Žemėlapyje galite matyti visus per šių metų vasarą užfiksuotus žaibų išlydžius. Vietovės kuriose žaibavo daugiausia, dažnai sutampa su vietomis kur praslinko smarkios liūtys, krito kruša ir fiksuoti vėjo sustiprėjimai.

2025 metų vasarą iš viso Lietuvoje užfiksuota 38,4 tūkst. žaibų išlydžių. Tai yra beveik dvigubai mažiau nei 2012–2025 m. laikotarpio vasaros vidurkis, kuris siekia 73,2 tūkst. išlydžių. Paskutinį kartą dar mažiau žaibų nei šiemet buvo 2017 m. vasarą (28,7 tūkst. išlydžių), kuri tada buvo dar truputį vėsesnė ir drėgnesnė nei šiemet.

Daugiausia perkūnijų užfiksuota pietiniame šalies pakraštyje, Molėtų, Anykščių ir Trakų rajonuose. Taip pat, vakarinėje Kaišiadorių ir rytinėje Vilniaus r. dalyje (žr. žemėlapyje). Nors kasmet žaibų išlydžių pasiskirstymas yra vis kitoks, tačiau įprastai daugiau žaibų sulaukia pietinis šalies pakraštys ir didesnė dalis rytinių rajonų. Mažiau perkūnijų būna vakariniuose ir šiaurės vakariniuose rajonuose.

Per pastaruosius ~14 metų (kai Lietuvoje veikia žaibų aptikimo sistema) audringiausios vasaros buvo pasitaikę 2016 m. (114,6 tūkst.), 2020 m. (116,2 tūkst.), 2021 m. (120,1 tūkst.) ir 2023 m. (114,9 tūkst.).

Iš 38,4 tūkst. išlydžių šią vasarą 13,9 tūkst. išlydžių (arba ~36 %) trenkė iš debesies į žemę. Likę (24,5 tūkst.) išlydžiai įvyko tarp debesų. 25,4 tūkst. išlydžių (arba ~66 %) buvo neigiamo krūvio. Patys pavojingiausi yra teigiami žaibų išlydžiai trenkiantys iš debesies į žemę. Būtent jie dažniausiai mirtinai nutrenkia žmones, gyvulius, padega miškus, namus ir t. t. Šių būta santykinai nedaug – 2470 išlydžių arba tik 6 % nuo visų užfiksuotų perkūnijų.

Daugiau nei pusė visų išlydžių užfiksuoti per 5 neramesnes vasaros dienas. Labiausiai perkūnijomis pasižymėję dienos:
⚡liepos 15 d. – 4215 išlydžių;
⚡liepos 14 d. – 4099 išlydžiai;
⚡birželio 5 d. – 3961 išlydis;
⚡liepos 10 d. – 3939 išlydžiai;
⚡liepos 18 d. – 3921 išlydis;

Net 40 dienų žaibų išlydžiai iš viso niekur nebuvo užfiksuoti. Dar 23 dienas žaibavo labai mažai (per visą Lietuvą iki 80 išlydžių per dieną).

📌Lietuvoje (Biržų, Šilutės, Varėnos ir Raseinių meteorologijos stotyse) įrengti žaibų detektoriai fiksuoja žaibų išlydžius dangus – žemė ir išlydžius, vykstančius tarp debesų. Žaibų detektoriai 350 km spinduliu aptinka daugiau kaip 90 % visų žaibų išlydžių. Taigi, dalis perkūnijų lieka neužfiksuotos (paprastai sunkiau užfiksuojami silpnesni išlydžiai vykstantys tarp debesų).

Parengė: meteorologas Gytis Valaika (Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyrius)