Kovo mėn. pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,2 °C (teigiama 2,7° anomalija) (1 pav.). Pirmasis dešimtadienis šalčiausias buvo Šakiuose (0,9 °C), šilčiausia – Kybartuose (3,8 °C). Žemiausia paros oro temperatūra -8,0 °C išmatuota kovo 3 d. Rietave. Aukščiausia dešimtadienio temperatūra 16,4 °C registruota 9 d. Druskininkuose.
1 pav. Kovo mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Pirmąjį kovo dešimtadienį Lietuvoje kritulių buvo labai mažai, tik 6 meteorologijos stotyse, iškrito nuo 0,1 mm iki 1,1 mm kritulių (2 pav.). Daugiausiai kritulių (1,1 mm) registruota Skuode.
2 pav. Kovo mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Dešimtadienio paskutinę dieną (kovo 10 d.) storiausia sniego danga buvo Laukuvoje ir Vėžaičiuose (po 22 cm). Pietų Lietuvoje, Nemuno žemupyje ir kai kuriuose šiauriniuose rajonuose sniego danga jau nutirpo (3 pav.).
3 pav. Sniego dangos storis kovo 10 d.
Pirmasis kovo dešimtadienis buvo labai saulėtas, vidutinis Saulės spindėjimo laikas pirmąjį dešimtadienį Lietuvoje buvo 80 val. (222 % nuo SKN). Trumpiausiai Saulė švietė Klaipėdoje (72,1 val.), ilgiausiai – Lazdijuose (88,7 val.) (4 pav.).
4 pav. Kovo mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 0–2 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki 0–1 °C, aukščiausia vietomis kilo iki 4 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje išliko teigiama ir krito iki 0–1 °C.
Dešimtadienio pradžioje dirvožemiai giliausiai buvo įšalę iki 30–34 cm, daug kur laikėsi plonesnis 2–14 cm storio įšalo sluoksnis, o Utenos meteorologinių stebėjimų aikštelėje dirvožemiai jau buvo pilnai atitirpę. Saulėti ir šilti orai dienomis sudarė labai palankias sąlygas dirvožemio įšalui atitirpti, o sausos naktys su silpnai neigiama temperatūra nulėmė, kad dirvožemio paviršius vėl šiek tiek įšaldavo. Dešimtadienio pabaigoje dirvožemiai buvo įšalę iki 1–23 cm.
Anomaliai šiltą 2025–2026 m. žiemos sezono pradžią lėmė labai gilių ciklonų serija, kurie lėmė šilto oro prietaką nuo Šiaurės Atlanto vandenyno. Nuo gruodžio III dešimtadienio, virš Šiaurės Rytų ir Šiaurės Vakarų Atlanto vandenyno, prasidėjo formuotis nepastovios aukšto slėgio sritys, kurios blokavo šiltų oro masių iš Vakarų pernašą, todėl įvyko trumpi atšalimai apie Kalėdas bei naujuosius metus. Maždaug apie sausio I dešimtadienio vidurį susiformavo šiltas oro mases nuo Atlanto blokuojanti aukšto slėgio sritis virš Skandinavijos ir Vidurio Europos, kuri lėmė ilgalaikį orų atvėsimą Lietuvoje bei sausus ir mažai debesuotus orus. Sausio III ir vasario I dešimtadieniais įsiveržus šiltoms oro masėms iš Pietų ir Pietvakarių, šiluma žemės paviršiaus nepasiekė, nes buvo per silpnas vėjas bei šilumos srautas, kad sugebėtų išstumti šaltą ir sunkų orą susikaupusį prie žemės paviršiaus (kurį palaikė ir sniego dangos vėsinantis efektas). Tačiau, didesniame aukštyje nuo žemės paviršiaus oro temperatūra buvo teigiama (nes šiltas oras užslinkdavo virš šalto), dėl to Pietų Lietuvoje buvo fiksuojama lijundra. Vasario anomaliai šaltus orus lėmė poliarinio sūkurio susilpnėjimas, kurį sukėlė staigus stratosferos atšilimas. Poliariniui sūkuriui susilpnėjus, įvyko sausų ir šaltų arktinių oro masių įsiveržimai į vidutines platumas, kurie pasiekė ir Lietuvą. Šiltą vasario pabaigą bei pasiektą vasario 28 d. šilumos rekordą Lietuvoje lėmė nuo Pietvakarių Europos link Šiaurės Rytų plūstelėjusi šiluma.
Praėjusi žiema buvo keturiolikta šalčiausia žiema Lietuvoje nuo 1961 m. Jos vidutinė oro temperatūra siekė -5 °C, kas yra net 2,8 °C šalčiau, nei 1991–2020 daugiametė norma (SKN). Paskutinį kartą šaltesnė žiema buvo tik 2010–2011 m., kai vidutinė oro temperatūra siekė vos -5,7 °C. XXI a. pasitaikė vos trys šaltesnės žiemos už šią, iš kurių šalčiausia buvo 2002–2003 m. žiema (-6,1 °C). Nors praėjusi žiema buvo šalta, tačiau kontrastinga, kadangi gruodis buvo labai šiltas, o sausis ir vasaris buvo labai šalti. 2026 m. sausio 1 d. – vasario 28 d. laikotarpio vidurkis siekė vos -8,5 °C, kas yra net 5,8 °C žemiau už SKN. Tai yra šalčiausias šių dviejų mėnesių periodas nuo 1987 m. ir šeštas šalčiausias nuo 1961 m. Tačiau, dar įspūdingiau atrodo sausio II – vasario II dešimtadienių periodas, kuris buvo pats šalčiausias praėjusios žiemos laikotarpis ir kurio vidutinė oro temperatūra siekė vos -10,8 °C. Tai buvo antras šalčiausias sausio II – vasario II dešimtadienių periodas nuo 1961 m. ir nusileido tik 1985 m. (-12,1 °C). Per šį labai šaltą periodą, po beveik 14 metų pertraukos, buvo užfiksuoti ir keturi speigo atvejai (1 lentelė). Sausio 31 d., vasario 1 d. bei vasario 17 d. speigo atvejai buvo lokalūs, kadangi pasitaikė tik 1–2 vietovėse, tačiau vasario 2 d. speigas buvo fiksuotas didelėje šalies dalyje. Laikotarpyje nuo sausio 8 d. iki sausio 26 d. (19 d.) visoje šalyje nepasitaikė nei vienos atodrėkio dienos (kai maksimali paros oro temperatūra viršijo 0 °C). Ilgiausiai be pertraukos oro temperatūra virš 0 °C nepakilo Laukuvoje, kur imtinai nuo sausio 3 d. iki vasario 21 d. (50 d.) nepasitaikė nei vienos dienos, kai maksimali paros oro temperatūra pakilo virš 0 °C. Nors praėjusi žiema buvo labai šalta, tačiau trumpesnė už daugiametį vidurkį. Tai lėmė nuo 1961 m. ketvirtas šilčiausias gruodis, dėl kurio žiemos meteorologinis sezonas (vidutinės paros oro temperatūros pastovus perėjimas žemiau 0 °C) prasidėjo net 21 d. vėliau (vidutiniškai sausio 1 d.), o šiltesni už vidurkį orai vasario pabaigoje bei kovo pradžioje lėmė ankstesnę meteorologinės žiemos pabaigą.
