Balandžio 10-ąją Tarnybos susirinkimų salėje įvyko edukacija „Klimato derybos“, kurioje dalyvavo 10 žmonių. Dalyviai buvo išsiskirstyti į tris grupes – kurios atstovavo žemės ūkio, Baltijos šalių atstovus bei mokslininkus. Pagal paruoštą informaciją, dalyviai diskutavo ir kartu bandė pasiekti bendrą sutarimą dėl Baltijos jūros taršos mažinimo. Edukacijos metu, kartu buvo aptarta COP (Jungtinių Tautų organizuojamas kasmetines klimato kaitos konferencijas), Baltijos jūros svarbą ir jos pagrindines taršos priežastis.
Kelios akimirkos iš Tarnyboje vykusios edukacijos „Klimato derybos“.
Šį kartą Tarnyboje vykusios edukacijos „Klimato derybos“ buvo vienas iš Geografijos nakties (GeoNight’26) renginių programos dalis Lietuvoje.
Tarptautinės „Geografijos nakties“ nacionalinis koordinatorius – Lietuvos geografų draugija: www.lgd.lt
Visus norinčius sudalyvauti šioje ar kitoje edukacijoje kviečiame susipažinti su šiuo metu prieinamų edukacijų sąrašu esančiu čia – Edukacinė veikla. Rengiame tiek ekskursijas meteorologijos stotyse, tiek įvairias gyvas ir nuotolines edukacijas. 😉
Balandžio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 4,7 °C (neigiama 0,1° anomalija) (1 pav.). Vėsiausia buvo Šventojoje 3,0 °C, šilčiausia – Druskininkuose, 6,1 °C. Žemiausia paros oro temperatūra -5,7 °C išmatuota 10 d. Skuode, aukščiausia 15,6 °C 5 d. Druskininkuose .
1 pav. Balandžio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Pirmąjį balandžio dešimtadienį kritulių iškrito nedaug, vidutinis jų kiekis Lietuvoje buvo 7,4 mm (46% SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių registruota Šiauliuose – 3,1 mm, didžiausias jų kiekis 14,5 mm išmatuotas Rokiškyje.
2 pav. Balandžio mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 68,6 val. (118% SKN): nuo 61,9 val. Kybartuose iki 79,3 val. Biržuose (3 pav.).
3 pav. Balandžio mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 6–8 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje dešimtadienio pradžioje dar krito iki 1–3 °C, aukščiausia kilo iki 12–16 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 3–5 °C, aukščiausia kilo iki 9–12 °C.
Kauno AMS pirmąjį balandžio mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės, kurių vidurkis buvo 1,8 UVI, tai 0,4 mažiau už daugiametį (2001–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį. Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė 2,2 buvo fiksuojama 5 d., mažiausia 0,7 – 7 d.
Per pirmuosius tris šių metų mėnesius Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo net 420,4 val. (net 1,7 karto ilgiau, lyginant su 1991–2020 m. vidurkiu): nuo 378,9 val. Klaipėdoje iki 445,9 val. Dūkšte (žr. žemėlapyje).
Saulės spindėjimo trukmė (val.) 2026 m. I ketvirtį Lietuvoje.
Tai buvo labiausiai saulėtas pirmasis metų ketvirtis per visą instrumentinių stebėjimų istoriją Lietuvoje. Iki šiol labiausiai saulėtu buvo laikomas 2022 m. I ketvirtis (380,5 val.), o iki tol – 1969 m. I ketv. (339,3 val.).
Saulės spindėjimo trukmės rekordai buvo išmatuoti visose meteorologijos stotyse išskyrus Klaipėdą. Šiemet per pirmuosius tris mėnesius uostamiestyje Saulė švietė 378,9 val., kai 2022 metais išmatuota šiek tiek daugiau – 382,7 val.
Dėl aukšto atmosferos slėgio ne tik dažnai švietė Saulė, bet ir tuo pačiu pirmieji trys mėnesiai mūsų šalyje pasižymėjo labai mažu kritulių kiekiu. Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 63,2 mm. Tai yra daugiau nei dvigubai mažiau nei vidutiniškai iškrenta mūsų šalyje (135 mm). 1961–2026 m. laikotarpiu dar truputį sausiau yra buvę tik 1969, 1972 ir 2003 metais.
