Rugpjūčio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,4 °C (neigiama 0,2° anomalija). Vėsiausia šių metų rugpjūtį buvo Laukuvoje, Plungėje bei Rietave (16,5 °C), o šilčiausia – Nidoje (18,6 °C) (1 pav.).

Aukščiausia paros oro temperatūra (34,3 °C) registruota rugpjūčio 6 d. Druskininkuose, o žemiausia (5,1 °C) mėnesio 28 d. Varėnoje.

Rugpjūčio 5 d. didžiojoje dalyje Lietuvos bei rugpjūčio 6 d. daugiausia šalies pietuose oro temperatūrai pasiekus 30 °C buvo registruotas pavojingas meteorologinis reiškinys – karštis¹.

Dalyje Pietų Lietuvos (Druskininkuose bei Šumske) rugpjūčio 4–6 dienomis buvo registruotas stichinis meteorologinis reiškinys – kaitra².

1 pav. Rugpjūčio mėnesio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Rugpjūčio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 93,8 mm (122 % nuo SKN): nuo 37,4 mm Kybartuose iki 184,9 mm Mažeikiuose (2 pav.).

Rugpjūčio 1–2, 6–7, 17–20, 22, 24 bei 30 dienomis Lietuvoje registruoti pavojingo meteorologinio reiškinio – smarkaus lietaus³ atvejai. Iš smarkaus lietaus atvejų, gausiausiai palijo rugpjūčio 22 d. Tauragėje, kur iškrito 49,7 mm/12 val.

Rugpjūčio 2 d. dalyje šiaurės vakarų ir Pietų Lietuvos bei rugpjūčio 22 d. daug kur Vakarų Lietuvoje buvo užregistruotas stichinis meteorologinis reiškinys – labai smarkus lietus⁴. Iš stichinio labai smarkaus lietaus atvejų, daugiausia kritulių iškrito Kapėnuose (Mažeikių r. sav.), kur per 12 val. iškrito 76,6 mm kritulių.

Rugpjūčio 22 d. dalyje Vakarų Lietuvos buvo užregistruotas katastrofinis meteorologinis reiškinys – labai smarkus lietus⁵. Iš katastrofinio labai smarkaus lietaus atvejų, daugiausia kritulių iškrito Baltrimuose (Skuodo r. sav.), kur per 12 val. iškrito 90,8 mm kritulių.

Rugpjūčio 1–2 d. Pietryčių Lietuvoje, rugpjūčio 6 d. Pietų Lietuvoje bei rugpjūčio 22 d. daugelyje Lietuvos rajonų buvo užfiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys – labai smarki audra⁶.

Rugpjūčio mėnesį buvo fiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis⁷. Mėnesio pradžioje šis stichinis meteorologinis reiškinys buvo apėmęs kai kurias Alytaus, Kelmės, Kretingos, Pagėgių, Plungės, Prienų, Rietavo, Skuodo, Šilalės, Šilutės, Tauragės, Telšių, Varėnos r. sav. seniūnijas, bet iki rugpjūčio 17 d. baigėsi visoje Lietuvoje. Tačiau, itin lietingi rugpjūčio 22 d. orai nulėmė, jog ilgas lietingas laikotarpis vėl pradėtas fiksuoti kai kuriose Joniškio, Kelmės, Rietavo, Šiaulių, Telšių r. savivaldybių seniūnijose. Paskutinėmis mėnesio dienomis, dėl besitęsiančių kritulių, šis reiškinys pradėtas fiksuoti ir kai kuriuose Alytaus, Pagėgių bei Prienų r. savivaldybių seniūnijose.

2 pav. Rugpjūčio mėnesio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Rugpjūtį Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje atitiko daugiametį vidurkį (100 % nuo SKN) ir vidutiniškai siekė 257,5 val. Ilgiausiai Saulė spindėjo Nidoje (288,7 val.), o trumpiausiai – Utenoje (227,9 val.) (3 pav.).

3 pav. Saulės spindėjimo trukmė rugpjūčio mėnesį (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Didžiausias vėjo greitis siekė 16–33,1 m/s. Stipriausias vėjas registruotas rugpjūčio 22 d. Ventėje – 33,1 m/s.

Rugpjūčio 22 d. dalyje Lietuvos buvo užfiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys – labai smarkus vėjas⁸. Iš stichinio labai smarkaus vėjo atvejų, didžiausias užfiksuotas vėjo greitis buvo Nidoje (32,9 m/s).

Rugpjūčio 22 d. Ventėje, kur vėjo greitis pasiekė 33,1 m/s, buvo užfiksuotas katastrofinis meteorologinis reiškinys – labai smarkus vėjas⁹.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 18–23 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje daug kur kilo iki 27–35 °C, žemiausia krito iki 11–14 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 24–30 °C.

Bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) rugpjūčio mėnesio vidurkis (322 DU¹⁰) išmatuotas Kauno AMS (neįtraukiant 13 d. duomenų dėl spektrofotometro programos sutrikimo) buvo vidutiniškai 1 % didesnis ir atitiko daugiametį (1993–2022 m.) vidurkį (320 DU). Aukščiausia rugpjūčio mėnesio BOK reikšmė fiksuota mėnesio 11 d. (350 DU), kur šios paros nuokrypis nuo daugiametės vidutinės maksimalios rugpjūčio mėnesio reikšmės (331 DU) sudarė 6 %. Mažiausia reikšmė (294 DU) registruota rugpjūčio 29 d., kur šios dienos nuokrypis nuo daugiametės vidutinės minimalios rugpjūčio mėnesio reikšmės (311 DU) sudarė -6 %.