1 lentelė. Speigo atvejai Lietuvoje 2026 m.
2025–2026 m. žiemą dauguma dienų, net 54 d. iš 90 d., buvo šaltesnės už jų vidutinę oro temperatūrą. Gruodį vos 4 d. buvo šaltesnės už jų vidutinę oro temperatūrą, tačiau sausį ir vasarį tokių dienų buvo atitinkamai net 29 d. ir 21 d. Pati šilčiausia sezono diena buvo gruodžio 11 d., kurios vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė net 8,4 °C. Tačiau aukščiausia maksimali paros oro temperatūra praėjusią žiemą buvo užfiksuota vasario 28 d., kai oro temperatūra Varėnoje sušilo net iki 13,5 °C ir pamušė ankstesnį tos dienos maksimalios paros oro temperatūros rekordą. Šalčiausia sezono diena buvo vasario 2 d., kurios vidutinė oro temperatūra vos siekė -21,4 °C. Tą pačią dieną buvo užfiksuota ir sezono žemiausia minimali paros oro temperatūra, kuri siekė -34,3 °C Šeduvoje (1 pav.).
1 pav. 2025–2026 m. žiemos vidutinė oro temperatūra (juoda kreivė) ir 1991–2020 m. (raudona kreivė) laikotarpio Lietuvoje. Raudona spalva rodo šiltesnius, o mėlyna – šaltesnius už daugiametį vidurkį laikotarpius.
Praėjusią žiemą buvo išmatuoti 3 šilčiausios dienos (maksimalios paros oro temperatūros) ir 3 šalčiausios dienos (minimalios paros oro temperatūros) rekordai. Du šilčiausios dienos rekordai buvo užfiksuoti gruodį bei vienas vasarį, o visi šalčiausios dienos rekordai buvo užfiksuoti vasarį (2 lentelė).
2 lentelė. Paros oro temperatūros rekordai, registruoti 2025–2026 m. žiemą.
2025–2026 m. žiemą Lietuvoje vidutiniškai pasitaikė 62 d. su ≥1 cm storio sniego danga, kas yra maždaug 11 d. (1,2 karto) daugiau už SKN (51 d.). Beveik visoje Lietuvoje (išskyrus tris sausio dienas pietvakariniame šalies pakraštyje), kiekvieną sausio ir vasario dieną buvo susidariusi bent 1 cm storio sniego danga, kas yra atitinkamai 12 d. ir 10 d. ilgiau, nei įprastai. Tačiau, labai šilti gruodžio orai lėmė, jog gruodį vidutiniškai Lietuvoje bent 1 cm storio sniego danga buvo susidariusi vos 3 d., t. y. net 11 d. trumpiau už SKN. Dar įspūdingiau atrodo praėjusios žiemos ≥5 cm ir ≥10 cm storio sniego dangos trukmės skaičiai, kadangi tokio storio sniego danga Lietuvoje vidutiniškai buvo susidariusi atitinkamai 58 d. ir 51 d., kas yra net 26 d. (1,8 karto) ir 32 d. (2,7 karto) ilgiau už SKN. Praėjusią žiemą Lietuvoje storiausia sniego danga buvo susidariusi vasario 19–20 d. Laukuvoje, kur ji siekė net 66 cm. Tuo tarpu, Kybartai ir Marijampolė pasižymėjo mažiausiu maksimaliu sniego dangos storiu, kuris per visą žiemą niekada neviršijo 16 cm. Dėl gausaus snygio sausio mėnesį ekstremalią situaciją buvo paskelbęs Plungės rajonas, o vasarį – Raseinių bei Utenos rajonai.
2025–2026 m. žiema buvo ne tik labai šalta, bet ir labai sausa. Praėjusią žiemą Lietuvoje vidutiniškai iškrito vos 86,9 mm kritulių, net 43 % mažiau už SKN (152 mm). Sausesnė žiema paskutinį kartą pasitaikė tik 1972 m., todėl ji tapo sausiausia XXI a. žiema bei septinta sausiausia žiema nuo 1961 m. Tačiau praėjusią žiemą pasitaikė ir dienų su labai gausiais krituliais. Sausio pirmosiomis dienomis, dėl ciklono vardu „Anna“, vakariniuose šalies rajonuose iškrito daugiau nei pusė mėnesio normos kritulių, o Kretingoje net 106 % sausio mėnesio SKN (78,8 mm). Didelė dalis iškritusių kritulių buvo sniego pavidalo, dėl to vakariniuose šalies rajonuose buvo fiksuotas pavojingas snygis bei susidarė stora sniego danga (vietomis net virš 55 cm).
Praėjusi žiema tapo ir viena labiausiai saulėtų žiemų nuo 1961 m., kadangi jos Saulės spindėjimo trukmė siekė net 202 val., t. y. beveik 67 val. (49,3 %) ilgesnė už SKN (135 val.). 2025–2026 m. žiema užėmė antrą vietą pagal Saulės spindėjimo trukmę ir nusileido tik 1975–1976 m. žiemai (215 val.).
