Kovo mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 4,2 °C (teigiama 3,3° anomalija). Šiaurės rytiniame pakraštyje buvo vėsiausia, 3,4–3,5 °C (teigiama 3,5° anomalija), šilčiausia – pietvakariniame pakraštyje, pietinėje šalies dalyje ir kai kuriuose centriniuose rajonuose, 4,5–5,0 °C (teigiama 2,9–3,3° anomalija), kitur buvo 3,5–4,5 °C (teigiama 2,7–3,7° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia parų oro temperatūra siekė 18,8–25,5 °C, žemiausia buvo nukritus iki -8,5…-2,3 °C. Aukščiausiai temperatūra pakilo iki 25,5 °C Druskininkuose 31 d. – tai naujas kovo mėnesio aukščiausios temperatūros rekordas. Paros šilumos rekordas viršytas dar 3 kartus: 1 d. 13,9 °C (Druskininkai), 16 d. 14,1 °C (Varėna) ir 30 d. 22,4 °C (Druskininkai). Šalčiausia buvo 8 d. Varėnoje, -8,5 °C.

Vidutinis kritulių kiekis kovo mėnesį Lietuvoje buvo 21,9 mm (0,6 SKN). Didžiojoje Lietuvos dalyje kritulių kiekis neviršijo 20 mm (10–20 mm, 0,3–0,6 SKN), Pietvakarių ir Vakarų Lietuvoje (išskyrus priešvėjinę Žemaičių aukštumos pusę) bei vietomis šiaurinėje ir rytinėje šalies dalyse 20–30 mm kritulių (0,5-0,8 SKN), priešvėjinėje Žemaičių aukštumos pusėje 30–40 mm (0,8 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių 10,6 mm buvo registruota Dotnuvoje, daugiausiai – 37,8 mm Pagėgiuose.

Kovo mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 153,4 val. (1,1 SKN), ilgiausiai Dūkšte, 176,6 val., trumpiausiai Kybartuose, 134,9 val. (3 pav.).

Didžiausias vėjo greitis siekė 13,1–18,1 m/s.

Mėnesio pradžioje pirmajame dešimtadienyje orams atvėsus didžiojoje šalies dalyje dirvožemiai vėl įšalo. Rytų ir Pietų Lietuvoje įšalas susiformavo iki 5 cm. Vakarų Lietuvoje įšalas susidarė tik vietomis – Šilutės apylinkėse buvo matuota iki 3 cm, o Telšių apylinkėse iki 5 cm. Antrasis kovo dešimtadienis prasidėjo šiltais orais ir baigiančiu tirpti dirvožemio įšalu Rytų ir Pietų Lietuvoje. Trečią kovo dešimtadienį orai Lietuvoje toliau šilo ir dirvožemiai jau beveik niekur neįšalo, išskyrus vieną dieną Varėnos apylinkėse, kur išmatuotas 2 cm įšalas, kuris iki kitos dienos sutirpo.

Kovo 26–27 d. visoje šalyje vidutinei paros oro temperatūrai pakilus aukščiau 5 °C, prasidėjo augalų vegetacijos sezonas. Šiais metais augalų vegetacijos sezono pradžia prasidėjo vidutiniškai 11 dienų ankščiau lyginant su SKN.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 4–5 °C, žemiausia šiame gylyje fiksuota iki -2..1 °C, aukščiausia siekė  12–18 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje laikėsi apie 0–2 °C, aukščiausia šiame gylyje siekė 10–14 °C.

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas (385 DU¹) Kauno MS kovo mėnesį (neįtraukiant 13 d. duomenų dėl spektrofotometro programos sutrikimo) atitiko daugiametį (1993–2022 m.) vidurkį (386 DU). Šio mėnesio pirmojoje pusėje vyravo neigiamų nuokrypių tendencija, o antrojoje – teigiamų. Aukščiausia BOK reikšmė fiksuota 25 ir 29 d. (453 DU), kur šių parų nuokrypis nuo daugiametės vidutinės maksimalios kovo mėnesio reikšmės (401 DU) atitinkamai sudarė 13 %, tačiau absoliučios kovo mėnesio maksimalios reikšmės (574 DU, kuri išmatuota 2018-03-03) neviršijo 21 %. Mažiausios reikšmės registruotos 7 d. (330 DU) ir 8 d. (316 DU), kur atitinkamai šių dienų nuokrypiai nuo daugiametės vidutinės minimalios vasario mėnesio reikšmės (376 DU) sudarė -12 % ir -16 %, tačiau absoliutų kovo mėnesio minimumą (264 DU, išmatuotą 1997-03-10 d.) viršijo 25 ir 20 %.

Po drėgno ir vandeningo vasario, nuo kovo mėnesio pradžios stebimas vandens lygio kritimas.

Vidutinis kovo mėnesio vandens lygis svyravo nuo 1 iki 76 cm aukščiau (pietvakariniai, rytiniai rajonai) iki 4–48 cm žemiau (šiaurinė, vakarinė Lietuvos dalis) vidutinio daugiamečio kovo mėnesio vandens lygio. Nemune ties Rusne kovo 9 dieną pagaliau baigtas stebėti ir stichinis vandens lygis (stebėtas nuo sausio 25 d.).

Tauragno ežero vidutinis vandens lygis daugiametę kovo reikšmę viršijo 44 cm. 21-ąją mėnesio dieną ledo danga ežere jau nebebuvo fiksuojama. Kauno mariose ties Birštono ir Darsūniškio vandens matavimo stotimis, vandens lygis buvo atitinkamai 67 cm ir 76 cm aukščiau daugiamečio vidurkio.

Vis šylant orams pamažu pradėjo šilti ir vandens telkiniai. Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 8–10, Kuršių mariose 9–10,  Baltijos jūroje ~7 laipsnius šilumos.

---

¹ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Plačiau apie sausio mėnesio sąlygas skaitykite čia