Kovo mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 1,5 °C (teigiama 0,6° anomalija), nuo 0,3–1,0 °C rytiniame ir pietrytiniame pakraščiuose (-0,2…0,4° anomalija) iki 2,0–3,1 °C pietvakariniame pakraštyje (teigiama 0,4–1,3° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 11,3–17,7 °C, žemiausia buvo nukritus iki -14,5…-3,2 °C. Aukščiausiai temperatūra pakilo iki 17,7 °C Druskininkuose 23 d., šalčiausia buvo 11 d. Varėnoje, -14,5 °C.

Kritulių kovo mėnesį buvo labai mažai, vidutinis kiekis Lietuvoje buvo 1,9 mm (5 % SKN). Vakarų Lietuvoje ir rytiniame pakraštyje kritulių kiekis neviršijo 1 mm, vietomis nebuvo kritulių visai (0–3 % SKN), daugiausiai kritulių buvo pietiniame ir šiauriniame pakraščiuose, 4,0–4,9 mm (9–13 % SKN), likusioje dalyje kritulių kiekis svyravo tarp 2 ir 4 mm (iki 15 % SKN) (2 pav.). Kritulių nebuvo registruota Klaipėdoje, Nidoje, Šilutėje, Pagėgiuose, Kartenoje ir Lankupiuose, daugiausiai kritulių buvo Biržuose (4,7 mm) ir Rokiškyje (4,9 mm).

Kovo mėn. buvo labai saulėtas, Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 263,3 val. (1,8 SKN), ilgiausiai – Šilutėje, 279,0 val., trumpiausiai – Dotnuvoje, 252,8 val. (3 pav.).

Didžiausias vėjo greitis siekė 16,7–24,6 m/s – visose meteorologijos stotyse buvo registruoti pavojingo¹ vėjo atvejai.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 1–4 °C, žemiausia šiame gylyje daug kur krito iki -5…1 °C, aukščiausia kilo iki 8–14 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie -0…1 °C, aukščiausia kilo iki 7–10 °C.

Visą mėnesį vyraujant sausiems ir giedriems orams šaltomis naktimis susidarė palankios sąlygos dirvožemiui šalti, tačiau dienomis Saulės spinduliai dažnai visiškai atitirpindavo įšalusį dirvožemį. Mėnesio pradžioje visoje šalyje dirvožemiai daugelyje šalies rajonų buvo įšalę iki 2–9 cm. Storiausias įšalo sluoksnis buvo susiformavęs kovo 13 d. ir siekė 5–20 cm (20 cm įšalo sluoksnis išmatuotas Vilniaus meteorologijos stotyje). Tolesnėmis dienomis įšalusio dirvožemio sluoksnis vis plonėjo – kovo 26 d. dirvožemiai visoje šalyje buvo trumpam atitirpę, tačiau paskutinę mėnesio dieną visoje šalyje įšalusio dirvožemio sluoksnio storis vėl siekė 1–7 cm. 

Kovo mėnesio dienomis (išskyrus 3, 4, 10 ir 15 d.) bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) reikšmės Kauno MS buvo fiksuotos mažesnės už šių dienų daugiamečio (1993–2020 m.) vidurkius. Kovo 1 ir 6 d. sutrikus Brewer MK III spektrofometro programos veiklai fiksuotas 2 dienų duomenų trūkis. Vidutiniškai 2022 m. kovo mėnesio BOK (360 DU²) buvo 6 % mažesnis už daugiametį vidurkį (385 DU). Aukščiausia BOK reikšmė fiksuota 4 d. (415 DU), kur vidutinis paros nuokrypis nuo daugiametės maksimalios kovo mėnesio reikšmės (400 DU) sudarė 4 %, o mažiausia (321 DU) 18 ir 28 d., kur atitinkamai šių dienų nuokrypiai nuo daugiametės minimalios kovo mėnesio reikšmės (374 DU) sudarė -14 %.

 

Visą kovo mėnesį buvo stebimas poplūdžio, prasidėjusio vasario 17–18 dienomis, slūgimas. Aukščiausi vandens lygiai upėse stebėti kovo 1 d. Vidutinis kovo mėnesio vandens lygis daugelyje vandens matavimo stočių buvo 4–68 cm žemesnis už kovo mėnesio vidutinį daugiametį vandens lygį. Kadangi mėnuo buvo sausas ir šiltas, žymesnių vandens lygio kilimų neužfiksuota.

Ledo reiškinių kovo mėnesį Lietuvos upėse taip pat nebuvo. Pirmojo dešimtadienio pabaigoje kai kuriose upėse buvo pasirodęs priekrantės ledas, tačiau neilgai trukus jis ištirpo. Vyraujant teigiamai oro temperatūrai upių vanduo ėmė šilti ir paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 2,5–6,0 °C.

Vidutinis kovo mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 22 cm aukštesnis nei šio mėnesio vidutinis daugiametis vandens lygis. Kovo viduryje ežero ledo storis sieke 20 cm. Šiam pamažu tirpstant, mėnesio pabaigoje ledo storis jau buvo vos 10 cm, o nuo krantų buvo stebimos atotirpos. Paskutinę mėnesio dieną išmatuota ežero vandens temperatūra siekė 2,6 °C.

 

¹ smarkus vėjas, škvalas, viesulas – kai maksimalus vėjo greitis 15–28 m/s.

² 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.