2025–2026 m. žiemos sezono atskiri mėnesiai
Gruodis
2025 m. gruodis pasižymėjo labai šiltais orais. Jo vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė 2,1 °C, kas yra net 3,2 °C šilčiau nei SKN (-1,1 °C). Praėjęs gruodis papuolė tarp 10 šilčiausių gruodžių nuo 1961 m. ir užėmė 4 vietą iš 65. Jis nusileido tik 2006 m. (4,4 °C), 2015 m. (2,8 °C) bei 2019 m. (2,6 °C) gruodžiams. Tačiau, tai neturėtų stebinti, kadangi 9 iš 10 šilčiausių gruodžių įvyko nuo 2000 metų (tarp 10 šilčiausių gruodžių patenka tik vienas įvykęs prieš 2000 metus, 1971 m. gruodis). Jog mėnesis buvo šiltas indikuoja ir jo metu užfiksuoti gruodžio 10 d. ir 11 d. šilčiausios dienos rekordai (2 lentelė), šilčiausia žiemos sezono diena (gruodžio 11 d., kurios vidutinė oro temperatūra siekė 8,4 °C), bei tai, jog 27 d. buvo šiltesnės už jų vidutinę daugiametę oro temperatūrą. Šilčiausia gruodį buvo pajūryje ir pamaryje (3 °C – 4 °C), o šalčiausia – Rytų Lietuvoje (0 °C – 1 °C).
Iš 2025–2026 m. žiemos sezono, gruodis pasižymėjo ir mažiausiu (vos 3 d.) vidutiniu dienų skaičiumi su sniego danga, kurios storis siekė 1 cm ar daugiau. Tai yra net 11 d. trumpiau už SKN. Dienų su 5 cm ar storesne sniego danga pasitaikė dar mažiau, vidutiniškai vos 1 d. (tokio storio sniego danga susidarė vos 3 iš 18 pagrindinių meteorologijos stočių). Iš pagrindinių meteorologijos stočių, tik 1 d. Biržuose susidarė 10 cm ar storesnė sniego danga. Storiausia sniego danga gruodį susidarė šalies Šiaurės Vakaruose bei Šiaurės Rytuose, kur maksimalus sniego dangos storis siekė iki 12–13 cm.
Kritulių prasme, 2025 m. gruodis buvo daug sausesnis už SKN, kadangi per jį iškrito vos 29,3 mm kritulių, kas yra net 48 % mažiau už SKN (56 mm). Tai buvo septintas sausiausias gruodis nuo 1961 m. ir antras sausiausias XXI a. (paskutinį kartą sausesnis gruodis buvo 2002 m., kai iškrito vos 27,7 mm kritulių). Nors visas gruodis buvo žymiai sausesnis už SKN, tačiau ypač sausas buvo gruodžio III dešimtadienis, kai iškrito vos 5,7 mm kritulių (71 % mažiau už SKN). Daugiausia kritulių gruodį iškrito šalies Vakaruose (40–60 mm), o mažiausiai – Pietvakariuose bei Centrinėje dalyje (< 20 mm).
Saulė gruodį švietė žymiai trumpiau už daugiametį vidurkį, vidutiniškai tik 21 val., t. y. net 29 % trumpiau už SKN (29 val.). Tačiau ne visas mėnesis pasižymėjo trumpa Saulės spindėjimo trukme. Trumpiausiai Saulė švietė gruodžio I dešimtadienį, vos 1 val. (90 % trumpiau už SKN). Tačiau gruodžio III dešimtadienis pasižymėjo net 60 % ilgesne (siekė 17 val.) Saulės spindėjimo trukme, nei įprastai (11 val.). Ilgiausiai gruodį Saulė spindėjo šalies Pietvakariuose (25–35 val.), o trumpiausiai – Rytuose bei pajūryje (10–15 val.).
Sausis
Praėjusios žiemos sezono sausis ir gruodis, oro temperatūros aspektu, tapo visiškomis priešingybėmis. 2026 m. sausio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė vos -9,2 °C, kas yra net 6,3 °C šalčiau nei SKN (-2,9 °C). Tai reiškia, jog šių metų sausis buvo septintas šalčiausias sausis nuo 1961 m. ir net antras šalčiausias sausis XXI a. Paskutinį kartą šaltesnis sausis pasitaikė tik 2010 m., kai vidutinė oro temperatūra siekė vos -10,3 °C. Jog šis sausis buvo išties šaltas, indikuoja ir po beveik 14 metų pertraukos sugrįžęs speigas, kuris buvo fiksuotas sausio 31 d. Šeduvoje (-30,1 °C). Tai pat, beveik visos mėnesio dienos, net 29 d. iš 31 d. buvo šaltesnės už jų vidutinę daugiametę oro temperatūrą. Šalčiausia sausį buvo šalies Rytuose (-11 °C – -10 °C), o šilčiausia šalies Vakaruose ir Pietvakariuose (-9 °C – > -7 °C).
Beveik visoje Lietuvoje (išskyrus tris sausio dienas Pietvakariniame šalies pakraštyje), visą sausio mėnesį buvo susidariusi bent 1 cm storio sniego danga (vidutiniškai 31 d.), kas yra net 12 d. (1,6 karto) ilgiau nei įprastai. 5 cm ar storesnė sniego danga Lietuvoje vidutiniškai buvo susidariusi net 29 d., kas yra net 17 d. (2,3 karto) ilgiau už SKN. 10 cm ar storesnė sniego danga buvo susidariusi net 24 d., kas yra net 17 d. (3,1 karto) ilgiau už SKN. Ploniausia sniego danga buvo susidariusi Pietvakarių Lietuvoje, kur maksimalus sniego dangos storis sausio mėnesį siekė iki 15 cm. Storiausia sniego danga buvo susidariusi Žemaičių aukštumoje, kur maksimalus sniego dangos storis siekė iki 53 cm.
Kritulių prasme, šių metų sausis buvo sausas, kadangi jo metu Lietuvoje vidutiniškai iškrito tik 34,5 mm kritulių, kas yra 35 % mažiau už SKN. Ypač sausas buvo sausio II dešimtadienis, kai šalyje vidutiniškai iškrito vos 1,3 mm kritulių (91 % mažiau už SKN). Mažiausiai kritulių iškrito šalies Pietvakariuose, vos 10–30 mm, kas didžiąja dalimi ir lėmė plonesnę ten susidariusią sniego dangą. Daugiausiai kritulių iškrito šalies Šiaurės Vakaruose (70–90 mm).