Rugpjūčio mėnesį Kauno AMS buvo fiksuojamos žemos ir vidutinės Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės. Šio mėnesio UVI vidurkis (3,6) buvo 0,6 žemesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (4,2). Rugpjūtį aukščiausia UVI reikšmė (4,7) buvo fiksuota mėnesio 2 d., o mažiausia (2,1) buvo registruota rugpjūčio 16 d. (kurios nuokrypis nuo daugiamečio šios paros UVI siekė net -2,3).

4 pav. UVI indekso kaita Kauno MS rugpjūčio mėnesį

Vidutinis rugpjūčio mėnesio vandens lygis didžiojoje šalies dalyje svyravo nuo 2 iki 83 cm aukščiau vidutinio daugiamečio rugpjūčio mėnesio vandens lygio. Vidurio Lietuvoje, rytinėje ir pietvakarinėje dalyje, vietomis, jis buvo 1 – 58 cm žemiau vidurkio (5 pav.).

Gausiai palijus, rugpjūčio 22–27 dienomis, šalyje stebėtas lietaus sukeltas poplūdis. Vakarinėje dalyje pasiekti ir nauji rugpjūčio mėnesio vandens lygio maksimumai (24-25 d.): Ventoje ties Leckava – 348 cm (buvęs 204 cm), Aunuvoje ties Aunuvėnais – 304 cm (buvęs 287 cm), Akmenoje–Danėje ties Klaipėda – 175 cm (buvęs 153 cm), Šyšoje ties Šilute – 270 cm (buvęs 257 cm) Minijoje ties Priekule – 465 cm (buvęs 421 cm), Leitėje ties Kūlynais – 261 cm (buvęs 226 cm). Leitėje ties Kūlynais buvo pasiekta ir stichinio vandens lygio reikšmė (rugpjūčio 23–27 d.).

Nepaisant lokalių liūčių, rugpjūtį vietomis ir toliau stebėta hidrologinė sausra. Kai kuriose upėse buvo pasiektos ir gamtosauginio debito reikšmės: Nemune ties Druskininkais (nuo rugpjūčio 6 d.), Nemune ties Nemajūnais (12-19 d.), Nemune ties Smalininkais (20 d.), Mūšoje ties Ustukiais (14 d.), Šušvėje ties Šiaulėnais (14 d.). Paskutinę mėnesio dieną hidrologinė sausra tebebuvo stebima Nemune ties Druskininkų vandens matavimo stotimi (VMS). Ties 7 VMS situacija išliko artima hidrologinei sausrai.

Vidutinis rugpjūčio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 19 cm aukščiau daugiamečio vidurkio. Aukštesnis jis buvo Kauno mariose ties Birštono bei Darsūniškio vandens matavimo stotimis – atitinkamai 14 cm ir 15 cm. Vandens temperatūra paskutinę mėnesio dieną upėse siekė 12–20, ežeruose 16–20, Kuršių mariose ir Baltijos jūroje –18–19 laipsnių šilumos.

5 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse rugpjūčio mėnesį

6 pav. Rugpjūčio mėnesio upių būklė

1. Pavojingas meteorologinis reiškinys „karštis“ – kai aukščiausia oro temperatūra siekia ≥30 °C ir trunka trumpiau, nei 3 d. iš eilės. ↩︎
2. Stichinis meteorologinis reiškinys „Kaitra“ – kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ar daugiau ir laikosi 3 dienas ar ilgiau. ↩︎
3. Pavojingas meteorologinis reiškinys „smarkus lietus“ – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių. ↩︎
4. Stichinis meteorologinis reiškinys „labai smarkus lietus“ – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50,0–79,9 mm kritulių. ↩︎
5. Katastrofinis meteorologinis reiškinys „labai smarkus lietus“ – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta >80 mm kritulių. ↩︎
6. Stichinis meteorologinis reiškinys „labai smarki audra“ – pavojingų meteorologinių reiškinių kompleksas: perkūnija (yra) ir smarkus lietus (kritulių kiekis ≥15 mm/per ≤12 val.), ir (ar) škvalas (maksimalus vėjo greitis ≥15 m/s), ir (ar) kruša (ledėkų skersmuo ≥ 6 mm). ↩︎
7. Stichinis meteorologinis reiškinys „Ilgas lietingas laikotarpis“ – kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį. ↩︎
8. Stichinis meteorologinis reiškinys „labai smarkus vėjas“ – kai maksimalus vėjo greitis 10 m aukštyje visose savivaldybėse (išskyrus Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Palangos miesto, Neringos, Šilutės rajono savivaldybes) ≥24–<33 m/s. Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Palangos miesto, Neringos, Šilutės rajono savivaldybėse ≥28–<33 m/s. ↩︎
9. Katastrofinis meteorologinis reiškinys „labai smarkus vėjas“ – kai maksimalus vėjo greitis 10 m aukštyje ≥33 m/s. ↩︎
10. DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas. ↩︎