugiau nei 4,5 milijono priešlaikinės mirties atvejų visame pasaulyje, o tai sukelia didžiules aplinkos ir ekonomines išlaidas. Tad kietosios dalelės, susidarančios dėl gaisrų, vėjo nešamų dykumos dulkių, transporto, pramonės ir žemės ūkio veiklos, tebėra didelis pavojus sveikatai.

Kai kuriose regionuose, pavyzdžiui, Pietų Azijoje, Pietų Amerikoje ir šiaurės platumose, aerozolio dalelių koncentracija toliau didėja, ir dėl didėjančio miškų gaisrų skaičiaus. Aerozolio dalelės ir ilgai išliekančios šiltnamio efektą sukeliančios dujos yra kompleksiškai susiję, todėl norint parengti klimato ir oro kokybės gerinimo priemones, būtina tinkamai suprasti šių sąveikų pobūdį. Klimato pokyčiai stiprina oro taršą, o oro tarša – klimato kaitą. Todėl Pasaulio meteorologijos organizacija teigia, kad svarbu taikyti integruotą požiūrį į išmetamųjų teršalų valdymą, siekiant apsaugoti ne tik klimatą, bet ir ekosistemą bei žmonių sveikatą. Taip pat, dėl padažnėjusių gaisrų atvejų Europoje svarbu atsižvelgiant į potencialų pavojų oro kokybei dėl smulkiųjų dalelių ir kitų teršalų poveikio, labai svarbu toliau stebėti šiuos įvykius visame pasaulyje ir naudoti gautus duomenis geresnėms ekstremalių situacijų mažinimo ir prisitaikymo strategijoms kurti.

Plačiau (anglų k.) skaitykite čia arba (apie gaisrus) čia.

___

Kodėl Europoje ir Arktyje oro temperatūra kyla greičiau nei kitur?

Per pastaruosius trisdešimt metų vidutinė pasaulio temperatūra padidėjo apie 0,26 °C per dešimtmetį. Tačiau Europoje ir Arktyje šilimo tempas yra daugiau nei dvigubai didesnis už pasaulio vidurkį. Greičiausias atšilimas stebimas šiaurės platumose, ypač Arktyje, Vidurio ir Rytų Europoje bei Artimuosiuose Rytuose.

Šią tendenciją lemia keli veiksniai:
• daugiau įšylantis kontinentas, nei vandenynas;
• dažnesnės karščio bangos Europoje;
• sukuriamas grįžtamojo ryšio ciklas Arktyje, kuomet tirpstantis sniegas bei ledas, atidengia tamsesnį paviršių, (pvz. vandenynų vanduo ar plikas dirvožemis), jie sugeria daugiau Saulės energijos, o tai pagreitina šilimą ir veda prie tolesnio tirpimo;
• nuo tropikų pernešamos šiltesnės ir drėgnesnės oro masės link polių – didinamas vandens garų kiekis labiau intensyvina Arkties atšilimą.

Nors temperatūra virš vandenynų taip pat kyla, kai kuriose Šiaurės Atlanto vandenyno dalyse, dažnai vadinamose Šiaurės Atlanto „atšilimo duobėmis“ arba „šaltomis dėmėmis“, rytinėje Pietų Ramiojo vandenyno dalyje ir Pietų vandenyne pastebimas net ir vietinis atšalimas.

Remiantis Koperniko klimato kaitos tarnybos (C3S)* ERA5 duomenų rinkiniu, Europa yra sparčiausiai šylantis žemynas, kuris nuo 1990-ųjų vidurio per dešimtmetį įšilo maždaug 0,53 °C, o Arktis šyla dar sparčiau – maždaug 0,69 °C per dešimtmetį.

Šie pokyčiai jau dabar turi pasekmių – sparčiau tirpsta ledynai, kyla jūros lygis, kinta ekosistemos ir oro srautai, todėl klimato kaitos padariniai Europoje tampa vis labiau juntami kasdienybėje. Šiltnamio efektą sukeliančios dujos sulaiko šilumą – atšilimo tempas skirtinguose regionuose priklauso nuo sudėtingų vietinių grįžtamųjų ryšių, atmosferos dinamikos ir oro kokybės. Šių regioninių skirtumų supratimas yra svarbus ne tik mokslinio tikslumo požiūriu, bet ir formuojant vietines prisitaikymo strategijas atšilimo sąlygomis.

Visą straipsnį (anglų k.) galite skaityti čia.