Gegužės mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 12,3 °C (neigiama 0,2° anomalija. Vėsiausia šią gegužę buvo Šventojoje (10,4 °C), o šilčiausia – Druskininkuose (13,2 °C) (1 pav.).

Aukščiausia paros oro temperatūra 28,5 °C registruota 4 d. Druskininkuose, žemiausiai -1,6 °C 1 d. Šilutėje, Vėžaičiuose, Rietave ir Skuode bei 6 d. Skuode.

Gegužės 1–4 d., 6–11 d., 14–15 d., 23 d., 29– 31 d. vietomis ore ir daug kur dirvos paviršiuje pasitaikė šalnos, pasiekusios stichinio meteorologinio reiškinio – šalnos aktyvios augalų vegetacijos laikotarpiu rodiklius, žemiausia fiksuota temperatūra krito iki -5…0 °C.

1 pav. Gegužės mėnesio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Gegužės mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 49,8 mm (94 % nuo SKN): nuo 18,1 mm Akmenėje iki 115,7 mm Varėnoje (2 pav.).

Gegužės 12 d. Panočiuose (Varėnos r. sav.) ir 18 d. Daujočiuose (Anykščių r. sav.) registruoti stichiniai krituliai¹. Gegužės 1–4, 8–9, 11–13, 17–19 ir 21 dienomis vietomis, daugiausiai Rytų ir Pietų Lietuvoje, registruoti pavojingi² krituliai.

Stichinis meteorologinis reiškinys – sausra augalų vegetacijos laikotarpiu keliuose šalies rajonuose pradėtas fiksuoti dar balandžio mėnesio pabaigoje, gegužės 7–8 d. buvo išplitęs didžiausioje teritorijoje – apėmė dalį Akmenės, Mažeikių, Pasvalio, Panevėžio, Radviliškio, Kėdainių, Šakių, Šiaulių r. sav. teritorijų. Minėtomis dienomis sausringas laikotarpis augalų vegetacijos laikotarpiu, kaip pavojingas meteorologinis reiškinys, buvo fiksuotas ir pavienėse Joniškio, Jurbarko, Pakruojo, Plungės, Skuodo, Telšių r. sav. seniūnijose. Vėlesnėmis dienomis praslenkant lietaus debesims situacija sausros apimtose teritorijoje gerėjo, o gegužės 21 d. sausros baigėsi visoje šalyje.

2 pav. Gegužės mėnesio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Gegužės mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 243,9 val. (86 % nuo SKN), ilgiausiai – Nidoje 304,4 val., trumpiausiai – Vilniuje 208,2 val. (3 pav.).

3 pav. Saulės spindėjimo trukmė gegužės mėnesį (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Didžiausias vėjo greitis siekė 12,2–21,4 m/s. Stipriausias vėjas registruotas 27 d. Panevėžyje – 21,4 m/s.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 13–16 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki 4–7 °C, aukščiausia mėnesio pabaigoje daug kur kilo iki 21–27 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 6–8 °C, aukščiausia kilo iki 17–23 °C.

Gegužės mėnesį Kauno AMS buvo fiksuojamos žemos, vidutinės ir aukštos Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės. Šio mėnesio UVI vidurkis 3,3 buvo 0,9 žemesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį. Gegužę aukščiausia UVI reikšmė 5,6 buvo fiksuota 30 d., o mažiausia 1,0 registruota 7 d.

4 pav. UVI indekso kaita Kauno MS gegužės mėnesį

Vidutinis gegužės mėnesio vandens lygis didžiojoje šalies dalyje svyravo nuo 1 iki 87 cm žemiau vidutinio daugiamečio gegužės mėnesio vandens lygio. Tik vietomis, šiaurinėje ir vakarinėje dalyje, jis buvo 1–25 cm aukščiau vidurkio.

Nors didžiojoje šalies dalyje ir sulaukta lietaus, upių vandeningumas ir toliau išliko mažas. Gegužės 6 d. Šyšoje ties Šilute buvo pasiekta ir nauja minimalaus gegužės mėnesio vandens lygio reikšmė – 70 cm (buvęs – 73 cm). Kartu su mažu vandeningumu lokaliai ir toliau stebėta hidrologinė sausra. Paskutinę mėnesio dieną ji buvo fiksuojama ties 9 vandens matavimo stotimis (VMS). Ties 10 VMS situacija išliko artima hidrologinei sausrai. Gamtosauginių debitų pasiekta nebuvo.

Vidutinis gegužės mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 7 cm žemiau daugiamečio vidurkio. Žemesnis jis buvo ir Kauno mariose ties Birštono bei Darsūniškio vandens matavimo stotimis – atitinkamai 30 cm ir 22 cm.

Vandens temperatūra paskutinę mėnesio dieną upėse siekė 12–17, ežeruose 11–19, Kuršių mariose 15–16, Baltijos jūroje –10–14 laipsnių šilumos.

5 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse gegužės mėnesį

6 pav. Gegužės mėnesio upių būklė