Saulė šių metų sausį švietė ypač ilgai, net 76 val., kas yra net 35 val. arba 88 % ilgiau už SKN (41 val.). Tai reiškia, jog 2026 m. sausis pasižymėjo antra ilgiausia saulės spindėjimo trukme iš visų sausių ir nusileido tik 2014 m. sausiui (79 val.). Dar įspūdingiau, jog tokia vieta buvo pasiekta, kai sausio I dešimtadienį Saulės spindėjimo trukmė buvo 59 % trumpesnė už SKN. Tačiau III ir ypač II sausio dešimtadieniai su kaupu kompensavo trumpesnę Saulės spindėjimo trukmę sausio I dešimtadienį, kadangi sausio II dešimtadienį Saulės spindėjimo trukmė buvo net 3,2 karto ilgesnė už SKN (12 val.) ir siekė 37 val., o sausio III dešimtadienį Saulė spindėjo 86 % ilgiau už SKN (19 val.), net 34 val. Ilgiausiai sausį Saulė spindėjo šalies Šiaurės Rytuose bei pamaryje (80–91 val.), o trumpiausiai šalies Šiaurėje (60–70 val.).
Vasaris
Šių metų vasaris, kaip ir sausis, pasižymėjo labai šaltais orais. Jo vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė vos -7,9 °C, kas yra net 5,4 °C šalčiau už SKN (-2,5 °C). Kaip ir sausis, vasaris pateko tarp dešimties šalčiausių vasarių nuo 1961 m. ir užėmė aštuntą vietą. Paskutinį kartą šaltesnis vasaris pasitaikė tik 2012 m. (-8,9 °C), todėl šių metų vasaris tapo ir antru šalčiausiu vasariu XXI a. Nors praėjusios žiemos vasaris buvo labai šaltas, tačiau kontrastingas, todėl jo metu buvo užfiksuoti net trys nauji šalčiausios dienos rekordai bei vienas naujas šilčiausios dienos rekordas (2 lentelė). Trys nauji šalčiausios dienos rekordai buvo užfiksuoti vasario I ir II dešimtadieniais, kurių vidutinė oro temperatūra atitinkamai siekė vos -12,9 °C bei -8,5 °C. Šiuo laikotarpiu buvo užfiksuoti ir net trys speigo atvejai, vasario 1 d., vasario 2 d. ir vasario 17 d. Tačiau, vasario III dešimtadienis pasižymėjo 1,1 °C šiltesniais už daugiametį vidurkį orais, ypač paskutinėmis mėnesio dienomis, todėl vasario 28 d. buvo užfiksuotas pirmasis 2026 m. šilčiausios dienos rekordas bei aukščiausia maksimali paros oro temperatūra (13,5 °C) per visą praėjusios žiemos sezoną. Vasarį dauguma dienų, net 21 d., buvo šaltesnės už jų daugiametį vidurkį. Šį mėnesį buvo užfiksuota ir šalčiausia 2025–2026 m. žiemos sezono diena, vasario 2 d., kurios vidutinė paros oro temperatūra siekė vos -21,4 °C. Tą pačią dieną buvo užfiksuota ir žemiausia sezono paros minimali oro temperatūra, kuri siekė vos -34,3 °C. Šalčiausia vasarį buvo šalies Šiaurėje (-10 °C – -9 °C), o šilčiausia šalies Pietuose bei pajūryje ir pamaryje (-7 °C – -6 °C).
Sniego dangos rodikliais vasaris pranoko net sausį, kadangi visą mėnesį, visa Lietuvos teritorija buvo apklota bent 5 cm storio sniego danga (išskyrus 1 d. Kybartuose). 10 cm ar storesnė sniego danga, didžiojoje šalies dalyje, taip pat buvo susidariusi visą mėnesį. Tik Pietų ir Pietvakarių Lietuvoje tokio storio sniego danga išsilaikė trumpiau (15–24 d.). Vasario mėnesį storiausia sniego danga buvo susidariusi Žemaičių aukštumoje, kur maksimalus sniego dangos storis siekė iki 66 cm. Ploniausia sniego danga buvo susidariusi Pietvakarių Lietuvoje, kur maksimalus sniego dangos storis siekė iki 18 cm.
Kritulių prasme, kaip ir kiti praėjusios žiemos sezono mėnesiai, vasaris pasižymėjo labai sausais orais. Šių metų vasarį iškrito vos 23,1 mm kritulių, kas yra net 46 % mažesnis kritulių kiekis už SKN (43 mm). Ypač sausas buvo vasario I dešimtadienis, kai Lietuvoje vidutiniškai iškrito vos 1,9 mm kritulių (87 % mažiau už SKN).
Kaip ir sausis, vasaris pasižymėjo labai ilga Saulės spindėjimo trukme, net 105 val., t. y. 40 val. arba 62 % ilgesne už SKN trukme. Tai reiškia, jog šis vasaris pasižymėjo ketvirta ilgiausia Saulės spindėjimo trukme nuo 1961 m. Visi vasario dešimtadieniai pasižymėjo ilgesne už SKN Saulės spindėjimo trukme, tačiau ypač ilga Saulės spindėjimo trukme pasižymėjo vasario I dešimtadienis, kai vidutiniškai Lietuvoje Saulė spindėjo net 46 val. (2,2 karto ilgiau už SKN). Ilgiausiai Saulė spindėjo Vakarų ir Šiaurės Rytų Lietuvoje (110–120 val.), o trumpiausiai Pietų Lietuvoje (90–100 val.).
Platforma „stebiu.meteo.lt“ – tai „Meteo LT“ (Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos) sukurta stichinių ir pavojingų orų reiškinių pranešimo sistema, skirta realiu laiku rinkti informaciją iš visos Lietuvos teritorijos.
Pavasarinio atlydžio metu, intensyviai tirpstant sniegui ir kintant orų sąlygoms, ypač svarbu operatyviai gauti duomenis iš teritorijų. Kviečiame aktyviai teikti pranešimus apie jūsų pastebėtus reiškinius.
Galite įkelti ir praėjusiomis dienomis užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo įrašus – nebūtina, kad informacija būtų pateikiama tą pačią dieną, kai reiškinys buvo stebėtas.
