Spalio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 8,3 °C (teigiama 1,0° anomalija). Žemiausia mėnesio vidutinė temperatūra buvo rytiniame – pietrytiniame pakraštyje ir centrinėje dalyje 6,8–8,0 °C (teigiama 0,8–1,3° anomalija), aukščiausia – pajūryje ir Kuršių nerijoje 9,0 – 10,3 °C (teigiama 1,1–1,4° anomalija (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra buvo pakilusi iki 15,8–19,0 °C. Žemiausia buvo nukritus iki -5,2…0,7 °C, o Nidoje 3,8 °C. Aukščiausia oro temperatūra registruota 5 d. Šilutėje 19,0 °C, žemiausia 10 d. Varėnoje -5,2 °C.

Spalio 2 d. vietomis arti žemės paviršiaus buvo fiksuotos šalnos iki minus 2 °C. Pirmojo dešimtadienio pabaigoje, spalio 11–16 d., 18 d., 19 d., 24–26 d. vietomis arti žemės paviršiaus buvo fiksuotos šalnos iki minus 9 °C.

Spalio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 48,2 mm (0,7 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių buvo 20–40 mm (0,3–0,7 SKN), pietvakariniuose rajonuose ir Varėnoje iškrito tik 14–20 mm kritulių (1/3 SKN), daugiau kritulių teko Vakarų Lietuvai ir šiauriniam pakraščiui, 40–140 mm (0,6–1,2 SKN). Per mėnesį daugiausiai kritulių iškrito Plungėje (134,6 mm), o mažiausiai Kalvarijoje (14,5 mm). Šį mėnesį buvo registruota 13 pavojingo lietaus¹ atvejų, gausiausias lietus registruotas 22 d. Telšiuose – 34,9 mm/12 val.

Spalio mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 154 val. (1,45 SKN). Ilgiausiai Saulė švietė Lazdijuose 165 val., trumpiausiai – Klaipėdoje 126 val. (3 pav.).

Didžiausias vėjo greitis siekė 16,1–29,0 m/s. Ypač vėjuota buvo spalio 21–22 d., kai visoje Lietuvoje fiksuotas pavojingas vėjas², o 21 d. 23 val. vėjo greitis Šventojoje ir Ventėje pasiekė stichinio reiškinio kriterijų³, atitinkamai 29 m/s ir 28,4 m/s.

Žemaičių aukštumoje, Kuršių Nerijoje spalio 8 d., likusioje šalies dalyje – spalio 7 d., vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 10 °C, baigėsi aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpis. Šiais metais tai įvyko 3–4 dienomis vėliau lyginant su SKN. Aktyvioji augalų vegetacija Lietuvoje tęsėsi vidutiniškai 151–152 d. – pusantros savaitės trumpiau, lyginant su SKN.

Spalio 2 d. vietomis arti žemės paviršiaus buvo fiksuotos šalnos iki minus 2 °C. Pirmojo dešimtadienio pabaigoje, spalio 11–16 d., 18 d., 19 d., 24–26 d. vietomis arti žemės paviršiaus temperatūra nukrito iki minus 9 °C.

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 8–9 °C, Klaipėdoje iki 10 °C, aukščiausia šiame gylyje daugelyje šalies rajonų kilo iki 13–17 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 12–15 °C.

Vertinant sausrą pagal TPI indeksą, stichinis meteorologinis reiškinys ir sausringas laikotarpis augalų vegetacijos laikotarpiu kaip pavojingas meteorologinis reiškinys spalio mėnesį nebuvo fiksuoti.

