Metai: 2026

2026-01-20 | Perspėjame Kauno r. (Salių, Radikių, Ginėnų gyvenviečių) gyventojus dėl galimo potvynio

Paskelbta paskelbė Gytis Valaika

Informuojame, kad Neryje tarp Kauno ir Jonavos susidariusi ledo danga su properšomis. Šiuo metu Neryje ties Jonava stebimas vandens lygio kilimas, tačiau ties Kaunu vandens lygis išlieka stabilus. Tikėtina, kad Neryje tarp Jonavos ir Kauno susiformavo ledo sankamšos, kurioms prasiplovus vandens lygis gali staigiai pakilti ir užlieti aplinkines teritorijas.

Perspėjame Kauno r. (Salių, Radikių, Ginėnų gyvenviečių) gyventojus imtis visų priemonių išvengti galimų potvynio sukeliamų padarinių!

Vanduo prie pat gyvenamųjų namų. Neris ties Salių km (Kauno r. sav.)


Naujausius vandens lygių (bei temperatūros) matavimų duomenis rasite čia. Norėdami pamatyti kreivę, atsidariusiame žemėlapyje pasirinkite norimą tašką ir paspauskite 30 dienų vandens lygis / temperatūra.


Plačiau dėl hidrologinės situacijos Kauno rajone galima kreiptis į hidrologą Raimundą Baublį (tel. nr. +370 648 05 476).

2026-01-15 | Kviečiame susitikti su Tarnybos specialistais studijų ir karjeros parodoje „STUDIJOS & KARJERA LIETUVOJE 2026“

Paskelbta paskelbė Gytis Valaika

Sausio 22–23 d. susitikime Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO kur įvyks didžiausia studijų paroda STUDIJOS & KARJERA LIETUVOJE 2026. Be kitų dalyvių galėsite susitikti ir su mūsų specialistais (hidrologais, meteorologais) iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos. Galėsite pabendrauti gyvai ne tik apie galimas karjeros galimybes, tačiau ir užduoti jums kylančius klausimus.


Paroda vyks (Laisvės pr. 5, Vilniuje) dvi dienas:
sausio 22 d. (ketvirtadienį) 10:00–18:00 val.
sausio 23 d. (penktadienį) 10:00–16:00 val.

Susitikime jau po savaitės. 😉


Išsamesnę informaciją apie parodą rasite čia.

2026-01-13 | Laisvės gynėjų diena. Pažvelkime, kokie orai vyravo 1991 m. sausio 13-osios įvykių metu

Paskelbta paskelbė Eligijus Labanauskas

Šiandien – Laisvės gynėjų diena, tad sugrįžkime į praeitį ir pažvelkime, kokie orai buvo 1991 m. sausio 13 d. įvykių metu.

Tuo neramiu, bet vienu svarbiausių Lietuvai laikotarpiu orai buvo labai permainingi. Nuo pat sausio pradžios į Baltijos regioną buvo atsiųstas galingas žemo slėgio sūkurys (Atlanto ciklonas). Kelias savaites jis iš vakarų nešė gana žiemiškus orus – šlapdribą ir sniegą, kuriuos pustė stiprūs pietvakarių ir vakarų vėjai.

Žmogus su Lietuvos vėliava šalia tanko – Algis Remeika (gynėjas visuomenininkas, gim. 1940 m., vilnietis). LR Krašto apsaugos ministerijos nuotr.

Sausio 12-osios diena ir 13-osios naktis Lietuvoje buvo apniukusios ir vėjuotos, tęsėsi krituliai, daugiausia nedidelis sniegas. Vilniuje sausio 12-iosios dieną aukščiausia oro temperatūra siekė +3,3 °C. Sausio 13-osios naktį nors ir nebuvo labai šalta, tačiau buvo žvarbu – temperatūra nukrito iki –4 °C, o paryčiais vakarų vėją pakeitė šiaurys. Dieną debesys prasisklaidė, slėgis kilo, vėjas aprimo. Sausio 13 d. įdienojus oro temperatūra pakilo iki +2,4 °C.

Pragiedrėjimas virš Vilniaus dangaus. Nuotrauka: Ūkininko patarėjas

Sausio 14–15 d. Lietuvoje įsitvirtino anticiklonas iš vakarų. Nors dienomis oro temperatūra nekilo aukščiau 0 °C, o naktimis nukrisdavo žemiau –7 °C, pasirodė saulė.

Pranešimas parengtas bendradarbiaujant „Meteo LT“ Komunikacijos ir Klimato tyrimų skyriams.