Primename, jog praėjusių laikotarpių apžvalgas galite rasti čia. Ozono ir Saulės spinduliuotės duomenų rinkinius rasite čia (puslapio apačioje).
Projekto tikslas – padidinti visuomenės informuotumą apie prisitaikymo prie klimato kaitos priemones bei skatinti veiksmus, padedančius didinti atsparumą neigiamam klimato kaitos poveikiui.
Projekto veiklos: Projekto veikla skirta plėtoti nuoseklią sistemą, skirtą informuoti visuomenę ir suinteresuotas grupes apie klimato kaitą ir prisitaikymą prie klimato kaitos. Pagrindinis veiklos tikslas yra padidinti visuomenės informuotumą apie klimato kaitą ir prisitaikymo priemones, pagerinti teorinius ir praktinius gyventojų įgūdžius, kurie leistų tinkamai pasiruošti su klimato kaita susijusioms grėsmėms, skatinti visuomenę dalyvauti prisitaikymo prie klimato kaitos veikloje, formuoti visuomenės nuomonę ir elgesio pokyčius, teikti visuomenei aktualią ir patikimą informaciją bei skatinti veiksmus, padedančius didinti atsparumą neigiamam klimato kaitos poveikiui. Šia veikla bus įgyvendinamos įvairios viešinimo apie klimato kaitą ir prisitaikymą prie jos visuomenės informavimo priemones: laikraštis, žurnalas, biuletenis ar kitas leidinys, knyga, televizijos, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo studijų produkcija, informacinės visuomenės informavimo priemonė ir kita priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija, renginiai, edukacinė veikla, akcijų organizavimas.
Projekto vykdytojas: Aplinkos projektų valdymo agentūra
Projekto partneriai: Aplinkos apsaugos agentūra, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.
Įvykdžius projektą bus iki 2029 m. bus įgyvendinta ne mažiau kaip 10 prisitaikymo prie klimato kaitos viešinimo priemonių ir gyventojų, visiškai sutinkančių, kad jiems pakanka informacijos apie klimato kaitą ir ją lemiančias priežastis, dalis sudarys 50 proc.
Projekto trukmė: 2025-08-18 iki 2029-07-31.
Projekto įgyvendinimui skirta 1 499 992,54Eur, finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.
Projektas vykdomas pagal 2022–2030 metų Plėtros programos pažangos priemonės Nr. 02-001-06-06-01 „Didinti atsparumą ekstremaliesiems hidrometeorologiniams reiškiniams“ veiklą „Visuomenės ir suinteresuotų grupių informavimas klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos klausimais“ ir finansuojamas 2021–2027 investicinės programos Sanglaudos fondo lėšomis.
Šių metų kovas – antras šilčiausias nuo 1961 m. Truputį šiltesnis buvo tik 2007 m. buvęs kovas (5,0 °C). Taip pat, mėnuo pasižymėjo ir itin mažu kritulių kiekiu, kuris Lietuvoje vidutiniškai siekė vos 5,6 mm (14 % SKN – standartinė klimato norma). Nuo 1961 m. dar sausesnis kovas buvo pasitaikęs tik 2022 m. (1,9 mm). Daugiau apie tai galite skaityti čia.
Negana to, Saulės spindėjimo trukmės reikšmė tapo antra didžiausia iš visų kovo mėnesių nuo 1961 metų. Vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje 2026 m. kovo mėnesį siekė net 239,5 val., o tai yra 165 % lyginant su SKN (145 val.). Saulė spindėjimo reikšmė buvo netgi 13 % didesnė lyginant su balandžio mėn. SKN (212 val.).
Įdomu tai, jog 2025 m. gegužę (232,2 val.), birželį (236,1 val.), liepą (216,6 val.) ir rugpjūtį (235,6 val.), kurie paprastai yra labiausiai saulėti metų mėnesiai, Saulės spindėjimo trukmė buvo truputį mažesnė nei šių metų kovą.