Rekomenduojame informaciją pateikti naudojantis mobiliaisiais telefonais – tai greičiausias ir patogiausias būdas perduoti duomenis realiu laiku.
Visa gyventojų pateikiama informacija padės tiksliau vertinti situaciją ir užtikrinti savalaikį reagavimą.
Kaip pateikti pranešimą platformoje:
1. Atidarykite https://stebiu.meteo.lt/; 2. Dešiniajame apatiniame kampe spauskite mygtuką „Pridėti“ arba „+“ (jei naudojatės mobiliąja versija);
3. Pasirinkite pastebėtą reiškinį;
4. Užpildykite informaciją: aprašymą, laiką ir vietovę bei įkelkite nuotrauką arba vaizdo įrašą;
Vasario mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -7,9 °C (neigiama 5,4° anomalija) (1 pav.). Tai aštuntas pagal šaltumą vasaris nuo 1961 m., šalčiausias vasaris buvo 1985 m. (-12,5 °C), šiame amžiuje šalčiau buvo tik 2012 m. vasarį, -8,9 °C.
Šalčiausia šį vasarį buvo Joniškyje ir Šeduvoje (po -9,9 °C), šilčiausia – Klaipėdoje (-6,1 °C). Aukščiausia vasario mėn. paros oro temperatūra 13,5 °C registruota 28 d. Varėnoje, žemiausia -34,3 °C 2 d. Šeduvoje.
Sausio 31 d. – vasario 2 d. registruotas pirmasisspeigas1 šią žiemą (paskutinį kartą speigas buvo stebėtas 2012 m. vasario mėn.): sausio 31 d. Šeduvoje, vasario 1 d. Joniškyje ir Šeduvoje, vasario 2 d. – 21-oje meteorologijos stotyje.
Antrasis speigas registruotas vasario 17 d. Joniškyje ir Šeduvoje.
Lietuvoje registruoti trys žemiausios ir vienas aukščiausios oro temperatūros rekordai:
Vasario 2 d. -34,3 °C, Šeduva (buvo -32,1 °C 1970 m. , Varėna);
Vasario 15 d. -29,8 °C Skuodas (buvo -27,1 °C 1964 m., Utena);
Vasario 17 d. -32,9 °C Joniškis (buvo -28,4 °C 1954 m., Vilnius;
Vasario 28 d. 13,5 °C, Varėna (buvo 12,6 °C 2017 m., Druskininkai).
Šios žiemos (2025 m. gruodis – 2026 m. vasaris) vidutinė temperatūra buvo -5,0 °C. Tai 14-a pagal šaltumą žiema nuo 1961 m. Šiame amžiuje šaltesnės žiemos buvo tris kartus: 2003 m. (-6,1 °C), 2011 m. (-5,7 °C) ir 2010 m. (-5,6 °C).
1 pav. Vasario mėnesio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 23,1 mm (54 % SKN). Mažiausiai kritulių iškrito Varėnoje (12,0 mm), daugiausiai –Kelmėje (34,4 mm) (2 pav.).
2 pav. Vasario mėnesio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Vasario mėnesį sniegas dengė visą Lietuvą. Storiausia sniego danga 66 cm registruota 19–20 dienomis Laukuvoje. 28 d. storiausia sniego danga buvo taip pat Laukuvoje (48 cm), ploniausia – Kybartuose (3 cm) (3 pav.).
3 pav. Sniego dangos storis vasario 28 d.
Vasario mėn. buvo saulėtas, Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 104,7 val. (162 % laiko, lyginant su SKN): nuo 92,1 val. Varėnoje iki 118,4val. Šilutėje (4 pav.). Tai trečias vasaris pagal Saulės spindėjimo trukmę nuo 1991 m., ilgiau Saulė švietė tik 2011 m. (128,5 val.) ir 2021 m. (108,0 val.).
4 pav. Saulės spindėjimo trukmė gruodžio mėnesį (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Didžiausias vėjo greitis siekė 11,5–15,5 m/s. Didžiausias vėjo greitis 15,5 m/s registruotas Šventojoje vasario 13 d.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje svyravo apie –0…1 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje visoje šalyje krito iki –1…1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje krito iki -0–1 °C.
Pirmomis mėnesio dienomis dirvožemiai vietomis buvo įšalę iki 27–30 cm, kitur laikėsi plonesnis 4–14 cm storio įšalo sluoksnis. Kadangi žemę daug kur dengė stora sniego danga, dirvožemiams giliau įšalti sąlygos nebuvo palankios. Storiausias dirvožemio įšalo sluoksnis fiksuotas Kybartuose ir Varėnoje – siekė 38 cm. Antroje mėnesio pusėje įšalusio dirvožemio sluoksnis daug kur pradėjo plonėti – paskutinę mėnesio dieną įšalo sluoksnis svyravo nuo 3 iki 32 cm.
Vidutinis vasario mėnesio vandens lygis vakarinėje, pietvakarinėje šalies dalyje, o taip pat ir dalyje Šiaurės Lietuvos upių svyravo nuo 8 iki 107 cm žemiau vidutinio vasario mėnesio vandens lygio. Pietinėje ir rytinėje dalyje – iki 82 cm aukščiau vidurkio.
Visą vasarį daugelį šalies upių kaustė ledo danga. Ledo storis svyravo nuo 20 iki 55 cm. Mėnesio pabaigoje, atšilus orams, ledo danga tirpo vietoje, joje atsirado properšų, atotirpų. Tirpstant sniego dangai, ant ledo susidarė vandens sluoksnis. Vietomis stebėtas nedidelis ledonešis. Žymesnių vandens lygio pakilimų vasarį stebėta nebuvo.
Vidutinis vasario mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 6 cm aukštsnis nei įprasta. Didžiausias išmatuotas ledo storis ežere siekė 32 cm (vasario 10–27 d.). Paskutinę mėnesio dieną jis siekė 25 cm.
Kauno mariose ties Birštono ir Darsūniškio vandens matavimo stotimis vidutinis vasario mėnesio vandens lygis buvo atitinkamai 4 ir 16 cm aukštesnis už vidurkį. Čia ledo storis vasarį svyravo nuo 22 iki 35 cm.
Paskutinę mėnesio dieną ledo storis Kuršių mariose siekė: ties Vente – 48 cm, ties Nida – 53 cm.