Pirmojo dešimtadienio metu Lazdijų ir Panevėžio apylinkėse pradėjo kristi lazdynų, Dūkšto ir Vilniaus apylinkėse alyvų, Panevėžio apylinkėse – erškėčio ir ąžuolo lapai. Vilniaus, Kauno, Utenos bei Dūkšto apylinkėse nukrito liepų lapai. Vietomis šalyje baigė kristi slyvos, vyšnios, kriaušės, obelies, agrasto, avietės, juodojo serbento lapai. Antrojo dešimtadienio metu Nidos, Šiaulių ir Varėnos apylinkėse pradėjo kristi alyvos, Nidos apylinkėse ir lazdyno lapai. Raseinių, Šiaulių, Varėnos apylinkėse baigė kristi klevo, Raseinių apylinkėse – šermukšnio, rytinėje šalies dalyje – kaštono lapai. Šiaulių ir Raseinių apylinkėse nukrito liepos lapai. Antrojo dešimtadienio metu vietomis baigė kristi slyvos, kriaušės, obelies, agrasto, avietės, raudonojo bei juodojo serbentų, daug kur – vyšnios lapai, vietomis šalyje pagelto lazdyno, alyvos bei gluosnio lapai. Trečiojo dešimtadienio metu daug kur šalyje baigė kristi slyvos, kriaušės, obelies, agrasto, avietės, raudonojo bei juodojo serbentų, liepos, klevo, vietomis – alyvos, beržo, lazdyno bei gluosnio lapai.

Spalio mėnesį Kauno MS buvo fiksuojamos žemos UVI indekso reikšmės. Šio mėnesio vidutinis UVI indeksas (0,9) buvo artimas daugiamečiam vidurkiui (1,1). Spalį aukščiausia UVI reikšmė (1,4) buvo fiksuota 3 ir 5–9 d. (didžiausias teigiamas nuokrypis fiksuotas 8 d., siekė 0,2), o mažiausia (0,2) vyravo 20 d., kur nuokrypis sudarė -0,6.Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS spalio mėnesį (287 DU³) vidutiniškai 2 % buvo mažesnis už (1993–2020 m.) vidurkį (292 DU). Aukščiausios BOK reikšmės buvo fiksuotos 13 d. (344 DU) ir 23 d. (341 DU), kur vidutinis paros nuokrypis nuo daugiametės reikšmės šiomis dienomis sudarė 17 %, o mažiausios 25 d. (230 DU) ir 29 d. (233 DU), kur nuokrypiai siekė -21 % ir -19 %.

 

Dėl 25 d. pavojingai sumažėjusio ozono kiekio virš Lietuvos teritorijos buvo informuojama visuomenė. Apie šį reiškinį plačiau galite skaityti čia:

 

Vandens lygis upėse dėl kritulių stokos pirmąjį dešimtadienį žemėjo. Vėliau padėtis stabilizavosi, stebėtas nežymus vandens lygio kilimas, o dėl gausių kritulių Vakarų Lietuvoje spalio 22–24 d. vandens lygis upėse pakilo 75–208 cm. Nemune ties Druskininkais ir Nemajūnais per mėnesį vandens lygis nukrito apie 60 cm. Vidutinis mėnesio vandens lygis buvo nuo 29 cm žemesnis ir iki 17 cm aukštesnis nei spalio mėnesio vidutinis daugiametis, Nevėžyje ties Panevėžiu 44 cm žemesnis, Akmenoje-Danėje ties Kretinga 50 cm aukštesnis už jį (6 pav.).

Vidutinė mėnesio vandens temperatūra upėse siekė 7,0–9,4 ºC, paskutinę mėnesio dieną – 5,9–8,6 ºC.

Vidutinis spalio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 13 cm žemesnis už šio mėnesio vidutinį daugiametį. Vidutinė mėnesio vandens temperatūra buvo 9,5 ºC (vidutinė daugiametė – 12,5 ºC), aukščiausia 11,8 ºC – stebėta spalio 1 d., paskutinę mėnesio dieną siekė 8,0 ºC.

¹pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

² pavojingas vėjas – kai vėjo greitis pasiekia 15–28 m/s

³ labai smarkus vėjas – kai vėjo greitis pasiekia 28–32 m/s

⁴1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.