2024 m. rugsėjo mėn. apžvalga
Rugsėjo mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 16,8 °C (teigiama 4,0° anomalija) – tai pats šilčiausias rugsėjis nuo 1961 m. Šis rugsėjis buvo 0,3°C šiltesnis už iki šiol šilčiausią praėjusių metų rugsėjį (2023 m., 16,5 °C), trečioje vietoje liko 1975 m. rugsėjis su 14,9 °C.
Vėsiausia buvo šiaurės vakarinėje dalyje, 15,6–16,0 °C (teigiama 3,1° anomalija), didžiojoje šalies dalyje buvo 16–17 °C (teigiama 3,7–4,5° anomalija), vakariniame–pietvakariniame pakraštyje ir dalyje centrinių rajonų 17–18 °C (teigiama 3,4–4,8° anomalija), Kuršių nerijoje ir Ventės rage – 18,0–18,3 °C (teigiama 3,5° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 26,5–30,8 °C, žemiausia nukrito iki -2,1… 3,8 °C, Nidoje 7,0 °C, Ventėje 5,9 °C. Aukščiausia paros oro temperatūra registruota 3 d. Druskininkuose 30,8 °C – tai naujas šios paros aukščiausios oro temperatūros rekordas Lietuvoje. Parų rekordai šį mėnesį pasiekti dar 6 dienas: 4 d. 30,5 °C (Pakruojis), 5 d. 29,5 °C (Marijampolė), 8 d. 29,0 °C (Klaipėda), 16 d. 27,9 °C (Jonava), 17 d. 29,1 °C (Kretinga) ir 24 d. 26,5 °C (Druskininkai). Vėsiausia buvo 30-os naktį Kazlų Rūdoje, -2,1 °C.
Rugsėjo 3 ir 4 dienomis vietomis fiksuotas pavojingas meteorologinis reiškinys karštis1, daugiausia pietinėje Lietuvos dalyje.
Mėnesio pabaigoje buvo fiksuotos ir pirmosios šalnos – rugsėjo 29 d. Skuodo ir Tauragės AMS 5 cm aukštyje, o rugsėjo 30 d. – didžiojoje šalies dalyje 5 cm ir 1,5 m aukštyje. Rugsėjo 30 d. žemiausia oro temperatūra 1,5 m ir 5 cm aukštyje buvo fiksuota Kazlų Rūdos AMS – atitinkamai -2,1 °C ir -5,4 °C.
Visoje šalyje rugsėjo 28–29 d. vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 15°C baigėsi meteorologinė vasara. Šiais metais meteorologinė vasara baigėsi vidutiniškai 25 dienomis vėliau lyginant su SKN.
Rugsėjo mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 38,2 mm (0,6 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių buvo 19–40 mm (0,35–0,7 SKN). Rytiniame pakraštyje, Alytaus–Biržų ruože ir dalyje Žemaitijos registruota 40–60 mm kritulių (0,4–1,0 SKN), šiaurės vakarinėje dalyje ir Panevėžio apylinkėse – 60–80 mm (0,7–1,5 SKN), didžiausias kritulių kiekis registruotas Kretingos apylinkėse, 80–91 mm (1,1 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių registruota Druskininkuose, 19,3 mm, daugiausiai – Kretingoje, 90,1 mm. Vietomis 2, 10, 12–14, 27 ir 28 d. fiksuoti pavojingo lietaus1 atvejai, daugiausiai prilijo rugsėjo 12 d. Švenčionyse (45 mm/12 val.).
Rugsėjo mėnesio pradžioje kai kuriose Vilniaus r., Kėdainių, Alytaus, Lazdijų, Švenčionių r. sav. teritorijų, bei dalyje Marijampolės, Vilkaviškio sav. ir visoje Kalvarijų sav. teritorijų pradėtas fiksuoti sausringas3 laikotarpis. Pirmojo dešimtadienio paskutinę dieną sausringas laikotarpis buvo fiksuojamas ir toliau – išplito ir dar kitose Alytaus ir Vilniaus r. sav., bei pradėta fiksuoti Alytaus m. sav., dalyje Anykščių, Raseinių, Šalčininkų, Ukmergės r. sav. teritorijų. Antrojo dešimtadienio pradžioje sausringas laikotarpis plito toliau– buvo pradėtas fiksuoti kai kuriose Biržų, Elektrėnų, Kaišiadorių, Mažeikių, Panevėžio, Pasvalio, Plungės, Radviliškio, Širvintų, Telšių, Trakų, Utenos, Vilniaus m. savivaldybių teritorijose. Taip pat toliau laikėsi arba plito Alytaus, Alytaus m., Anykščių, Kalvarijų, Kėdainių, Lazdijų, Marijampolės, Raseinių, Rokiškio, Šalčininkų, Švenčionių, Ukmergės, Vilkaviškio, Vilniaus r. sav. seniūnijose. Tačiau dar neįpusėjus dešimtadieniui, sausringas laikotarpis pradėjo trauktis ir šio dešimtadienio pabaigoje buvo fiksuojamas visoje Rokiškio r. ir Kalvarijų sav. ir kai kuriose Alytaus, Elektrėnų, Kaišiadorių, Lazdijų, Širvintų, Vilniaus r. sav. teritorijose. Trečiojo šio mėnesio dešimtadienį buvo pradėtas fiksuoti stichinis meteorologinis reiškinys – sausra4 augalų vegetacijos laikotarpiu. Jau rugsėjo 21 d. sausra buvo pradėta fiksuoti visoje Kalvarijų savivaldybėje, vėliau prasidėjo ir kai kuriose Alytaus, Lazdijų r. sav. , visoje Rokiškio r. sav. ir kai kuriose Vilkaviškio r., Marijampolės sav. seniūnijų. Didžiausias sausros pikas per šį dešimtadienį buvo pasiektas rugsėjo 26–27 d., kai buvo apėmę visą Rokiškio r., Vilniaus m. ir Kalvarijos sav. teritoriją, bei kai kurias Anykščių, Alytaus, Elektrėnų, Kaišiadorių, Lazdijų, Marijampolės, Šalčininkų, Širvintų, Trakų, Ukmergės, Vilkaviškio, Vilniaus r. sav. seniūnijas. Rugsėjo mėnesio pabaigoje sausra toliau buvo fiksuojama visoje Rokiškio r., Vilniaus m. ir Kalvarijų sav., ir kai kuriose Alytaus, Lazdijų, Šalčininkų, Trakų, Vilkaviškio, Vilniaus r. sav. seniūnijų. Taip pat paskutinėmis šio dešimtadienio dienomis kai kuriose Vilkaviškio r., Prienų r., Marijampolės, Lazdijų r. ir Alytaus r. sav. teritorijose bei visoje Druskininkų sav. pradėtas fiksuoti sausringas laikotarpis.
