Liepos mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,6 °C (neigiama 0,7° anomalija). Nuo 1961 m. ši liepa tapo medianine ir savo oro temperatūra priminė 2022 m. (17,7 °C) ir 2023 m. (17,6 °C) liepas. Vėsiausia šių metų liepą buvo Laukuvoje (16,7 °C), o šilčiausia – Birštone bei Jonavoje (18,2 °C) (1 pav.).

Aukščiausia paros oro temperatūra (33,7 °C) registruota mėnesio 31 d. Druskininkuose, o žemiausia (7,4 °C) liepos 7 d. Skuode.

Liepos 1, 13, 17 bei 31 dienomis oro temperatūrai perkopus 30 °C buvo registruotas pavojingas meteorologinis reiškinys – karštis¹.

Liepos 1 d. vietomis Pietų Lietuvoje buvo fiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys – kaitra², kuris prasidėjo dar birželio 27 d. Liepos 1 d. aukščiausia fiksuota oro temperatūra buvo 32,4 °C Druskininkuose.

1 pav. Liepos mėnesio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Liepos mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 135,5 mm (161 % nuo SKN): nuo 75,0 mm Rokiškyje iki 197,7 mm Pagėgiuose (2 pav.). Nuo 1961 m. tai buvo septinta šlapiausia Liepa, tačiau per ją iškrito atitinkamai 5 mm ir 5,9 mm mažiau kritulių, nei 2024 m. (ketvirta šlapiausia liepa) bei 2025 m. (trečia šlapiausia liepa) liepos mėnesiais. Šių metų liepos mėnesį Rokiškis buvo vienintelė vietovė kur buvo užfiksuotas mažesnis už SKN kritulių kiekis (88 % nuo SKN), o visur kitur Lietuvoje buvo fiksuojamas didesnis už SKN kritulių kiekis, iki 232 % (188 mm Skuode) nuo SKN.

Liepos 1, 3–12, 14, 18, 20–23, 25, 28 bei 31 dienomis Lietuvoje registruoti pavojingo meteorologinio reiškinio – smarkaus lietaus³ atvejai. Iš pavojingų smarkaus lietaus atvejų, gausiausiai palijo liepos 20 d. Telšiuose, kur iškrito 46,5 mm/8 val.

Liepos 20 d. Medekšinėje, Raseinių r. sav. bei Spudžiuose, Kelmės raj., buvo užregistruotas stichinis meteorologinis reiškinys – labai smarkus lietus⁴. Reiškinio metu daugiausia kritulių iškrito Spudžiuose, kur per 8 val. iškrito 55,8 mm kritulių.

Liepos 1 d. pietiniuose šalies rajonuose ir liepos 20 d. kai kuriuose vakariniuose šalies rajonuose buvo užfiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys – labai smarki audra⁵.

Visą liepos mėnesį tęsėsi dar birželio 13 d. prasidėjęs stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis⁶. Liepos mėnesio pradžioje šis reiškinys pasitraukė iš daugelio Anykščių, Rokiškio, Šalčininkų, Varėnos, Zarasų r. sav. seniūnijų, tačiau prasidėjus lietingiems orams jau nuo liepos 4 d. su kiekviena diena ilgas lietingas laikotarpis apėmė vis daugiau rajonų: Anykščių, Alytaus, Kaišiadorių, Kauno, Kretingos, Pagėgių, Plungės, Rietavo, Rokiškio, Skuodo, Šilalės, Šilutės, Tauragės, Telšių, Utenos, Varėnos r. sav. Paskutinę mėnesio dieną ilgas lietingas laikotarpis vis dar buvo fiksuojamas daugelyje aukščiau paminėtų rajonų.

2 pav. Liepos mėnesio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Liepos mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 218,7 val. (77 % nuo SKN), ilgiausiai – Biržuose (243,8 val.), o trumpiausiai – Varėnoje (197,0 val.) (3 pav.).

3 pav. Saulės spindėjimo trukmė liepos mėnesį (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Didžiausias vėjo greitis siekė 11,5–25,8 m/s. Stipriausias vėjas registruotas liepos 8 d. Ventėje – 25,8 m/s.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 19–22 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje daug kur kilo iki 28–36 °C, žemiausia krito iki 13–15 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 25–31 °C.

Bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) liepos mėnesio vidurkis (358 DU⁷) išmatuotas Kauno AMS (neįtraukiant 16 ir 25 d. duomenų, dėl spektrofotometro programos sutrikimo) vidutiniškai buvo 6 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) vidurkį (339 DU). Aukščiausia liepos mėnesio BOK reikšmė (428 DU) fiksuota mėnesio 8 d., kur šios paros nuokrypis nuo daugiametės vidutinės maksimalios liepos mėnesio reikšmės (348 DU) siekė 23 %. Mažiausia reikšmė (317 DU) buvo registruota liepos 17 ir 31 d., kur atitinkamai šių dienų nuokrypis nuo daugiametės vidutinės minimalios liepos mėnesio reikšmės (327 DU) siekė -3 %.

Liepos mėnesį Kauno AMS buvo fiksuojamos žemos ir vidutinės Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės. Šio mėnesio UVI vidurkis (4,4) buvo 0,6 žemesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (5,0). Liepą aukščiausia UVI reikšmė (5,5) buvo fiksuota mėnesio 3 d., o mažiausia (1,6) registruota mėnesio 11 d., kurios nuokrypis nuo daugiamečio šios paros UVI siekė net -3,6.

4 pav. UVI indekso kaita Kauno MS liepos mėnesį

Vidutinis liepos mėnesio vandens lygis didžiojoje šalies dalyje svyravo nuo 3 iki 62 cm aukščiau vidutinio daugiamečio liepos mėnesio vandens lygio. Tik Nemuno aukštupyje ir vidurupyje jis buvo 3–47 cm žemiau vidurkio (5 pav.).

Sulaukus gausaus lietaus, liepos 10–14 dienomis, šalyje stebėtas lietaus sukeltas poplūdis. Ties 4 vandens matavimo stotimis užfiksuoti nauji liepos mėnesio maksimumai (10–11 d.): Akmenoje – Danėje ties Klaipėda – 149 cm (130 cm), Minijoje ties Priekule – 266 cm (buvęs 262 cm), Kuršių mariose ties Vente ir Nida – atitinkamai 555 cm (buvęs 554 cm) ir 561 cm (buvęs 550 cm).

Visą mėnesį lokaliai stebėta hidrologinė sausra. Paskutinę mėnesio dieną ji buvo fiksuojama ties 3 vandens matavimo stotimis (VMS). Ties 5 VMS situacija išliko artima hidrologinei sausrai.

Vidutinis liepos mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 21 cm aukščiau daugiamečio vidurkio. Žemesnis jis buvo Kauno mariose ties Birštono bei Darsūniškio vandens matavimo stotimis – atitinkamai 3 cm ir 5 cm.

Vandens temperatūra paskutinę mėnesio dieną upėse siekė 17–22, ežeruose 18–22, Kuršių mariose 20–23, Baltijos jūroje –18–19 laipsnių šilumos.

5 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse liepos mėnesį

6 pav. Liepos mėnesio upių būklė

1. Pavojingas meteorologinis reiškinys „karštis“ – kai aukščiausia oro temperatūra siekia ≥30 °C ir trunka trumpiau, nei 3 d. iš eilės. ↩︎
2. Stichinis meteorologinis reiškinys „Kaitra“ – kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ar daugiau ir laikosi 3 dienas ar ilgiau. ↩︎
3. Pavojingas meteorologinis reiškinys „smarkus lietus“ – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių. ↩︎
4. Stichinis meteorologinis reiškinys „labai smarkus lietus“ – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50,0–79,9 mm kritulių. ↩︎
5. Stichinis meteorologinis reiškinys „labai smarki audra“ – pavojingų meteorologinių reiškinių kompleksas: perkūnija (yra) ir smarkus lietus (kritulių kiekis ≥15 mm/per ≤12 val.), ir (ar) škvalas (maksimalus vėjo greitis ≥15 m/s), ir (ar) kruša (ledėkų skersmuo ≥ 6 mm). ↩︎
6. Stichinis meteorologinis reiškinys „Ilgas lietingas laikotarpis“ – kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį. ↩︎
7. DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas. ↩︎