Saulės spindėjimo trukmė (val.) 2026 m. kovo mėnesį Lietuvoje.
Labiausiai saulėtų kovų trejetukas Lietuvoje: 1 vieta priklauso 2022 m. (263,3 val.); 2 vieta priklauso 2026 m. (239,5 val.); 3 vieta priklauso 1969 m. (223,9 val.);
Vis dėlto, 2026 m. kovo mėn. Saulės spindėjimo rekordai meteorologijos stotyse nebuvo pasiekti.
11-oje stočių (Kauno, Šiaulių, Šilutės, Utenos, Varėnos, Vilniaus, Biržų, Dūkšto, Dotnuvos, Kybartų ir Lazdijų AMS) 2026 m. kovas rikiuojasi 2-oje pozicijoje tarp maksimumo rekordų (nusileido tik 2022 m. kovui).
Nidos AMS išmatuota reikšmė užėmė 3 vietą (daugiau išmatuota buvo tik 2022 ir 2013 m.), Telšių AMS – 4 vietą, o Klaipėdos AMS – dar žemesnę, tik 6 vietą.
Nuo 1961 m. ilgiausiai kovo mėnesį Saulė yra švietusi Šilutės AMS (279,0 val. – 2022 m.), Klaipėdos AMS (277,0 val. – 2022 m.) ir Nidos AMS (272,6 val. – 2022 m.).
Primename, jog praėjusių laikotarpių apžvalgas galite rasti čia. Ozono ir Saulės spinduliuotės duomenų rinkinius rasite čia (puslapio apačioje).
Parengė: MASS vyriausioji specialistė Gintarė Giliūtė ir KS vyriausiasis specialistas Gytis Valaika
Kovo mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 4,7 °C (teigiama 3,8° anomalija) (1 pav.). Tai antras šilčiausias kovas nuo 1961 m., šilčiausias kovas buvo 2007 m. (5,0 °C).
Šalčiausia šį kovą buvo Ventėje (2,5 °C), šilčiausia – Elektrėnuose (5,9 °C). Aukščiausia paros oro temperatūra 18,2 °C registruota 29 d. Alytuje, žemiausia -8,0 °C 3 d. Rietave.
Lietuvoje registruoti šeši paros aukščiausios oro temperatūros rekordai:
Kovo 12 d. 18,1 °C, Druskininkai (buvo 15,5 °C 2002 m. , Varėna);
Kovo 13 d. 17,7 °C Druskininkai (buvo 15,1 °C 2007 m., Lazdijai);
Kovo 14 d. 17,9 °C Šilutė (buvo 14,0 °C 2011 m., Varėna);
Kovo 15 d. 16,2 °C, Tauragė (buvo 15,0 °C 1991 m., Kybartai);
Kovo 16 d. 14,6 °C, Alytus ir Druskininkai (buvo 14,1 °C 2024 m., Varėna);
Kovo 29 d. 18,2 °C, Alytus (buvo 17,8 °C 2025 m., Šilutė).
Kovo 14–16 d. didžiojoje šalies dalyje, išskyrus pajūrio zoną ir Šilalės apylinkes, vidutinei paros oro temperatūrai pasiekus ir viršijus 5 °C prasidėjo augalų vegetacijos sezonas. Lyginant su SKN, šiais metais, didžiojoje šalies dalyje augalų vegetacijos sezonas prasidėjo 3 savaitėmis anksčiau.
1 pav. Kovo mėnesio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Šių metų kovo mėn. Lietuvoje buvo labai sausas, vidutinis kritulių kiekis 5,6 mm (14 % SKN). Nuo 1961 m. sausesnis kovas buvo tik 2022 m. (1,9 mm).
Mažiausiai kritulių iškrito Marijampolėje (0,3 mm), daugiausiai – Šilutėje (11,8 mm) (2 pav.).
2 pav. Kovo mėnesio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Kovo mėn. buvo saulėtas, Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 239,5 val. (166 % laiko, lyginant su SKN): nuo 195,7 val. Klaipėdoje iki 257,2 val. Kybartuose (3 pav.). Tai antras kovo mėnuo pagal Saulės spindėjimo trukmę nuo 1961 m., ilgiau Saulė švietė tik 2022 m. (263,3 val.).