2026 m. sausio mėnesio pirmasis dešimtadienis

Paskelbta paskelbė Zina Kitrienė

Sausio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -5,6 °C (neigiama 2,8° anomalija) (1 pav.). Šį dešimtadienį šalčiausia buvo Švenčionyse (-6,7 °C), šilčiausia – Nidoje (-2,9 °C). Žemiausia paros oro temperatūra -22,1 °C išmatuota sausio 8 d. Mažeikiuose, aukščiausia 3,7 °C  sausio 2 d. Klaipėdoje.

Daug kur Rytų Lietuvoje gruodžio 28–30 d., likusioje šalies teritorijoje – sausio 3–6 d. vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 0 °C prasidėjo meteorologinė žiema. Lyginant su daugiamečiais duomenimis meteorologinės žiemos pradžia šiais metais fiksuota vidutiniškai 15 d. vėliau.

1 pav. Sausio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Pirmąjį sausio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 20,9 mm (110 % SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių registruota Kybartuose  – 4,5 mm, daugiausiai Kretingoje – 82,1 mm.  Sausio 1–4 dienomis vietomis Vakarų Lietuvoje išmatuotas pavojingas kritulių kiekis1.

2 pav. Sausio mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Dešimtadienio pabaigoje visą Lietuvą dengė sniegas,  storiausia jo danga 10 d. buvo Vėžaičiuose (38 cm) ir Švenčionyse (32 cm), ploniausia Kybartuose (2 cm) ir Raseiniuose bei Šeduvoje (po 5 cm) (3 pav.).

3 pav. Sniego dangos storis sausio 10 d.

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 4,3 val. (41 % nuo SKN). Trumpiausiai Saulė švietė Dotnuvoje (0,1 val.), ilgiausiai – Šilutėje (13,5 val.) (4 pav.).

4 pav. Sausio mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie -0…1 °C, Šilutėje apie 2 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki –3…1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje, kaip ir praėjusį dešimtadienį, išliko teigiama ir krito iki 0–2 °C.

Dešimtadienio pradžioje dirvožemiai vietomis buvo įšalę iki 11–15 cm, kitur laikėsi plonesnis 2–7 cm storio įšalo sluoksnis. Storiausias dirvožemio įšalo sluoksnis fiksuotas sausio 5 d. Varėnoje, siekė 19 cm. Paskutinę dešimtadienio dieną dirvožemiai buvo įšalę visoje šalyje, o įšalo sluoksnis svyravo nuo 1 iki 17 cm. Dirvožemiams giliau įšalti sąlygos nebuvo palankios, nes žemę dengė stora sniego danga.

1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

2026-01-09 | Sausio 13-ąją languose uždekime atminimo žvakes

Paskelbta paskelbė Eligijus Labanauskas

Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena – primena apie žmones, kurie prieš daugiau nei tris dešimtmečius apgynė mūsų teisę gyventi laisvoje valstybėje. Šių metų minėjimo kryptis – „Laisvės liepsna iš kartos į kartą“ – kviečia prisiminti, kad laisvė nėra tik istorinis faktas, bet ir kasdienė atsakomybė.

Kviečiame sausio 13 d. (antradienį) 8.00 val. prisijungti prie visuotinės pilietinės iniciatyvos ir uždegti žvakę lange – kaip pagarbos ir atminimo ženklą Laisvės gynėjams. Prie iniciatyvos galima prisijungti ten, kur tuo metu būsite – darbo kabinetuose ar savo namuose.

Svarbu žvakes uždegti tuo pačiu metu (8.00–8.10 val.) tam, kad žvakių liepsnelės plazdėtų visoje Lietuvoje vienu metu. Ypač efektingai tai atrodo ryte, nes dar tamsu, ir žvakių liepsnelės atkreips dėmesį bei primins dienos svarbą.

E. Blažio / LRT nuotr.


Šios iniciatyvos idėja – ryto tamsoje vienu metu sužibėti tūkstančiams mažų liepsnelių visoje Lietuvoje. Tai paprastas, bet prasmingas būdas parodyti vienybę ir padėką tiems, kurių drąsa leidžia mums šiandien kurti, dirbti ir gyventi laisvoje Lietuvoje.

Norintys plačiau susipažinti su minėjimo renginiais kviečiami peržiūrėti oficialią LR Seimo kanceliarijos sudarytą Laisvės gynėjų dienos 35-ųjų metinių renginių programą: https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=36634&p_k=1

2026-01-07 | Klimatas, vanduo ir stichiniai reiškiniai Lietuvoje 2025 metais

Paskelbta paskelbė Gytis Valaika

2025 metai Lietuvoje buvo šiltesni ir sausesni nei įprastai. Vidutinė metinė oro temperatūra 2025 m. Lietuvoje buvo 8,4 °C (1 °C šilčiau nei norma). 2025 m. yra 5-toje vietoje pagal šiltumą nuo 1961 metų.