5 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse vasario mėnesį
6 pav. Vasario mėnesio upių būklė
1speigas – stichinis meteorologinis reiškinys, kai 1–3 paras iš eilės oro temperatūra nukrenta iki -30 °C ir žemiau.
Vasario mėn. trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo –0,8 °C (teigiama 1,1° anomalija) (1 pav.). Trečiasis dešimtadienis šalčiausias buvo Pakruojyje (-2,1 °C), šilčiausias – Šventojoje (0,2 °C).
Žemiausia paros oro temperatūra -16,1 °C išmatuota 21 d. Šalčininkuose. Aukščiausia 13,5 °C išmatuota 28 d. Varėnoje. Tai naujas vasario 28 d. aukščiausios oro temperatūros rekordas Lietuvoje (anksčiau buvęs rekordas 12,6 °C registruotas 2017 m. Druskininkuose).
1 pav. Vasario mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Trečiąjį vasario dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 4,5 mm (37 % SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių (1,5 mm) registruota Šeduvoje, daugiausiai – Plungėje (7,9 mm).
2 pav. Vasario mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Dešimtadienio paskutinę dieną (vasario 28 d.) storiausia sniego danga buvo Laukuvoje (48 cm), ploniausia – Kybartuose (3 cm) (3 pav.).
3 pav. Sniego dangos storis vasario 28 d.
Vidutinis Saulės spindėjimo laikas trečiąjį dešimtadienį Lietuvoje buvo 27,5 val. (121 % nuo SKN). Trumpiausiai Saulė švietė Kaune (23,6 val.), ilgiausiai – Šilutėje (36,8 val.) (4 pav.).
4 pav. Vasario mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje daug kur šalyje svyravo apie -0…1 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki -0…1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje jau buvo teigiama ir krito iki 0…1 °C.
Dešimtadienio pradžioje dirvožemiai vietomis buvo įšalę iki 35–38 cm, kitur laikėsi plonesnis 3–15 cm storio įšalo sluoksnis. Storiausias dirvožemio įšalo sluoksnis fiksuotas Kaune dešimtadienio pradžioje ir siekė 35 cm. Šylant orams įšalusio dirvožemio sluoksnis daug kur pradėjo plonėti – paskutinę dešimtadienio dieną įšalo sluoksnis svyravo nuo 3 iki 32 cm.
Kodėl svarbu atlikti dirvožemio įšalimo gylio matavimus?
Dirvožemio įšalas turi didelę reikšmę daugelyje sričių tiek žmonių gyvenime, tiek gamtoje. Dirvožemio įšalimo gylis labai svarbus projektuojant statinius, kelius, taip pat inžinerinius tinklus. Šiuolaikines technologijas naudojantis statybos sektorius kartais ir toliau išlieka priklausomas nuo orų sąlygų – įšalęs dirvožemis trukdo inžinerinių tinklų tiesimo darbams. Žemės ūkyje kompleksinės sąlygos (oro ir dirvožemio temperatūra, sniego dangos storis bei dirvožemio įšalimo gylis) itin svarbios žieminėms kultūroms, taip pat dirvožemio įšalas prisideda prie dirvos drėgmės režimo. Tuo pačiu dirvožemio įšalimo gylio duomenys svarbūs prognozuojant pavasario potvynius – įšalęs dirvožemis nepraleidžia vandens, todėl didėja potvynių rizika.
Kaip atliekami dirvožemio įšalimo gylio matavimai?
Dirvožemio įšalimo gylio matavimus daugelyje pasaulio valstybių, taip pat ir Lietuvoje, iki šiol atlieka žmogus, o ne automatiniai prietaisai. Matavimai vykdomi meteorologinių stebėjimų aikštelėje pašalomačiu, kuris į žemę įkasamas iki 160 cm gylio. Prietaiso sandara paprasta – apsauginis vamzdelis, jame – giluminė žarnelė, į kurios vidų yra įleidžiamas kaproninis siūlas su mazgais, pripildoma distiliuoto vandens, tad ledas, sušalęs su šiuo siūlu net jei iš viršaus ir atitirpsta, išlieka nepajudėjęs. Iš išorės ant žarnelės kas 1 centimetrą yra pažymėta skalė. Dirvožemio įšalimo gylis nustatomas ištraukus pašalomačio žarnelę ir apčiuopiant ledo stulpelį. Iš skalės ant guminės žarnelės, 1 cm tikslumu, nustatomas dirvožemio įšalimo gylis. Matavimai atliekami vieną kartą per parą, apie 8 val. ryto Lietuvos laiku. Tarnybos meteorologijos stotyse įšalimo gylio matavimai įprastai atliekami pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais.
Dirvožemio įšalimo gylio matavimas. Panevėžio automatinės meteorologijos stoties vaizdo stebėjimo kameros nuotrauka.
Pašalomatis. Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus specialistės Neringos Krisiulevičienės nuotrauka.
Kokia šios žiemos situacija?
Paskutinės 2025 m. dienos, taip pat 2026 m. pradžia pasižymėjo labai šaltais orais, tačiau prieš jiems nusistovint daugelyje šalies rajonų žemę užklojo sniego danga, neleidusi dirvožemiams įšalti itin smarkiai. Ploniausia sniego danga susidarė Vilkaviškio apylinkėse, tad dirvožemiai ten šalo smarkiausiai – būtent Kybartų automatinėje meteorologijos stotyje (toliau – AMS) fiksuotas didžiausias 2025 m. / 2026 m. žiemos sezono dirvožemio įšalimo gylis – 38 cm. Keliais centimetrais mažesnis dirvožemio įšalas išmatuotas Kauno ir Varėnos stotyse, o kitur šalyje dirvožemiai buvo įšalę iki 3–16 cm. Šiomis dienomis, kai oro temperatūra vietomis perkopia per 0 °C ir gana intensyviai tirpsta sniegas, dirvožemio įšalo sluoksnis po truputį daug kur pradeda plonėti.
Žemėlapyje – 2026 m. vasario 23 d. ryte išmatuotas dirvožemio įšalimo gylis, centimetrais. Spalvomis pateikiama informacija yra apytikslė, o nurodytos reikšmės – tikslios (išmatuota pašalomačiu meteorologijos stotyse).