3 pav. Saulės spindėjimo trukmė kovoo mėnesį (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Didžiausias vėjo greitis siekė 13,0–17,5 m/s. Didžiausias vėjo greitis 17,5 m/s registruotas Kaune kovo 25 d.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 3–5 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki 0–1 °C, aukščiausia mėnesio pabaigoje daug kur buvo pakilusi iki 11–16 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 0–1 °C, aukščiausia kilo iki 8–12 °C.
Mėnesio pradžioje dirvožemiai giliausiai buvo įšalę iki 30–34 cm, daug kur laikėsi plonesnis 2–14 cm storio įšalo sluoksnis, tik Utenos meteorologinių stebėjimų aikštelėje dirvožemiai jau buvo pilnai atitirpę. Saulėti, šilti ir daugiausia sausi orai sudarė labai palankias sąlygas dirvožemio įšalui atitirpti – kovo 14 d. dirvožemio įšalo nebeliko visoje šalyje.
Vidutinis kovo mėnesio vandens lygis didžiojoje dalyje šalies upių svyravo nuo 2 iki 81 cm aukščiau vidutinio daugiamečio kovo mėnesio vandens lygio. Tik vietomis, pietinėje ir rytinėje dalyse, jis buvo nuo 3 iki 61 cm žemiau vidurkio.
Nuo pat kovo pradžios, vyraujant šiltiems orams ir suintensyvėjus sniego ir ledo tirpimui, daugelyje upių stebėtas vandens lygio kilimas. Kovo 8–15 dienomis, prasidėjus ledonešiui, o taip pat ir besiformuojant ledo sangrūdoms, vietomis vandens lygis kilo itin sparčiai. Didžiausias vandens lygio kilimas fiksuotas kovo 13 d. kai kuriose Šiaurės ir Vakarų Lietuvos upėse: Mūšoje ties Ustukiais – iki 104 cm per parą, Jūroje ties Taurage – iki 103 cm per parą, Minijoje ties Kartena – iki 97 cm per parą. Stichinis vandens lygis stebėtas: Leitėje ties Kūlynais (kovo 10–23 d.), Gėgėje ties Plaškiais (kovo 14–20 d.) ir Nemuno atšakoje Atmatoje ties Rusne (kovo 15–22 d.).
Vidutinis kovo mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 6 cm aukščiau nei įprasta. Ledo danga sparčiai tirpo ir kovo 31 d. jau nebebuvo fiksuojama. Kauno mariose ties Birštono ir Darsūniškio vandens matavimo stotimis, vidutinis kovo mėnesio vandens lygis buvo atitinkamai 30 ir 76 cm aukštesnis už vidurkį.
Visą mėnesį vyraujant šiltiems pavasariškiems orams, upės, Kuršių marios ir kai kurie ežerai pilnai išsilaisvino iš ledų gniaužtų. Vanduo pamažu šilo. Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse svyravo nuo 3 iki 8 laipsnių, Kuršių mariose nuo 2 iki 4, Baltijos jūroje iki 5 laipsnių šilumos.
Kovo mėn. trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 5,9 °C (teigiama 3,6° anomalija) (1 pav.). Dešimtadienis šalčiausias buvo Šventojoje (3,5 °C), šilčiausia – Švenčionyse (7,1 °C). Žemiausia paros oro temperatūra -5,2 °C išmatuota kovo 22 d. Molėtuose, aukščiausia 18,2 °C registruota 29 d. Alytuje.
Pasiektas 7-as paros aukščiausios oro temperatūros rekordas Lietuvoje šiais metais:
29 d. 18,2 °C Druskininkuose (buvo 17,8 °C 2025 m. Šilutėje).
1 pav. Kovo mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Trečiąjį kovo dešimtadienį Lietuvoje kritulių buvo mažai, vidutinis kiekis 2,9 mm (24 % nuo SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių registruota Alytuje ir Rokiškyje – po 8,3 mm. 9-iose meteorologijos stotyse kritulių nebuvo registruota.
