Liepos mėnesio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,2 °C (neigiama 0,7° anomalija): nuo 16,1–16,4 °C Žemaičių aukštumoje (neigiama 0,9–1,1° anomalija) iki 17,5–18,3 °C Pietų Lietuvoje ir Nidoje (neigiama 0,1–0,4 anomalija) (1 pav.). Aukščiausia temperatūra pakilo iki 26,6–31,4 °C. Žemiausia temperatūra nukrito 3,0–9,6 °C, Nidoje 11,9 °C.

Liepos mėnesį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje 63 mm (0,8 SKN), tačiau pasiskirstė labai netolygiai : mažiausiai kritulių iškrito Pietų Lietuvoje (12–26 mm, 0,15–0,3 SKN),  daugiau kritulių kliuvo Žemaitijai ir kai kuriems Aukštaitijos rajonams (60–100 mm, 0,75–1,5 SKN),  penkiose stotyse kritulių kiekis buvo didesnis nei 100 mm (104–117 mm, 1,4–1,5 SKN) (2 pav.). 9  šio mėnesio dienas vietomis registruoti pavojingo lietaus¹ atvejai.

Vidutiniškai Saulė švietė 256 val. (0,9 SKN): nuo 230–250 val. šiaurės vakaruose ir rytiniame pakraštyje bei Varėnos apylinkėse iki 292 valLazdijuose (3 pav.).

Didžiausias vėjo greitis siekė 16–22 m/s, vietomis 13–15 m/s.

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daug kur šalyje svyravo apie 19–23 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 28–33 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 24–29 °C.

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal hidroterminio koeficiento (HTK) reikšmes, dėl didelio kritulių kiekio, užfiksuoto dešimtadienio pradžioje, daugelyje savivaldybių buvo pasiekti perteklinio drėgnumo rodikliai. Ypač didelis drėgmės perteklius buvo fiksuotas Lazdijų r., Marijampolės r., Kalvarijos ir Prienų r. savivaldybėse, nepakankamai drėgna buvo tik Nidoje. Pirmojo dešimtadienio pabaigoje didžiojoje šalies dalyje įsivyravo optimalaus arba perteklinio drėgnumo sąlygos, tik pietvakarių Lietuvoje buvo sausiau – nepakankamai drėgna arba sausringa buvo Molėtų r., Kaišiadorių r., Elektrėnų, Vilniaus r., Šalčininkų r. ir Varėnos r. savivaldybėse. Antrojo dešimtadienio pradžioje Varėnos apylinkėse buvo pradėtos fiksuoti labai sausos sąlygos, drėgmės sąlygoms šiame rajone nesikeičiant, mėnesio pabaigoje Varėnos r. savivaldybėje užsitęsęs sausas periodas pasiekė pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklį. Trečiojo dešimtadienio pradžioje sausiau buvo rytiniame šalies pakraštyje – Švenčionių r., Vilniaus r., Elektrėnų, Kaišiadorių r., Šalčininkų r. savivaldybėse. Mėnesio pabaigoje sąlygos šiuose rajonuose pagerėjo, tačiau dėl kritulių trūkumo pietinėje šalies dalyje – Vilkaviškio r., Kazlų Rūdos, Marijampolės r., Trakų r. ir Šalčininkų r. savivaldybėse, buvo pradėtos fiksuoti sausringos, o Kalvarijos, Alytaus r., Lazdijų r., Druskininkų savivaldybėse – labai sausos sąlygos.

Liepos mėnesį vandens lygis daugelyje upių svyravo nežymiai. Vidutinis mėnesio vandens lygis Nemune buvo 37–58 cm, Neryje 23–39 cm, Nevėžyje 33–60 cm, Šešupėje 25 cm žemesnis už liepos mėnesio vidutinį daugiametį, o kitose upėse nuo 23 cm žemesnis už jį iki 23 cm aukštesnis už jį. Gamtosauginiai debitai išmatuoti 7 VMS.

Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra siekė 15,9–19,2 °C.

Vidutinis liepos mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 9 cm žemesnis už vidutinį šio mėnesio daugiametį vandens lygį. Per mėnesį vandens lygis nukrito 11 cm. Vandens temperatūra paskutinę mėnesio diena buvo 18,1 °C.

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

² sausringas laikotarpis aktyviosios augalų vegetacijos metu pavojingu meteorologiniu reiškiniu laikomas tada, kai HTK < 0,5 išsilaiko 15–30 dienų.