Aukščiausia oro temperatūra praėjusiais metais fiksuota Druskininkuose liepos 3 d. (35,6 °C), o žemiausia – Šalčininkuose vasario 16 d. (-17,7 °C). Per metus buvo pagerinti net 23-ų parų maksimalios oro temperatūros rekordai ir 2 parų minimalios oro temperatūros rekordai (pavasario šalnų laikotarpiu).


Vidutinis kritulių kiekis 2025 m. Lietuvoje buvo 675 mm (3 % mažiau nei norma). Daugiausiai kritulių per metus iškrito Anykščiuose (904 mm), o mažiausiai Kybartuose (489 mm).

Per 2025 metus buvo užfiksuota net 22 stichiniai bei 3 katastrofiniai meteorologiniai reiškiniai ir 7 stichiniai hidrologiniai reiškiniai.


Kviečiame susipažinti su parengta susisteminta 2025 metų orų ir reiškinių informacija. Straipsnyje pateiktus paveikslus galite parsisiųsti ir prisiartinti čia.

Panašūs informaciniai leidiniai: 2023 metų, 2024 metų.


Parengė: Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyrius

2025 m. gruodžio mėn. apžvalga

Paskelbta paskelbė Zina Kitrienė

Gruodžio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,1 °C (teigiama 3,2° anomalija). Vėsiausia šį gruodį buvo Švenčionyse (0,4 °C), šilčiausia – Klaipėdoje ir Šventojoje (3,9 °C) (1 pav.).

Aukščiausia paros oro temperatūra 10,4 °C registruota 10 d. Kybartuose, žemiausia -17,6 °C 31 d. Skuode.

1 pav. Gruodžio mėnesio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Gruodžio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 29,3 mm (52 % nuo SKN): nuo 11,7 mm Kaune iki 59,1 mm Vėžaičiuose (2 pav.).

2 pav. Gruodžio mėnesio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Mėnesio pabaigoje beveik visoje Lietuvoje susidarė sniego danga, storiausia paskutinę mėnesio dieną ji buvo Švenčionyse (13 cm) ir Mažeikiuose (12 cm) (3 pav.).

3 pav. Sniego dangos storis gruodžio 31 d.

Gruodžio mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 20,7 val. (71 % nuo SKN), ilgiausiai – Kaune 31,7 val., trumpiausiai – Utenoje 13,6 val. (4 pav.).

4 pav. Saulės spindėjimo trukmė gruodžio mėnesį (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Didžiausias vėjo greitis siekė 15,0–30,5 m/s. Stipriausias vėjas registruotas 29 d. Ventėje – 30,5 m/s.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje svyravo apie 2–3 °C, Klaipėdoje ir Šilutėje apie 4 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje visoje šalyje krito iki –2…0 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 0–2 °C.

Pirmoje mėnesio pusėje, vyraujant šiltesniems orams dirvožemio įšalas susiformavęs nebuvo. Nedidelis, 1–2 cm storio, dirvožemio įšalo sluoksnis vietomis fiksuotas gruodžio 13–14 d., o rimčiau dirvožemiai pradėjo šalti nuo gruodžio 24 d. Storiausias dirvožemio įšalo sluoksnis fiksuotas paskutinę metų dieną ir siekė 2–9 cm.

Vidutinis gruodžio mėnesio vandens lygis vakarinėje, šiaurinėje ir pietvakarinėje šalies dalyse svyravo nuo 1 iki 42 cm žemiau vidutinio daugiamečio gruodžio mėnesio vandens lygio. Rytuose, Vidurio Lietuvoje ir dalyje Pietų Lietuvos upių jis buvo 48 cm aukščiau vidurkio. Gruodžio 24–31 dienomis, pašalus ir vandens temperatūrai nukritus žemiau 1 laipsnio, vandens telkiniuose ir vėl pasirodė pradinės ledo formos – sniegainė, ižas, priekrantės ledas, kurie daugiausia stebėti šiaurinėje ir rytinėje šalies dalyje. Plona ledo danga taip pat apsitraukė ir didesni ežerai, kurių gylis iki 5-9 m.

Aukštesnis nei vidutinis daugiametis vandens lygis stebėtas Tauragno ežere – 22 cm. 2 cm aukštesnis nei įprasta gruodį vandens lygis stebėtas ir Kauno mariose ties Birštono ir Darsūniškio vandens matavimo stotimis.