Rugsėjo mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 245,6 val. (1,4 SKN) – ilgiau rugsėjo mėnesį Saulė švietė tik pernai, 2023 m. – 256,6 val.
Šį mėnesį ilgiausiai Saulė švietė Šilutėje (261,2 val.), trumpiausiai – Klaipėdoje, 225,0 val. (3 pav.).
Didžiausias vėjo greitis siekė 12,3–19,8 m/s, Ventėje 22,1 m/s, Šventojoje 21,0 m/s.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 17–20 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė 23–30 °C, žemiausia krito iki 6–10 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 21–25 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki 9–12 °C.
Rugsėjo mėnesį Kauno MS buvo fiksuojamos žemos ir vidutinės UVI reikšmės. Šio mėnesio vidutinis UVI (2,4) buvo 0,2 žemesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį. Rugsėjo aukščiausia UVI reikšmė (3,5) buvo fiksuota 1 d., o žemiausia (0,9) – 13 d. (nuokrypis nuo daugiamečio šios paros vidurkio -2,0).
Bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) rugsėjo mėnesio vidurkis (295 DU5) išmatuotas Kauno MS buvo vidutiniškai 3 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) vidurkį (305 DU). Šio mėnesio 13, 23 ir 25–30 d. vyravo teigiamų nuokrypių tendencija nuo daugiamečio vidurkio, o likusiomis – neigiamų. Aukščiausia BOK reikšmė buvo išmatuota 30 d. – 326 DU, ji buvo 3 % didesnė už daugiametę vidutinę maksimalią rugsėjo mėnesio reikšmę (318 DU), tačiau absoliučios rugsėjo mėnesio maksimalios reikšmės 396 DU (1999-09-01) neviršijo. Mažiausia reikšmė registruota 19 d. – 274 DU, ji buvo 6 % mažesnė už daugiametę vidutinę minimalią rugsėjo mėnesio reikšmę (292 DU), tačiau viršijo absoliutų rugsėjo mėnesio minimumą (237 DU, 1993-09-24).
Rugsėjo mėnesį vandens lygis svyravo nuo 1–59 cm žemiau (daugiausia vakariniai ir pietvakariniai rajonai) iki 1–22 cm aukščiau vidutinio daugiamečio rugsėjo mėnesio vandens lygio.
Vyraujant šiltiems ir sausiems orams, nuo rugsėjo 10 d. šalies upėse pradėtas stebėti žymus vandeningumo sumažėjimas, vandens lygiai upėse buvo mažesni nei žemiausias daugiametis vidutinis vandens lygis – susidariusios sąlygos atitiko hidrologinės sausros kriterijus.
Pakutinę mėnesio dieną hidrologinė sausra šalyje stebėta lokaliai: stočių su hidrologine sausra skaičius siekė 13 VMS, 14 – oje situacija buvo artima hidrologinei sausrai (nacionaliniu mastu hidrologinė sausra skelbiama stočių skaičiui pasiekus 24 VMS).
Gamtosauginiai vandens debitai pirmąjį rudens mėnesį buvo pasiekti Nemune ties Druskininkais (rugsėjo 9–15, 25–30 d.), Svyloje ties Guntauninkais (rugsėjo 9 d.), Mituvoje ties Žindaičiais (rusėjo 17 d.), Ūloje ties Zervynomis (rugsėjo 5 d.), Šešupėje ties Kudirkos Naumiesčiu (rugsėjo 12 d.), Šešuvyje ties Skirgailais (rugsėjo 11 d.), Upitoje ties Eidukais (rugsėjo 9 d.), Bartuvoje ties Skuodu (rugsėjo 25 d.). Rugsėjo 23 d. gauta informacija ir apie išdžiūvusią Katros upę (Paramėlio VMS).
Vidutinis rugsėjo mėnesio vandens lygis Tauragno ežere daugiametį vidurkį viršijo 6 cm. Aukščiau vidutinės reikšmės vandens lygis vyravo ir ties Birštono bei Darsūniškio vandens matavimo stotimis – atitinkamai 22 cm ir 17 cm.
Mėnesio pabaigoje, atvėsus orams, sparčiai vėso ir vandens telkiniai. Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 10–17 °C, ežeruose – 13–19 °C, Baltijos jūroje ir Kuršių mariose – 12–15 °C.
1 karštis – pavojingas meteorologinis reiškinys, kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 1–2 dienas iš eilės.
2 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.
3 sausringas laikotarpis augalų vegetacijos laikotarpiu – kai 15 iš eilės einančių parų TPI <3,5.
4 sausra augalų vegetacijos laikotarpiu – kai 30 iš eilės einančių parų TPI (temperatūros–kritulių indeksas) <3,5.
5 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.