Kokie yra Lietuvoje užfiksuoto įšalo rekordai?
Vidutiniškai per žiemą dirvožemiai Lietuvoje įšąla iki 30–60 cm, kai kada įšalas siekia 80–90 cm sunkiuose dirvožemiuose, o lengvuose gali įšalti iki 100–130 cm ir giliau. Didžiausias Lietuvoje dirvožemio įšalo gylis išmatuotas Dusetose 1969 m. ir siekė 146 cm. Žemėlapyje pateiktas didžiausias per paskutinius 57 metus išmatuotas dirvožemio įšalo gylis, t. y., nuo 1969 m. iki dabar. Kaip matyti iš žemėlapio, dirvožemio įšalo sluoksnis, storesnis nei 100 cm, buvo fiksuotas daug kur. Vis dėlto, pastaraisiais metais vis dažniau pasitaiko žiemų, kai dirvožemiai įšąla tik kelioms dienoms, o ir įšalo storis yra nedidelis. Paskutinį kartą dirvožemio įšalas, viršijęs 100 cm buvo fiksuotas prieš 20 metų – 2006 m. kovo mėnesį Vilniuje ir siekė 101 cm.
Kur galima rasti istorinius įšalo duomenis?
Visa sukaupta informacija saugoma Tarnybos archyvuose, naudojama klimato tyrimams, o trumpa kiekvieno dešimtadienio ar mėnesio dirvožemio įšalimo gylio analizė šaltuoju sezonu skelbiama dešimtadienio hidrometeorologinių sąlygų apžvalgose. 2005–2024 m. laikotarpio kasdienius įšalo duomenis galite rasti meteo.lt svetainėje. Taip pat nemažai informacijos apie vidutinę dirvožemio temperatūrą ir įšalimo rekordus rasite čia (142–149 psl.).
Parengė: MASS patarėja Justina Kazlauskienė ir KS vyriausiasis specialistas Gytis Valaika
Penkininkuose, Trakų rajone 2026 m. vasario 10 – 11 d. vyko metinis metinis projekto „LIFE SIP Vanduo“ partnerių susitikimas.
Renginį organizavo APVA ir AM. Pranešimai prasidėjo vandenų politikos aktualijomis. ES ir vietinės iniciatyvos – kaip jos paliečia vandenų plano įgyvendinimą. Toliau sekė veiklų įgyvendinimo rezultatai, iššūkiai ir planai 2026 metams.
Buvo apžvelgtos WP4 veiklos ir bendri projekto darbai: • T3.5 Kompleksinis bandomasis projektas, skirtas pagerinti Dovinės baseino vandens telkinių ekologinę būklę valdymo ir progreso klausimai (GPF); • T3.2 Hidromorfologinių pakitimų poveikio paviršinių vandens telkinių ekologinei būklei mažinimas (Meteo LT ir GPF);
• HE poveikio paviršiniams vandenims problematika (Hidroelektrinių teikiamų duomenų kokybė, vandens lygio kontrolė, pratekančio vandens debito užtikrinimas, HE vandens lygio daviklių kalibracija ir patikra, tvarkinga techninė būklė); • Viešieji pirkimai; • Vandens matavimo stočių montavimo darbai;
• Fiziškai įrengtos VMS; (11 iš 12);
• Vandens matavimo stočių administravimas (Naujų vandens matavimo stočių integravimas, administravimas; • Kontrolės ir skaičiavimo programoje hymer / himed įvedimas); • Monitoringas/ žemėlapis (Reikalavimų specifikavimas ir techninės bazės, reikalingos įrankio veikimui, parengimas; Įrankio modelio ir dialogo struktūros rengimas, įrankio funkcinio aprašymo, administravimo ir naudotojų veiksmų dokumentacijos rengimas).
Sukurta virtuali infrastruktūra, parengti virtualūs serveriai, instaliuota duomenų kaupimui, apdorojimui ir vizualizavimui reikalinga programinė įranga (projekto domenas: http://life.meteo.lt/, per kurį bus pasiekiamas kuriamas įrankis).
• WP2 darbo paketo veiklų aktualijos ir iššūkiai (AAA); • T3.1 Vandens telkinių taršos iš žemės ūkio šaltinių mažinimas (ŽŪM) • T3.3 Ežerų ekologinės būklės gerinimas biomanipuliacijomis (LR ŽŪM) • T3.4 Ežerų ekologinės būklės gerinimas mažinant taršą dėl kritulių nuotėkio (ESA) • Vandens telkinių išskyrimas (AAA +GPF) • T3.6 Naujų mikroteršalų ir jūrinių šiukšlių mažinimas Klaipėdos nuotekų valymo įrenginiuose • T3.7 Aplinkos kontrolės stiprinimas (AAD/LBONA); • T2 darbo grupės sesija ir veiksmų susiderinimas • UBR ruošimas (AAA/AAPC/GTC); • LEI medžiagos ruošimas UBR tolesniam AAA naudojimui (AAA/LEI/GTC); • T2.4.1 – Saugomų teritorijų analizė UBRuose tikslų nustatymui (AAA/GPF) • T3.5 darbo grupės sesija ir veiksmų susiderinimas • Projekto poveikio stebėsena (monitoringas, KPI rodikliai, valdymo mechanizmas Stearing Commity).
INTEGRUOTAS VANDENS VALDYMAS LIETUVOJE LIFE SIP VANDUO
Vasario mėn. antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo –8,5 °C (neigiama 6,0° anomalija) (1 pav.). Tai trečias pagal šaltumą antrasis vasario dešimtadienis Lietuvoje XXI amžiuje. Šalčiau buvo 2011 m. (-11,4 °C) ir 2021 m. ( -9,0 °C).
Antrasis dešimtadienis šalčiausias buvo Joniškyje (-11,3 °C), šilčiausia – Druskininkuose (-5,8 °C).
Aukščiausia paros oro temperatūra šį dešimtadienį 3,8 °C išmatuota 13 d. Druskininkuose. Žemiausia paros oro temperatūra -32,9 °C – 17 d. Joniškyje. Šią dieną Joniškyje ir Šeduvoje fiksuotas trečias šią žiemą speigas1.
