Rugsėjo mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 14,2 °C (teigiama 1,4° anomalija). Vėsiausia šių metų rugsėjį buvo Šumske ir Švenčionyse (13,3 °C), o šilčiausia – Nidoje (16,1 °C) (1 pav.).

Aukščiausia paros oro temperatūra (31,4 °C) registruota rugsėjo 9 d. Druskininkuose, o žemiausia (2,3 °C) mėnesio 28 d. Molėtuose.

Rugsėjo 9 d. Druskininkuose oro temperatūrai pasiekus 30 °C buvo registruotas pavojingas meteorologinis reiškinys – karštis¹.

Rugsėjo 28 d. Molėtuose (-0,2 °C) bei Varėnoje (-0,6 °C) 5 cm aukštyje dirvos paviršiuje buvo fiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys – šalnos aktyvios augalų vegetacijos laikotarpiu².

Rugsėjo 10–11 d. beveik visoje šalyje, o Vilkaviškio apylinkes ir pajūrio zonoje rugsėjo 21–22 d., oro temperatūrai nukritus žemiau 15 °C baigėsi meteorologinė vasara. Šiais metais meteorologinė vasara minėtose vietovėse baigėsi vidutiniškai 8 dienomis vėliau lyginant su SKN, o pats sezonas vidutiniškai truko 97 dienas, t. y., 5 dienomis ilgiau lyginant su SKN.

1 pav. Rugsėjo mėnesio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Rugsėjo mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 100,3 mm (167 % nuo SKN³): nuo 61,6 mm Kalvarijoje iki 182,5 mm Plungėje (2 pav.).

Rugsėjo 1–5, 10, 17, 20–21, 23 bei 26 dienomis Lietuvoje registruoti pavojingo meteorologinio reiškinio – smarkaus lietaus⁴ atvejai. Iš pavojingo lietaus atvejų, gausiausiai palijo rugsėjo 5 d. Dotnuvoje, kur iškrito 40,5 mm/12 val.

Rugsėjo 1 d. Bliuviškiuosę (Šakių raj. sav.) buvo užregistruotas stichinis meteorologinis reiškinys – labai smarkus lietus⁵, kai iškrito 56,0 mm/10 val.

Visą rugsėjo mėnesį tęsėsi dar rugpjūčio 22 d. prasidėjęs stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis⁶. Mėnesio pradžioje jis buvo apėmęs kai kurias Alytaus, Joniškio, Kelmės, Pagėgių, Prienų, Rietavo, Šiaulių, Telšių r. savivaldybių seniūnijas. Iki mėnesio vidurio iš Alytaus ir Prienų r. sav. minėtas reiškinys pasitraukė, tačiau iš Vakarų Lietuvos traukėsi labai palengva – paskutinę mėnesio dieną ilgas lietingas laikotarpis vis dar buvo tęsėsi kai kuriose Kelmės, Rietavo, Šiaulių ir Telšių r. sav. seniūnijose.

2 pav. Rugsėjo mėnesio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Rugsėjį vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje siekė 152,9 val. (85 % nuo SKN). Ilgiausiai Saulė spindėjo Nidoje (189,0 val.), o trumpiausiai – Utenoje (126,9 val.) (3 pav.).

3 pav. Saulės spindėjimo trukmė rugsėjo mėnesį (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Didžiausias vėjo greitis siekė 11,3–21,4 m/s. Stipriausias vėjas registruotas rugsėjo 5 d. Ventėje – 21,4 m/s.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 15–18 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje daug kur kilo iki 20–25 °C, žemiausia krito iki 7–11 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 19–23 °C, žemiausia krito iki 10–12 °C.

Bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) rugsėjo mėnesio vidurkis (309 DU⁷) išmatuotas Kauno AMS buvo vidutiniškai 1 % didesnis ir atitiko daugiametį (1993–2022 m.) vidurkį (305 DU). Aukščiausia rugsėjo mėnesio BOK reikšmė fiksuota rugsėjo 21 d. (341 DU), kur šios paros nuokrypis nuo daugiametės vidutinės maksimalios rugsėjo mėnesio reikšmės (318 DU) sudarė 7 %. Mažiausia reikšmė (272 DU) registruota mėnesio 29 d., kur atitinkamai šios dienos nuokrypis nuo daugiametės vidutinės minimalios rugsėjo mėnesio reikšmės (292 DU) sudarė -7 %.

