Spalio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 9,7 °C (teigiama 2,4° anomalija). Tai šeštas pagal šiltumą spalis Lietuvoje nuo 1961 m. Šilčiausias spalis buvo 1967 m. (10,3 °C).

Vėsiausia šių metų spalį buvo Dūkšte (9,0 °C), o šilčiausia – Nidoje (11,7 °C) (1 pav.).

Aukščiausia paros oro temperatūra (21,5 °C) registruota spalio 3 d. Druskininkuose, o žemiausia (-0,7 °C) mėnesio 27 d. Kazlų Rūdoje.

Spalio 2, 3, 12, 15, 17, 27 ir 28 dienomis vietomis dirvos paviršiuje, o spalio 16 ir 19 d. ir ore fiksuotos šalnos aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu¹ (stichinis meteorologinis reiškinys), kurių metu temperatūra krito iki –4…0 °C.

Spalio 14–17 d. didžiojoje šalies dalyje, Vilkaviškio ir Šilutės apylinkėse – spalio 29 d., pajūrio ruože – lapkričio 1 d. vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 10 °C baigėsi aktyviosios augalų vegetacijos sezonas. Aktyviosios augalų vegetacijos sezonas šiais metais baigėsi vidutiniškai 15 dienų vėliau lyginant su SKN. Aktyviosios augalų vegetacijos sezonas truko vidutiniškai 170 dienų, t. y., vidutiniškai 10 dienų ilgiau, lyginant su SKN.

Spalio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 39,3 mm (58 % nuo SKN²): nuo 16,1 mm Akmenėje iki 83,4 mm Kretingoje (2 pav.).

Spalio 9, 11–12, 23 bei 26 dienomis Lietuvoje registruoti pavojingo meteorologinio reiškinio – smarkaus lietaus³ atvejai. Iš pavojingo lietaus atvejų, gausiausiai palijo spalio 12 d. Nidoje: 28,9 mm/10 val.

Remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos meteorologijos stočių ir VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai priklausančių stočių duomenimis, stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis mėnesio pradžioje buvo apėmęs kai kurias Joniškio, Kelmės, Plungės, Rietavo, Šiaulių, Telšių r. savivaldybių seniūnijas ir dėl vyraujančių sausesnių orų palengva traukėsi. Spalio 28 d. ilgas lietingas laikotarpis Lietuvoje baigėsi.

Spalį vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje siekė 97,4 val. (83 % nuo SKN). Ilgiausiai Saulė spindėjo Nidoje (134,6 val.), o trumpiausiai – Vilniuje (71,4 val.) (3 pav.).

Didžiausias vėjo greitis siekė 14,6–28,9 m/s. Stipriausias vėjas registruotas spalio 9 d. Ventėje – 28,9 m/s.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 9–12 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje daug kur kilo iki 16–20 °C, žemiausia krito iki 3–6 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 15–20 °C, žemiausia krito iki 6–8 °C.

Bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) spalio mėnesio vidurkis (297 DU1) išmatuotas Kauno AMS vidutiniškai 2 % buvo didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) vidurkį (292 DU). Aukščiausia spalio mėnesio BOK reikšmė fiksuota 31 d. (350 DU), kur šios paros nuokrypis nuo daugiametės vidutinės maksimalios spalio mėnesio reikšmės (299 DU) sudarė 17 %. Mažiausia reikšmė (256 DU) registruota 7 d., kur atitinkamai šios dienos nuokrypis nuo daugiametės vidutinės minimalios spalio mėnesio reikšmės (281 DU) sudarė -9 %.

Vidutinis spalio mėnesio vandens lygis didžiojoje šalies dalyje svyravo nuo 1 iki 47 cm aukščiau vidutinio daugiamečio spalio mėnesio vandens lygio. Žemesnis jis buvo tik kai kur: Nemune ties Druskininkais ir Nemajūnais – atitinkamai 47 cm ir 27 cm, Neryje ties Vilniumi ir Jonava – 2–3 cm, Šešupėje ties Kudirkos Naumiesčiu – 13 cm, Ventoje ties Leckava – 9 cm, Aunuvoje ties Aunuvėnais ir Bartuvoje ties Skuodu – 6 cm žemiau vidurkio.

Didžiojoje šalies dalyje viso spalio metu stebėtas nedidelis vandens lygio svyravimas. Gausiau palijus, spalio 10–12 dienomis, žymesnis vandens lygio kilimas fiksuotas vakarinėje šalies dalyje, kur vandens lygis kai kur kilo iki 30–50 cm per parą. Nuo spalio vidurio šalyje nebefiksuota ir hidrologinė sausra.

Vidutinis spalio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 30 cm aukščiau daugiamečio vidurkio. Aukštesnis jis buvo Kauno mariose ties Darsūniškio bei Birštono vandens matavimo stotimis – atitinkamai 5 cm ir 16 cm.

Vandens temperatūra paskutinę mėnesio dieną upėse siekė 7–13 °C, ežeruose 7–12 °C, Kuršių mariose 8–9 °C, Baltijos jūroje –11–12 °C.

4 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse spalio mėnesį

5 pav. Spalio mėnesio upių būklė

---

1. Stichinis meteorologinis reiškinys „šalna aktyviosios vegetacijos laikotarpiu“ – kai oro ar dirvos paviršiaus temperatūra nukrenta <0 °C, įvykus oro temperatūros perėjimui per 10 °C.
2. SKN – standartinė klimato norma, 1991–2020 m. vidurkis.
3. Pavojingas meteorologinis reiškinys „smarkus lietus“ – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.
4. Stichinis meteorologinis reiškinys „Ilgas lietingas laikotarpis“ – kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį.
5. DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.