2 pav. Kovo mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Trečiąjį kovo dešimtadienį vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 81 val. (125 % nuo SKN). Trumpiausiai Saulė švietė Klaipėdoje (71,6 val.), ilgiausiai – Šiauliuose (92,6 val.) (3 pav.).
3 pav. Kovo mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 6–8 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje dar dešimtadienio pradžioje krito iki 1–2 °C, aukščiausia kilo iki 11–16 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 2–4 °C, aukščiausia kilo iki 8–12 °C.
Įsivaizduokite, kad dabar – 2027 m. ruduo. Vilniuje vyksta Jungtinių Tautų organizuojama klimato kaitos konferencija (COP), kurioje suburta darbo grupė. Šiais metais darbo grupėje ne skirtingų šalių, o skirtingų sektorių atstovai. Kiekvienas sektorius turi skirtingus požiūrius ir, žinoma, skirtingus tikslus. Imituojamų derybų metu aptarsime ir ieškosime sprendimų su Baltijos jūros problematika susijusiame klimato kaitos kontekste. Taip pat bandysime išsiaiškinti, ar lengva priimti sprendimus dėl taršos mažinimo ir kitais su klimato kaita susijusiais klausimais.
👉Balandžio 10 d. 15 val. jus pasitiks edukatorė prie įėjimo durų į „Meteo LT“. Renginio trukmė – 1,5 val. Vietų skaičius ribotas, todėl norinčius dalyvauti prašome užsiregistruoti. Registracija į GeoNight’26 edukaciją „Klimato derybos“ yra čia.
Kovo mėn. antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 5,9 °C (teigiama 5,1° anomalija) (1 pav.). Tai šilčiausias antrasis kovo dešimtadienis nuo 1961 m., iki šiol buvo 1990 m. (5,0 °C).
Dešimtadienis šalčiausias buvo Ventėje (2,3 °C), šilčiausia – Elektrėnuose (7,5 °C). Žemiausia paros oro temperatūra -5,0 °C išmatuota kovo 19 d. Šilutėje. Aukščiausia dešimtadienio temperatūra 18,1 °C registruota 12 d. Druskininkuose.
Pasiekti 5 aukščiausios oro temperatūros Lietuvoje rekordai:
12 d. 18,1 °C Druskininkuose (buvo 15,5 °C 2002 m. Varėnoje);
13 d. 17,7 °C Druskininkuose (buvo 15,1 °C 2007 m. Lazdijuose);
14 d. 17,9 °C Šilutėje (buvo 14,0 °C 2011 m. Varėnoje);
15 d. 16,2 °C Tauragėje (buvo 15,0 °C 1991 m. Kybartuose);
16 d. 14,6 °C Alytuje ir Druskininkuose (buvo 14,1 °C 2024 m. Varėnoje).
Didžiojoje šalies dalyje, išskyrus pajūrio zoną ir Šilalės apylinkes, kovo 14–16 d. vidutinei paros oro temperatūrai pasiekus ir viršijus 5 °C prasidėjo augalų vegetacijos sezonas. Lyginant su SKN, šiais metais didžiojoje šalies dalyje augalų vegetacijos sezonas prasidėjo 3 savaitėmis anksčiau.
1 pav. Kovo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Antrąjį kovo dešimtadienį Lietuvoje kritulių buvo mažai, vidutinis kiekis 2,6 mm (19 % nuo SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių 8,3 mm registruota Šilutėje, Mažiausiai – 0,3 mm Kybartuose ir Marijampolėje.
2 pav. Kovo mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Antrasis kovo dešimtadienis buvo labai saulėtas, vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 79 val. (180 % nuo SKN). Trumpiausiai Saulė švietė Klaipėdoje (52,0 val.), ilgiausiai – Kybartuose (91,2 val.) (3 pav.).
3 pav. Kovo mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 2–6 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki 0–1 °C, aukščiausia kilo iki 8–12 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 0–1 °C.
Dešimtadienio pradžioje dirvožemiai vietomis dar buvo įšalę iki 9–22 cm, tačiau dėl vyraujančių šiltų orų dar neįpusėjus dešimtadieniui įšalo šalyje nebeliko.
