Vasario mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 1,2 °C (teigiama 3,7° anomalija), nuo -1… 0 °C rytiniame pakraštyje (teigiama 2,8° anomalija) iki 2,0–2,5 °C pajūryje ir Kuršių nerijoje (teigiama 3,3–3,8° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 5,6–9,7 °C, žemiausia buvo nukritus iki -2,2…-12,2 °C. Aukščiausiai temperatūra pakilo iki 9,7 °C Druskininkuose vasario 16 d., šalčiausia buvo 3 d. Varėnoje, -12,2 °C.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 69,5 mm (1,6 SKN). Pietų Lietuvoje ir šiaurės rytinėje bei šiaurinėje dalyse kritulių buvo 30–60 mm (0,9–1,6 SKN), vietomis Aukštaitijoje ir centriniuose rajonuose bei pavėjinėje Žemaičių aukštumos pusėje 60–90 mm (1,3–2,6 SKN), gausiausiai kritulių registruota Žemaitijos aukštumoje 120–160 mm (2,3–3,1 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių per mėnesį iškrito Marijampolėje (30,6 mm), daugiausiai – Kartenoje (157,3 mm). Vasario 7, 17 ir 19 dienomis vietomis Vakarų Lietuvoje buvo registruoti pavojingo¹ lietaus atvejai.

Paskutinę mėnesio dieną sniego danga buvo išsilaikiusi tik rytiniuose rajonuose: Dūkšte 1 cm, Tauragnuose 3 cm ir Švenčionyse 24 cm.

Vasario mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 74,6 val. (1,2 SKN), ilgiausiai – Lazdijuose, 87,8 val., trumpiausiai – Telšiuose, 58,0 val. (3 pav.).

Mėnuo pasitaikė gana vėjuotas, didžiausias vėjo greitis siekė 17,4–27,8 m/s – visose meteorologijos stotyse buvo registruoti pavojingo² vėjo atvejai. Vasario 21 d. Šventojoj buvo pasiektas stichinis vėjo greitis – 28,2 m/s .

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie -0…2 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki -3…0 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visur šalyje svyravo apie 0 °C.

Mėnesio pradžioje storiausias įšalo sluoksnis laikėsi Pietų ir Rytų Lietuvoje bei siekė 15–28 cm, kitur įšalo sluoksnis buvo plonesnis ir svyravo apie 1–7 cm. Vyraujant šiltesniems orams dirvožemiai palengva atitirpino – prie šio proceso prisidėjo ir daug kur ištirpusi sniego danga. Mėnesio viduryje įsivyravus šiltesniems ir lietingiems orams dirvožemio įšalas gana sparčiai tirpo, o antroje mėnesio pusėje plonas įšalusio dirvožemio sluoksnis fiksuotas tik pavienėmis dienomis. Mėnesio pabaigoje įsivyravus sausiems ir giedriems orams, nakties ir ryto valandomis fiksuota neigiama oro temperatūra, tad susidarė palankios sąlygos dirvožemiams šalti – paskutinę kalendorinės žiemos dieną daug kur šalyje dirvožemiai buvo įšalę iki 1–8 cm ir tik Raseinių ir Šiaulių meteorologijos stotyse dirvožemiai išliko neįšalę.

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS vasario mėnesį (389 DU³) vidutiniškai 4 % buvo didesnis už (1993–2020 m.) vidurkį (373 DU). Aukščiausios BOK reikšmės fiksuotos 7 d. (511 DU) ir 20 d. (525 DU), kur atitinkamai vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiametės maksimalios vasario mėnesio reikšmės (390 DU) sudarė 31 % ir 35 %, o mažiausia (313 DU) 24 d., kur nuokrypis nuo daugiametės minimalios vasario mėnesio reikšmės (349 DU) sudarė -10 %.

 

Vidutinis vasario mėnesio vandens lygis daugelyje vandens matavimo stočių buvo 14–258 cm aukštesnis už vasario mėnesio vidutinį daugiametį vandens lygį.

Vasario mėnesio pradžioje, visoje Lietuvoje, upėse stebėti ledo reiškiniai (ižas, priekrantės ledas, ledonešis). Pirmojo dešimtadienio pabaigoje prasidėjo poplūdis, kurio metu vandens lygiai upėse sparčiai kilo ir neilgai trukus ėmė kristi.

Vasario 17–18 dienomis daugelyje Lietuvos upių stebėtas antrasis per mėnesį lietaus poplūdis, kurio metu didžiausi vandens lygio pokyčiai per parą stebėti Jūroje ties Taurage, Bartuvoje ties Skuodu ir Minijoje ties Kartena, kur vandens lygis pakilo 192–264 cm. 8 VMS buvo užfiksuoti aukščiausi vasario mėnesio vandens lygiai.

Trumpam pasiekti stichiniai vandens lygiai Minijoje ties Priekule (21–26 d.), Nemune ties Panemune (23–27 d.), Šyšoje ties Šilute (21–24 d.), tuo tarpu stichiniai vandens lygiai Leitėje ties Kulynais nuo sausio 4 d., Nemune (atšaka Atmata) ties Rusne nuo vasario 10 d., Gėgėje ties Plaškiais nuo vasario 20 d. stebimi iki mėnesio pabaigos.

Vidutinis vasario mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 19 cm aukštesnis nei šio mėnesio vidutinis daugiametis vandens lygis. Mėnesio pradžioje ledo storis sieke 15 cm ir pamažu storėjo, storiausias ledas stebėtas vasario 14 d. ir siekė 24 cm. Mėnesio pabaigoje ledo storis siekė 17 cm.

 

¹pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

² 1smarkus vėjas, škvalas, viesulas – kai maksimalus vėjo greitis 15–28 m/s.

³ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.