Rugsėjo mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 10,6 °C (neigiama 2,2° anomalija): nuo 9,4–10,0 °C Rytų Lietuvoje (neigiama 2,4–2,8° anomalija) iki 11,0–12,0 vakariniame pakraštyje bei Kauno ir Birštono apylinkėse (neigiama 1,9–2,0 anomalija) bei 12,0–13,0 °C Kuršių nerijoje, pamaryje ir pajūryje (neigiama 1,9–2,0° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 16,9–20,5 °C, žemiausia nukrito iki -1,3…4,2 °C, Nidoje 6,5 °C, Ventėje 6,3 °C. Aukščiausia paros oro temperatūra registruota 3 d. Druskininkuose, 20,5 °C, žemiausia – 7 d. Varėnoje, -1,3 °C.

Rugsėjo 2–11 d. 13 d., 18 d., 23–26 d. ir 30 d. ore arba prie dirvos paviršiaus ryto valandomis kai kur fiksuotos šalnos – oro temperatūra standartiniame 1,5 m aukštyje krito iki -1 °C, prie dirvos paviršiaus – iki -5 °C.

Rytiniuose ir pietrytiniuose šalies rajonuose bei Šilalės apylinkėse rugsėjo 21–23 d. vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 10 °C, baigiasi aktyviosios augalų vegetacijos sezonas. Tai įvyko apie 10 d. anksčiau lyginant su SKN. Kitur šalyje jis vis dar tęsiasi.

Rugsėjo mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo apie 44 mm (0,7 SKN), tačiau kritulių pasiskirstymas buvo labai netolygus –kritulių kiekis 15–30 mm (0,3–0,6 SKN) registruotas rytinėje Lietuvos pusėje, vietomis Pietų Lietuvoje, Biržų ir Zarasų r. savivaldybėse bei Žemaičių aukštumos rytinėje pusėje 30–60 mm (0,5–1,0 SKN), gausiau lijo Vakarų Lietuvoje, 60–120 mm (1,1–1,4 SKN), didžiausias kritulių kiekis registruotas Nidoje, 142,6 mm (1,8 SKN) (2 pav.). Vietomis 14–18 ir 29 d. fiksuoti pavojingo lietaus¹ atvejai.

Sausra, kaip pavojingas meteorologinis reiškinys, pavieniuose šalies rajonuose pradėtas fiksuoti rugpjūčio 25 d., toliau plito per Lietuvos teritoriją. Rugsėjo 1 d. sausra tęsėsi dalyje Akmenės, Elektrėnų, Kelmės, Mažeikių, Plungės, Šiaulių, Šilutės, Širvintų, Telšių, Trakų r. sav. seniūnijų. Rugsėjo 7 d. keliose Mažeikių, Plungės ir Telšių rajono seniūnijose ilgėliau išsilaikiusi sausra iš pavojingo meteorologinio reiškinio peraugo į stichinį. Ten, kur kritulių kiekis per mėnesį viršijo normą, sausros baigėsi, tačiau vietovėse, kur kritulių buvo mažiau, sausros plito toliau. Paskutinę rugsėjo mėnesio dieną stichinė sausra augalų vegetacijos laikotarpiu vis dar laikėsi visose Jonavos ir Kėdainių r. sav. seniūnijose bei kai kuriose Jurbarko, Kaišiadorių, Kauno, Pakruojo, Radviliškio, Šakių ir Širvintų,  r. sav. seniūnijose.

Rugsėjo 13 d. fiksuota ilgo lietingo laikotarpio² pabaiga visose šalies savivaldybėse. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad jau kurį laiką šalyje vyrauja sausi orai, ilgas lietingas laikotarpis, kaip stichinis meteorologinis reiškinys, gali žalos nepadaryti.

 

Rugsėjo mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 170 val. (0,95 SKN). Ilgiausiai Saulė švietė Klaipėdoje (217,5 val.), trumpiausiai – Utenoje, 137,7 val. (3 pav.).

Didžiausias vėjo greitis siekė 11,2–17,1 m/s, Ventėje 20,6 m/s, Palangoje 19,5 m/s ir Šilutėje 18,8 m/s.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 12–15 °C, aukščiausia šiame gylyje daug kur kilo iki 19–24 °C, žemiausia krito iki 5–9 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 19–23 °C, žemiausia krito iki 9–11 °C.

Rugsėjo mėnesį Kauno MS buvo fiksuojamos vidutinės ir žemos UVI indekso reikšmės. Šio mėnesio vidutinis UVI indeksas (2,2) buvo vos 0,4 žemesnis už daugiametį vidurkį (2,6). Rugsėjį aukščiausia UVI reikšmė (3,4) buvo fiksuota 2 d., kuri buvo vos 0,3 didesnė už daugiametę šios paros reikšmę (3,1), o mažiausia (0,8) reikšmė fiksuota 11 d., kur šios dienos nuokrypis nuo daugiamečio šios paros UVI rezultato gautas net 1,9 mažesnis.

Bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) rugsėjo mėnesio vidurkis (338 DU³) išmatuotas Kauno MS vidutiniškai 11 % buvo didesnis už daugiametį (1993–2020 m.) vidurkį (304 DU). Visomis šio mėnesio dienomis BOK reikšmės viršijo daugiametį vidurkį. Aukščiausios BOK reikšmės nustatytos 22 ir 24 d. – 363 DU ir 360 DU, didesnės už daugiametę maksimalią rugsėjo mėnesio reikšmę (318 DU) 14 ir 13 %, o mažiausios 3 ir 4 d. – 312 DU ir 314 DU, šių dienų nuokrypiai 7 ir 8 %.

Po rugpjūčio mėnesį vyravusių karštų ir sausų orų, vandens lygis upėse nukrito ir išliko žemas viso rugsėjo mėnesio metu. Didesnių vandens lygio svyravimų rugsėjį stebėta nebuvo.

Daugelyje upių vandens lygis buvo 3–56 cm žemesnis už rugsėjo mėnesio vidutinį daugiametį vandens lygį, o keliose vos 1–13 cm aukštesnis už jį.

Pirmojo rugsėjo mėnesio dešimtadienio pabaigoje hidrologinė situacija vandens telkiniuose buvo kiek prastesnė, 15-oje vandens matavimo stočių buvo fiksuota hidrologinė sausra. Mėnesio viduryje vandens lygiai pamažu ėmė kilti.

 Šyšoje ties Šilute, taip pat Minijoje ties Priekule buvo užfiksuoti ir nauji žemiausio vandens lygio rekordai. Gamtosauginiai debitai buvo stebimi Nemune ties Druskininkais (rugsėjo 3-15 d.), Nemajūnais (rugsėjo 7-11 d.) bei Kaunu (rugsėjo 8-14 d. ).

Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 16,7–23,2°C, ežeruose 11,9–15,6°C, o Kuršių mariose ir Baltijos jūroje – 12,7–13,5°C.

 

6 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse rugsėjo mėnesį

 

 

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

² ilgas lietingas laikotarpis – stichinis meteorologinis reiškinys, kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 arba daugiau standartinio nuokrypio didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį (1971–2020 m.).

³ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.