Kaip parodė ši žiema, šiais metais sulaukėme kiek kitokių sąlygų, kokių nebuvome turėję jau seniai. Žemė pasidengė gana stora sniego danga, o upes sukaustė ledas. Vertinant visas tendencijas laukėme didesnio potvynio, tačiau dėl pamažu atėjusių šiltų orų, be lietaus, potvynis išsitęsė.
Daugelis upių jau baigia išsilaisvinti iš ledo gniaužtų. Vietomis vis dar stebimas likutinis priekrantės ledas, silpnėjanti ledo danga, kai kur su didelėmis properšomis ir atotirpomis, vietomis stebimas ledonešis, stumiasi, grūdasi ledai.
Paskutiniu metu vandeningumas upėse kaip ir turi būti pavasarį, yra padidėjęs. Vandens lygis daugelyje šalies upių yra aukščiau kovo mėnesio vidurkio.
Neris. Kovo 13 d. 00.20 val. ties Lapėmis ir Radikiais susidarė ledų grūstis, pradėjo kilti vandens lygis. Per 1 val. vandens lygis pakilo 2 metrais, 01.20 val. vandens lygis pradėjo žemėti ir per 4 val. nukrito iki įprasto lygio. Kauno rajone, Radikiuose, vandens lygis šiuo metu siekia 1.40 metro, maksimalus vandens lygis buvo pasiektas 1.20 val. – 4 metrai. Šiąnakt Radikiuose buvo įjungta sirena. Buvo apsemta 19 namų ūkių, į pagalbą buvo atvykę VPGT ir Policijos pajėgos. Šiuo metu situacija stabili.
Neries visi ledai toliau nuplukdyti iki pat Kauno santakos. Šiuo metu santakoje vandens lygis pakilęs iki pat krantinės viršaus. Kol kas ties Kėdainių tiltu ledo sangrūdų nesusidarė.
Vilniaus miesto ruože upė švari, tik vietomis išlikęs priekrantės ledas, retas ledonešis.
Ties Gegužine ir Rukla stebima ištisinė ledo danga. Ties Jonavos vandens matavimo stotimi Neryje vandens lygis krenta (nuo 03.12 iki 03.13 nukrito 26 cm).
Nemunas. Ties Panemune pradeda lietis žemiausiose vietose, plaukia pavienės ledo lytys iki Lazdėnų. Žemiau Lazdėnų susiformavo ledo sangrūda. Vanduo kyla Panemunėje ir Plaškiuose. Plaškiuose, Šilininkuose vanduo liejasi iš krantų. Toliau Atmatoje, Skirvytėje, Pakalnėje iki Kuršių marių – ledo danga su properšomis, pasikėlusi, vanduo pradeda lietis iš krantų žemiausiose vietose ir semia pievas, laukus, miškus. Kuršių marių šiaurinėje dalyje prasidėjo ledų išlaužymas. Numatomas pietų, pietryčių vėjas palankus ledų išnešimui iš Kuršių marių.
Kovo 13 d. beveik visoje šalyje stebimas vandens lygio kilimas. Šiaurinėje ir vakarinėje dalyje, vietomis iki 97–107 cm per parą. Mūšoje ties Žilpamūšiu pasiekta pavojingo vandens lygio reikšmė. Leitėje ties Kūlynais tebestebimas stichinis vandens lygis. Vietomis, dėl besigrūdančio ledo vandens lygis kils toliau.
Prognozuojamas tolesnis vandens lygio kilimas daugelyje šalies upių. Didžiausi vandens lygiai gali būti pasiekti iki savaitės pabaigos. Greitu metu pavojingas vandens lygis bus pasiektas Mūšoje ties Ustukiais.
Kauno santaka kovo 13 d. 6:30 val. Vilmos Pranskaitės nuotr. (Facebook, Orų entuziastų grupė)
Kasdien atnaujinamą orų prognozę su komentaru apie hidrologinę situaciją galite rasti meteo.lt svetainėje skiltyje „Specialisto komentaras“.
Parengė: „Meteo LT“ Prognozių ir perspėjimų skyrius