Rugsėjo mėnesį Kauno AMS buvo fiksuojamos žemos ir vidutinės Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės. Šio mėnesio UVI vidurkis (2,4) buvo 0,2 žemesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (2,6). Rugsėjį aukščiausia UVI reikšmė (3,5) buvo fiksuota mėnesio 2 d., o mažiausia (0,5) registruota rugsėjo 23 d., kurios nuokrypis nuo daugiamečio šios paros UVI siekė -1,8.

4 pav. UVI indekso kaita Kauno MS rugsėjo mėnesį

Vidutinis rugsėjo mėnesio vandens lygis šalyje svyravo nuo 6 iki 160 cm aukščiau vidutinio daugiamečio rugsėjo mėnesio vandens lygio. Žemesnis jis buvo tik Nemune ties Druskininkais ir Nemajūnais – atitinkamai 48 cm ir 24 cm bei Neryje ties Vilniumi ir Jonava – 1–2 cm žemiau vidurkio (5 pav.).

Rugsėjo pradžioje (4–5 dienomis), į šalį atslinkus ciklonui, sulaukta nemažai kritulių. Šalyje stebėtas lietaus sukeltas poplūdis. Žymesnis vandens lygio kilimas fiksuotas vakarinėje ir pietvakarinėje šalies dalyje. Šio poplūdžio metu kai kuriose upėse pasiekti ir maksimalaus rugsėjo mėnesio vandens lygio rekordai (rugsėjo 7 d.): Ventoje ties Leckava – 179 cm (buvęs 178 cm), Aunuvoje ties Aunuvėnais – 269 cm (buvęs 255 cm), Minijoje ties Kartena – 503 cm (buvęs 462 cm), Leitėje ties Kūlynais – 261 cm (buvęs 254 cm). Leitės upėje ties Kūlynų vandens matavimo stotimi buvo viršyta stichinio vandens lygio reikšmė (rugsėjo 6-8 d.).

Periodiškai lyjant šiek tiek padidėjo ir didžiųjų šalies upių vandeningumas. Nuo rugpjūčio 6 d. stebėtas gamtosauginis vandens debitas Nemune ties Druskininkais rugsėjo 26 d. jau nebebuvo fiksuojamas. Paskutinę mėnesio dieną šalyje nebefiksuota ir hidrologinė sausra.

Vidutinis rugsėjo mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 27 cm aukščiau daugiamečio vidurkio. Aukštesnis jis buvo Kauno mariose ties Birštono bei Darsūniškio vandens matavimo stotimis – atitinkamai 21 cm ir 20 cm.

Vandens temperatūra paskutinę mėnesio dieną upėse siekė 10–18, ežeruose 13–15, Kuršių mariose 14–15, Baltijos jūroje –15–16 laipsnių šilumos.

5 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse rugsėjo mėnesį

6 pav. Rugsėjo mėnesio upių būklė

1. Pavojingas meteorologinis reiškinys „karštis“ – kai aukščiausia oro temperatūra siekia ≥30 °C ir trunka trumpiau, nei 3 d. iš eilės. ↩︎
2. Stichinis meteorologinis reiškinys „šalna aktyviosios vegetacijos laikotarpiu“ – kai oro ar dirvos paviršiaus temperatūra nukrenta <0 °C, įvykus oro temperatūros perėjimui per 10 °C. ↩︎
3. SKN – „standartinė klimato norma“, 1991–2020 m. vidurkis. ↩︎
4. Pavojingas meteorologinis reiškinys „smarkus lietus“ – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių. ↩︎
5. Stichinis meteorologinis reiškinys „labai smarkus lietus“ – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50,0–79,9 mm kritulių. ↩︎
6. Stichinis meteorologinis reiškinys „Ilgas lietingas laikotarpis“ – kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį. ↩︎
7. DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas. ↩︎