Pasiekti du nauji žemiausios oro temperatūros rekordai Lietuvoje:
15 d. -29,8 °C Skuode, buvęs rekordas -27,1 °C (1964 m., Utena);
17 d. -32,9 °C Joniškyje, buvęs rekordas -28,4 °C (1954 m., Vilnius).
1 pav. Vasario mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Antrąjį vasario dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 16,8 mm (105 % SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių (5,2 mm) registruota Varėnoje, daugiausiai – Kelmėje (28,9 mm).
2 pav. Vasario mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Dešimtadienio paskutinę dieną (vasario 20 d.) storiausia sniego danga buvo Laukuvoje (66 cm), ploniausia – Lazdijuose (12 cm) (3 pav.).
3 pav. Sniego dangos storis vasario 10 d.
Vidutinis Saulės spindėjimo laikas antrąjį dešimtadienį Lietuvoje buvo 31,7 val. (151 % nuo SKN). Trumpiausiai Saulė švietė Vilniuje (23,6 val.), ilgiausiai – Šiauliuose (38,6 val.) (4 pav.).
4 pav. Vasario mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje, kaip ir praėjusį dešimtadienį, svyravo apie -0…1 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki -1…1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki -0…1 °C.
Dešimtadienio pradžioje dirvožemiai vietomis buvo įšalę iki 36–38 cm, kitur laikėsi plonesnis 3–16 cm storio įšalo sluoksnis. Storiausias dirvožemio įšalo sluoksnis fiksuotas Kybartuose dešimtadienio pradžioje ir siekė 38 cm. Dešimtadienio pabaigoje dirvožemiai visoje šalyje išliko įšalę, o įšalo sluoksnis svyravo nuo 3 iki 36 cm.
1speigas – stichinis meteorologinis reiškinys, kai 1–3 paras iš eilės oro temperatūra nukrenta iki -30 °C ir žemiau.
Priklausomai nuo orų sąlygų, potvynio pradžios šiemet tikėtis galime jau nuo ateinančios savaitės vidurio (vasario 25 – kovo 1 d.). Nurodytos datos yra preliminarios – situacija nuolat stebima, todėl, esant pokyčiams, laikotarpis bus tikslinamas ir atnaujinamas.
💧Vakariniuose rajonuose dėl aukštesnės temperatūros ir didesnio kritulių kiekio, sniegas tirps sparčiau. Storas ledas Kuršių mariose ribos nutekėjimą ir ledų pajudėjimą iš Nemuno deltos. Dėl šių priežasčių vandens lygiai gali kilti staigiau, o kai kur pasiekti ir pavojingas reikšmes.
💧Rytinėje Lietuvos dalyje numatomas potvynis bus mažesnis už vidutinį. Šiaurinėje, šiaurės vakarinėje ir vakarinėje Lietuvos dalyse laukiama vidutinio potvynio.
👉Taip pat atkreipiame dėmesį, kad ledo sangrūdų susidarymą ir jų vietą prognozuoti sudėtinga, todėl vandens lygio kilimas kai kuriose vietovėse gali būti staigus ir sunkiai iš anksto numatomas.
Rekomendacijos: nelipkite ant susigrūdusių ledo lyčių, nestovėkite ir neleiskite vaikų arti upės kranto ledonešio metu. Jei gyvenate arti vandens telkinio, prasidėjus ledonešiui patraukite šalia upės arba joje esančią techniką. Pasiruoškite galimam potvyniui. Sekite informaciją apie esamas ir prognozuojamas orų sąlygas bei hidrologinę informaciją.
Daugiau naudingos informacijos apie ledonešį ir potvynį galite rasti čia. Kviečiame susipažinti.
Vasario mėn. pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo –12,9 °C (neigiama 9,8° anomalija) (1 pav.). Tai trečias pagal šaltumą pirmasis vasario dešimtadienis Lietuvoje nuo 1961 m. Šalčiausias šis dešimtadienis buvo 2012 m. (-17,8 °C) ir 1985 m. m. ( -13,2 °C).
Pirmasis dešimtadienis šalčiausias buvo Šeduvoje (-15,3 °C), šilčiausia – Klaipėdoje (-10,3 °C). Žemiausia paros oro temperatūra -34,3 °C išmatuota vasario 2 d. Šeduvoje – žemiausia oro temperatūra šią žiemą. Paskutinį kartą žemesnė temperatūra buvo fiksuota 1996 metų vasario 8 d. (-35 °C Tauragnuose). Taip pat vasario 2 d. Daugelyje Lietuvos rajonų fiksuotas antras šią žiemą speigas1. Aukščiausia dešimtadienio temperatūra –0,1 °C išmatuota 7 d. Birštone.
1 pav. Vasario mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Pirmąjį vasario dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 2 mm (13 % SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių (0,1 mm) registruota Laukuvoje, Šilutėje, Mažeikiuose, Rietave, daugiausiai – Kalvarijoje (5 mm).
2 pav. Vasario mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Dešimtadienio paskutinę dieną (vasario 10 d.) storiausia sniego danga buvo Laukuvoje (39 cm), ploniausia – Kybartuose (11 cm) (3 pav.).
3 pav. Sniego dangos storis vasario 10 d.
Vidutinis Saulės spindėjimo laikas pirmąjį dešimtadienį Lietuvoje buvo 45,5 val. (221 % nuo SKN). Trumpiausiai Saulė švietė Klaipėdoje (38,9 val.), ilgiausiai – Dūkšte (50,1 val.) (4 pav.).
4 pav. Vasario mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie -0…1 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki -1…1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki -0…1 °C. Dešimtadienio pradžioje dirvožemiai vietomis buvo įšalę iki 27–30 cm, kitur laikėsi plonesnis 4–14 cm storio įšalo sluoksnis. Storiausias dirvožemio įšalo sluoksnis fiksuotas Kybartuose – dėl mažai besikeičiančių orų sąlygų 38 cm įšalo sluoksnis išsilaikė visą dešimtadienį. Dešimtadienio pabaigoje dirvožemiai visoje šalyje išliko įšalę, o įšalo sluoksnis svyravo nuo 3 iki 38 cm. Dirvožemiams giliau įšalti sąlygos nebuvo palankios, nes žemę daug kur dengė stora sniego danga.
1speigas – stichinis meteorologinis reiškinys, kai 1–3 paras iš eilės oro temperatūra nukrenta iki -30 °C ir žemiau.
