2025-09-02 | Kokia buvo 2025 m. vasara?
2025 m. vasara apibendrintai
Šių metų vasara pasižymėjo vėsesniais už daugiametį vidurkį orais ir tapo vėsiausia vasara nuo 2017 m. Tarp visų įvykusių vasarų nuo 1961 m., šių metų vasara užėmė 33 vietą, o tai reiškia, jog ji tapo medianine vasara. Jos vidutinė oro temperatūra siekė 16,9 °C, o tai yra 0,4 °C mažiau nei 1991–2020 m. daugiametė norma (SKN). 2025 m. vasara, savo vidutine oro temperatūra, yra identiška 1966 m., 1964 m. bei 1968 m. vasaroms. Kitaip nei šių metų pavasaris, praėjusi vasara nepasižymėjo dideliais vidutinės oro temperatūros nuokrypiais. Birželis buvo puse laipsnio vėsesnis už SKN, o liepa – tiek pat šiltesnė. Tik rugpjūtis truputį labiau nukrypo nuo vidurkio, tačiau jokių rekordų nesiekė (1,2 °C vėsesnis už SKN).
Dauguma vasaros dienų buvo vėsesnės už jų vidutinę oro temperatūrą (49 iš 92 d.), tačiau jų pasiskirstymas tarp mėnesių buvo labai netolygus (18 tokių dienų pasitaikė birželį, tik 9 dienos – liepą ir net 22 dienos – rugpjūtį) (žr. žemiau esančiame grafike). Pati šilčiausia sezono diena buvo liepos 3 d. (+21,7 °C), o šalčiausia buvo rugpjūčio 26 d. (+11,3 °C). Šią vasarą buvo išmatuotas tik 1 aukščiausios paros oro temperatūros rekordas, liepos 3 d. Praėjusi vasara tapo ir pirma vasara nuo 2017 m., kai nebuvo fiksuotas nei vienas kaitros atvejis (reiškinys fiksuojamas, kai oro temperatūra 3 dienas iš eilės viršija 30 °C), o dienų su aukščiausia oro temperatūra >30 °C pasitaikė tik 6 – mažiausiai nuo pat 2009 m. (kai pasitaikė tik 5 dienos)! Vėsesnę už vidurkį vasarą indikuoja ir tai, jog šią vasarą buvo fiksuota tik 1 tropinė naktis ir tik 1 vietoje – liepos 22 d. Nidoje, kai minimali paros oro temperatūra nenukrito žemiau 20,2 °C. Tai mažiausias tropinių naktų skaičius nuo 2008 m. (kai nepasitaikė nei vienos) bei vienas mažiausių skaičių nuo 1991 m.
Grafike – 2025 m. vasaros (juoda kreivė) ir 1991–2020 m. (raudona kreivė) laikotarpio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje. Raudona spalva rodo šiltesnius, o mėlyna – šaltesnius už daugiametį vidurkį laikotarpius.
2025 m. vasaros sezono kritulių kiekis Lietuvoje vidutiniškai siekė 275,6 mm, o tai yra 20 % daugiau už vasaros SKN (229 mm). Nors šių metų vasara buvo išties lietinga, tačiau ji 1,7 mm kritulių nusileido 1978 m. vasarai ir todėl nepateko tarp 10 lietingiausių vasarų nuo 1961 m. (užėmė 11 vietą iš 65). Birželis buvo drėgnesnis už daugiametį vidurkį, o rugpjūtis – sausesnis. Tačiau drėgnumu ypač išsiskyrė liepa (iškrito net 168 % liepos kritulių normos), kuri buvo 3 drėgniausia liepa nuo 1961 m. Jog vasara buvo drėgna indikuoja ir tai, jog visą vasarą bent dalyje Lietuvos teritorijos (daugiausia šalies rytuose) buvo fiksuojamas gan retas (Lietuvoje vidutiniškai fiksuojamas kas 10-us metus) stichinis meteorologinis reiškinys – „ilgas lietingas laikotarpis“, kuris indikuoja ypač ilgai trunkantį perteklinio drėkinimo laikotarpį.
Šių metų vasaros sezonas pasižymėjo mažesne už vidutinę saulės spindėjimo trukme. Lietuvoje vidutiniškai Saulės spindėjimo trukmė siekė 688 val., o tai yra 16 % mažiau nei daugiametė norma (818 val.). Visi šių metų vasaros mėnesiai pasižymėjo trumpesne už vidutinę Saulės spindėjimo trukme (nuo 9 % iki 23 % trumpesne).
2025 m. vasaros sezono atskiri mėnesiai
2025 m. birželis buvo vėsesnis, drėgnesnis, daug labiau vėjuotas bei pasižymėjo didesniu šviesiojo paros laiko debesuotumu, nei įprasta. Tokius orus lėmė į vidurio Europą nusidriekęs Azorų anticiklono gūbrys, kuris blokavo Atlanto ciklonų kelią ir nukreipė juos link šiaurinės Skandinavijos ir toliau į Rytų Europą. Dėl to Lietuvą pasiekė daugiau Atlanto ciklonų, kurie lėmė vėsesnius, drėgnesnius, labiau debesuotus bei labiau vėjuotus, nei įprasta, orus. Šių metų birželis tapo vėjuočiausiu birželiu nuo 1994 m. (3,7 m/s), kadangi jo vidutinis vėjo greitis siekė ~3,5 m/s, o tai yra 0,8 m/s daugiau nei daugiametis vidurkis. Tokios vidutinio vėjo greičio reikšmės yra labiau būdingos spalį–lapkritį, kurie yra vieni labiausiai vėjuotų metų mėnesių.