Vandens temperatūra paskutinę mėnesio dieną upėse siekė 0–4,5 °C, ežeruose – 0–4,4 °C, Baltijos jūroje – 1,3–2,6 °C, Kuršių mariose – 0,1–1,3 °C. Kuršių mariose ties Vente fiksuotas dreifuojantis ledas.

5 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse gruodžio mėnesį

6 pav. Gruodžio mėnesio upių būklė

Platesnę informaciją skaitykite Biuletenis_20125_12.pdf

2025 m. gruodžio mėnesio trečiasis dešimtadienis

Paskelbta paskelbė Zina Kitrienė

Gruodžio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -0,1 °C (teigiama 1,9° anomalija) (1 pav.). Šį dešimtadienį vėsiausia buvo Švenčionyse (-2,0 °C), šilčiausia – Nidoje (2,5 °C). Aukščiausia paros oro temperatūra 9,2 °C registruota gruodžio 22 d. Šeduvoje, žemiausia -17,6 °C išmatuota gruodžio 31 d. Skuode.

1 pav. Gruodžio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Trečiąjį gruodžio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 5,8 mm (29 % SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių registruota Šakiuose – 0,4 mm, daugiausiai Kretingoje – 15,6 mm.

2 pav. Gruodžio mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Dešimtadienio pabaigoje beveik visoje Lietuvoje susidarė sniego danga, storiausia 31 d. ji buvo Švenčionyse (13 cm) ir Mažeikiuose (12 cm) (3 pav.).

3 pav. Sniego dangos storis gruodžio 31 d.

Vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje buvo 17,1 val. (160 % nuo SKN). Trumpiausiai Saulė švietė Klaipėdoje – 8,4 val., ilgiausiai Kaune – 25,4 val. (4 pav.).

4 pav. Gruodžio mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje išliko teigiama ir svyravo apie 0–1 °C, Klaipėdoje ir Šilutėje apie 2–3 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje visoje šalyje krito iki –2…0 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 0–2 °C.

Dešimtadienio pradžioje dirvožemiai įšalę nebuvo, tačiau atvėsus orams dirvožemio įšalas daug kur pradėjo formuotis – paskutinę metų dieną dirvožemiai buvo įšalę iki 2–9 cm, storiausias (9 cm) įšalo sluoksnis išmatuotas Raseiniuose.


2026-01-02 | Pirmajai Lietuvoje sudarytai orų prognozei šiandien sukanka 100 metų!

Paskelbta paskelbė Gytis Valaika

Pirmasis biuletenis su orų prognoze Lietuvoje buvo sudarytas ir išleistas 1926 m. sausio 3 dienai. Jos autorius – klimatologas Steponas Olšauskas. Pirmoji orų prognozė skambėjo taip: „1926 m. sausio 3 d. numatomas oras Lietuvoje: oro temperatūra apie 0°, debesuota.“ Ši prognozė pasitvirtino.

Tais pačiais metais orų prognozės pradėtos transliuoti per „Kauno radiofoną“, o netrukus jos atsirado ir laikraščiuose. Reguliariai „Lietuvos žinių“ laikraščio paskutiniame puslapyje jos pradėtos skelbti nuo 1926 m. rugsėjo 5 d. Tos dienos numeryje po parašyta orų prognoze buvo papildomas prierašas: „Redakcija šiuomi pradėta duoti žinių apie oro stovį“.

Šiomis dienomis orų prognozes regime visur: per televiziją, radiją, telefonų programėlėse, naujienų portaluose ir kt. Informacijos yra labai įvairios ir ypač detalios, todėl šiuolaikinis vartotojas yra išrankus ne tik informacijos vizualiam pateikimui, bet ir tikslumui.

Iškarpoje iš „Lietuvos žinios“ laikraščio galite matyti kaip atrodė orų prognozė prieš beveik 100 metų. Orų prognozes kasdien įterpdavo paskutiniame laikraščio puslapyje. Tuo metu jos buvo labai glaustos. Kartais būdavo nenurodomi nei konkretūs laipsniai (pvz. tiesiog parašoma „stiproki šalčiai“), nei vėjo greitis (rašoma – „stiproki … vėjai“). Šiais laikais, net rašant glaustai, orų prognozė būna konkretesnė.

Nuo 1927 m. prie orų prognozės teksto dar būdavo skelbiama meteorologijos stotyse ryte išmatuota (faktinė) oro temperatūra. Šiais laikais tokie duomenys laikraščiuose nebeskelbiami, nes visa tai nesunkiai galima rasti meteo.lt svetainėje (ir Meteo.lt orų programėlėje), o daugelis turi savo buitinį termometrą prie lango ir automobilyje.


Parengė: Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Komunikacijos skyrius