Kiekvieną rugsėjo 16-ąją pasaulis bent trumpam sustoja prisiminti nematomą, bet labai svarbų mūsų atmosferos sargą – ozono sluoksnį. Tarptautinė ozono sluoksnio apsaugos diena nėra tik simbolinė data – tai priminimas apie 1987 m. pasirašytą Monrealio protokolą, vieną svarbiausių tarptautinių susitarimų, kuris pakeitė žmonijos požiūrį į aplinkos apsaugą ir padėjo sumažinti gamtai daromą žalą.

Šių metų Tarptautinės ozono sluoksnio apsaugos dienos šūkis – „Nuo mokslo iki pasaulinio veikimo“ (angl. From Science to Global Action) (1 pav.). Ši tema pažymi 40 metų sukaktį nuo 1985 m. priimtos Vienos konvencijos ir pabrėžia mokslinių tyrimų svarbą, kurie padėjo atskleisti ozono sluoksnio nykimą ir tapo pagrindu tarptautinių susitarimų, tokių kaip Vienos konvencija ir Monrealio protokolas, kūrimui. Šūkis skatina ne tik įvertinti pasiektus rezultatus, bet ir susitelkti į likusius iššūkius – nors daugelis ozoną ardančių medžiagų jau yra ribojamos ar uždraustos, ozono sluoksnio atkūrimas tebėra lėtas ir priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant tarptautinę politiką ir klimato kaitos poveikį. Ši diena primena, kad tik remdamiesi mokslu ir bendradarbiavimu galime užtikrinti efektyvias ir tvarias priemones ozono sluoksnio apsaugai.

1 pav. 2025 m. Tarptautinės ozono sluoksnio apsaugos dienos šūkis

Ozonas – tai nematoma gyvybės apsauga. Esantis stratosferoje, sugeria žalingą Ultravioletinę Saulės spinduliuotę (toliau – UV), kuri gali sukelti odos ir akių ligas bei trikdyti gamtos pusiausvyrą. Kai ozono sluoksnis suplonėja, neigiami padariniai jaučiami visame pasaulyje – nuo žmonių sveikatos iki visų gyvų organizmų.

Lietuva taip pat prisideda prie tarptautinių pastangų. Nuo 1993 metų Kauno meteorologijos stotyje (toliau – MS) nenutrūkstamai vykdomi ozono matavimai. Ilgus metus tam buvo naudojamas filtrinis ozonometras, o nuo 2018 m. – modernus automatinis spektrofotometras „Brewer MK III“ (2 pav.), kuris leidžia tiksliai fiksuoti bendrąjį ozono kiekį (toliau – BOK). Šie duomenys yra labai svarbūs ne tik mokslininkams, bet ir visuomenei – jie padeda įvertinti UV spinduliuotės riziką, stebėti ilgalaikius pokyčius ir geriau suprasti sezoniškumą.

2 pav. Kauno MS iki 2018 m. naudotas filtrinis ozonometras (M-124) ir šiuo metu naudojamas automatinis spektrofotometras (Brewer MK III)

Lietuvoje, kaip ir daugelyje vidutinių platumų regionų, BOK svyruoja metų eigoje: pavasarį fiksuojamos didžiausios reikšmės, o rudenį ir žiemą – mažiausios. Nuo stebėjimų pradžios virš Kauno MS ozono skylė¹ buvo fiksuojama 10 kartų (3 pav.). Pirmoji ozono skylė buvo registruota 1993-02-12 d. (211 DU²), o paskutinioji 2019-12-04 d. (205 DU). Ploniausias ozono sluoksnis virš Lietuvos buvo išmatuotas 2007-12-21 d. (202 DU). Mokslininkų teigimu, ozono sluoksnis, ilgą laiką pažeistas dėl ozoną ardančių medžiagų poveikio, palaipsniui atsistato. Remiantis prognozėmis, iki šio amžiaus vidurio jo kiekis atmosferoje turėtų grįžti į priešindustrinio laikotarpio lygį ir sezoninių ozono skylių atvejai ateityje bus vis retesni.

3 pav. Ozono skylės fiksavimo datos Kauno MS 1993–2025 m.

Tarptautinė ozono sluoksnio apsaugos diena primena, kad mūsų veiksmai šiandien daro didelę įtaką rytojaus pasauliui. Kiekvienas gali prisidėti – nuo kasdienių atsakingų sprendimų iki aktyvaus palaikymo aplinkosaugos veiklų tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Tik kartu galime užtikrinti, kad ozono sluoksnis toliau saugotų mūsų planetą, o ateities kartos gyventų sveikiau ir saugiau.

Plačiau apie ozoną galite skaityti čia (lietuvių k.).

Kaip kiekvienam iš mūsų galima prisidėti prie ozono sluoksnio išsaugojimo galima plačiau skaityti čia (anglų k.).

¹ Ozono skylė – sąlygos, kai ozono sluoksnis neviršija 220 DU.
² 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Parengė: Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Giliūtė