Birželio mėnesio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė 15,4 °C, kas yra 0,5 °C mažiau nei SKN (15,9 °C). Birželis prasidėjo daugiametį vidurkį atitinkančia oro temperatūra (birželio I dešimtadienis buvo 0,1 °C šiltesnis už SKN), tačiau jo II ir ypač III dešimtadieniai pasižymėjo vėsesniais už SKN orais (atitinkamai 0,7 °C ir 1,1 °C vėsesni už SKN). Tai lėmė, jog birželio I dešimtadienis (15,6 °C) buvo šiltesnis už II (15,2 °C) ir III (15,3 °C) dešimtadienius bei tapo šilčiausiu mėnesio dešimtadieniu. Todėl galima sakyti, jog šių metų visas birželis, savo oro temperatūra, priminė ankstyvą birželį. Vėsesni nei įprastai orai lėmė ir tai, jog oro temperatūros perėjimas per 15 °C (meteorologinės vasaros pradžia) pajūryje ir dalyje Šiaurės Vakarų Lietuvos birželį taip ir neįvyko.
Kritulių prasme, 2025 m. birželis buvo drėgnesnis už vidurkį. Šių metų birželį iškrito 81,2 mm kritulių, tai yra 19 % daugiau už SKN (68 mm). Tačiau ne visas birželis buvo vienodai drėgnas. I mėnesio dešimtadienis pasitaikė ypač drėgnas, kadangi jo metu iškrito net 38,5 mm kritulių, kas yra daugiau nei 2,5 karto daugiamečio vidurkio (15 mm). Birželio II ir III dešimtadieniai buvo ne tik vėsesni, bet ir sausesni už SKN, kadangi jų metu atitinkamai iškrito tik 20,2 (22 % mažiau už SKN) ir 22,4 mm (17 % mažiau už SKN) kritulių.
Saulė šį mėnesį spindėjo 41 valanda arba 15 % trumpiau (236,1 val.) už SKN (277 val.). Didesniu šviesiojo paros laiko debesuotumu, nei įprasta, pasižymėjo visi praėjusio birželio dešimtadieniai (visų dešimtadienių Saulės spindėjimo trukmė buvo bent 3 % trumpesnė), ypač birželio I dešimtadienis (Saulės spindėjimo trukmė 26 % trumpesnė už SKN).
Šių metų liepa, kitaip nei birželis, buvo šiltesnė už daugiametį vidurkį. Jos vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė 18,8 °C, kas yra 0,5 °C daugiau nei SKN (18,3 °C). Šilčiausią šių metų mėnesį taip pat buvo išmatuotas vienintelis šią vasarą (tačiau net 19-as šiais metais) šilčiausios dienos rekordas liepos 3 d., kai oro temperatūra Druskininkuose pasiekė net 35,6 °C. Tai aukščiausia užfiksuota oro temperatūra Lietuvoje per pastaruosius 6 metus! Visi liepos dešimtadieniai buvo šiltesni, nei įprasta, tačiau didžiausias nuokrypis nuo SKN susidarė liepos II dešimtadienį.
Kritulių prasme, šių metų liepa buvo labai drėgna, kadangi iškrito net 141,4 mm kritulių, kas yra net 68 % daugiau už SKN (84 mm). Tai jau antra iš eilės liepa, kuri pasižymėjo ypatingai dideliu kritulių kiekiu. Šių metų liepa 0,9 mm kritulių aplenkė praeitų metų liepą ir tapo 3 drėgniausia liepa nuo 1961 m., ir vos 3,5 mm kritulių nusileido antrai drėgniausiai – 1977 m. liepai. Tačiau net su tokiu dideliu iškritusių kritulių kiekiu, šių metų liepa neprilygo iki šiol drėgniausiai 2007 m. liepai (171,4 mm). Nors 2025 m. liepa buvo ypatingai drėgna, tačiau tokia ji buvo ne visa. Mėnesio I dešimtadienis buvo 18 % sausesnis už daugiametį vidurkį, tačiau II ( iškrito 53 % daugiau kritulių) ir ypač III ( iškrito 187 % daugiau kritulių) dešimtadieniai daug drėgnesni. Tokį kritulių kiekį ir pasiskirstymą laike lėmė iki liepos 7 d. Lietuvoje vyravusi skirtingų anticiklonų įtaka, kuri lėmė sausus orus tomis dienomis. Vėliau virš Fenoskandijos pusiasalio susidariusi aukšto slėgio sritis blokavo ciklonų judėjimą į Šiaurės Rytus, todėl jie ilgiau užsilikdavo virš Lietuvos teritorijos, kas lėmė didesnį kritulių kiekį. Taip pat liepą Lietuvą pasiekė keletas pietinių ciklonų, kurie lėmė didelį iškritusį kritulių kiekį liepos 9–11 d., liepos 28 d. bei liepos 30 d. Dėl pietinių ciklonų, kurie įprastai daugiausia kritulių atneša pietiniams ir rytiniams Lietuvos regionams, liepos mėnesį daugiausia iškrito ir didžiausi kritulių kiekio nuokrypiai nuo vidurkio susidarė būtent Rytų ir ypač Pietryčių Lietuvoje. Taip pat nemažai kritulių iškrito Žemaičių aukštumoje.
Saulė liepą spindėjo 216,6 valandas, t.y. 66 valandom trumpiau (23 % trumpiau) už SKN (283 val.). Visi mėnesio dešimtadieniai pasižymėjo didesniu už įprastą šviesiojo paros laiko debesuotumu. Mažiausiai debesuotas šviesusis paros laikas (12 % mažesnė už SKN Saulės spindėjimo trukmė) buvo liepos I dešimtadienį, kadangi pirmas 7 mėnesio dienas Lietuvoje vyravo anticiklonų įtaka. Liepos II ir III dešimtadieniais šviesusis paros laikas buvo reikšmingai labiau debesuotas, kadangi jie pasižymėjo atitinkamai 26 % ir 32 % mažesne už SKN Saulės spindėjimo trukme.
Šių metų rugpjūtis buvo reikšmingai vėsesnis nei įprasta. Jo vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė 16,4 °C, tai yra 1,2 °C mažiau nei SKN (17,6 °C). Tai buvo antras vėsiausias XXI amžiuje rugpjūtis ir buvo šiltesnis tik už 2021 m. rugpjūtį (16,2 °C). Visi šių metų rugpjūčio dešimtadieniai pasižymėjo vėsesniais už SKN orais, ypač rugpjūčio III dešimtadienis (14,5 °C), kuris buvo net 1,8 °C vėsesnis nei įprasta (16,3 °C). Mažiausiu nuokrypiu nuo vidurkio pasižymėjo rugpjūčio II dešimtadienis (0,5 °C mažiau už SKN). Vėsesnį nei įprastą rugpjūčio I dešimtadienį (1,2 °C mažiau už vidurkį) lėmė rugpjūčio 4–6 d. Lietuvą pasiekę gilūs Atlanto ciklonai. Vėliau Centrinėje ir Rytų Europoje susidarė aukšto slėgio sritis, kuri Lietuvoje lėmė sausus bei artimus oro temperatūros daugiamečiam vidurkiui orus iki rugpjūčio 16 d. (išskyrus rugpjūčio 15 ir 16 d., kai į Lietuvą buvo trumpam įsiveržusi tropinės kilmės oro masė). Vėliau anticiklonas virš Baltijos regiono buvo išstumtas ir sustiprėjo anticiklonas virš Islandijos–Šiaurės jūros regiono, kuris lėmė šiaurinių krypčių vėsaus oro pernašą Lietuvoje. Tačiau nuo rugpjūčio 28 d. įvyko staigus oro atšilimas, dėl seno, gilaus Atlanto ciklono prie Britų salų, kuris sukūrė pernašą nuo Pietvakarių Europos link Šiaurės Rytų.
Kritulių prasme, 2025 m. rugpjūtis buvo sausesnis už vidurkį. Šių metų rugpjūtį iškrito 53 mm kritulių, o tai yra net 31 % mažiau už SKN (77 mm). Tačiau rugpjūtį susidarė dideli kontrastai tarp atskirų dešimtadienių. Rugpjūčio I dešimtadienis buvo artimas daugiamečiui vidurkiui, tačiau II dešimtadienis buvo labai sausas, kadangi per jį iškrito tik 3,8 mm kritulių (85 % mažiau kritulių už SKN). Tai lėmė didžiąją dešimtadienio dalį vyravusi anticiklonų įtaka Lietuvos orams. Rugpjūčio III dešimtadienį iškrito 12 % mažiau kritulių nei įprastai.
Kaip ir ankstesniais šio vasaros sezono mėnesiais, Saulė rugpjūtį taip pat spindėjo trumpiau už daugiametį vidurkį. Šį mėnesį ji spindėjo 22 valandom arba 9 % trumpiau (235,6 val.) už SKN (258 val.). Rugpjūčio I ir III dešimtadieniai pasižymėjo už vidurkį didesniu debesuotumu šviesiuoju paros laiku, kadangi jų Saulės spindėjimo trukmė buvo atitinkamai 18 % ir 17 % mažesnė už daugiametį vidurkį. Tuo tarpu, rugpjūčio II dešimtadienis pasižymėjo mažiau už vidurkį debesuotu šviesiuoju paros laiku, kadangi Saulės spindėjimo trukmė buvo 10 % ilgesnė už SKN.
Parengė: Klimato ir tyrimų skyriaus vyresnysis specialistas Karlas Žužickas
