Autorius: Karlas Žužickas

2026 m. spalio mėnesio pirmasis dešimtadienis

Paskelbta paskelbė Karlas Žužickas

Spalio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 12,2 °C (teigiama 2,9° anomalija) (1 pav.). Vėsiausia buvo Dūkšte bei Šalčininkuose (11,1 °C), o šilčiausia – Nidoje (14,4 °C).

Aukščiausia oro temperatūra (21,5 °C) užfiksuota spalio 3 d. Druskininkuose, o žemiausia (0,0 °C) – dešimtadienio 3 d. Varėnoje.

Spalio 2 d. Varėnoje bei spalio 3 d. vietomis Pietų ir Rytų Lietuvoje (Molėtuose, Trakuose, Utenoje, Varėnoje, Birštone bei Kazlų Rūdoje) dirvos paviršiuje pasitaikė šalnos, pasiekusios stichinio meteorologinio reiškinio – šalnos aktyvios augalų vegetacijos laikotarpiu1, rodiklius – žemiausia fiksuota temperatūra krito iki -3,0…-0,2 °C.

1 pav. Spalio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Pirmojo spalio dešimtadienio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje siekė 13,7 mm (57 % SKN2) (2 pav.). Šalyje iškritusio kritulių kiekio kontrastai buvo labai dideli ir svyravo nuo 3,6 mm Lazdijuose iki 30,9 mm Tauragėje.

Spalio 9 d. Lietuvoje registruoti pavojingo meteorologinio reiškinio – smarkaus lietaus3 atvejai. Iš pavojingo lietaus atvejų, gausiausiai palijo Tauragėje, kur iškrito 19,5 mm/9 val.

Spalio I dešimtadienį tęsėsi, dar rugpjūčio 22 d. prasidėjęs, stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis4. Dešimtadienio pradžioje jis buvo apėmęs kai kurias Joniškio, Kelmės, Rietavo, Šiaulių, Telšių r. savivaldybių seniūnijas ir dėl vyraujančių sausesnių orų palengva traukėsi. Paskutinę dešimtadienio dieną ilgas lietingas laikotarpis vėl atsinaujino kai kuriose Plungės r. sav. seniūnijose, taip pat išliko vienoje Telšių r. sav. seniūnijoje.

2 pav. Spalio mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Spalio I dešimtadienį vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 50,2 val. (120 % SKN): nuo 42,3 val. Utenoje iki 59,4 val. Kybartuose (3 pav.).

3 pav. Spalio mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje daug kur šalyje svyravo apie 12–14 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje kilo iki 16–20 °C, žemiausia krito iki 7–10 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje daug kur šalyje kilo iki 15–20 °C, žemiausia krito iki 9–11 °C.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno AMS pirmąjį spalio mėnesio dešimtadienį (290 DU5) buvo vidutiniškai 2 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (295 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (326 DU) fiksuota spalio 9 d., mažiausia (256 DU) – spalio 7 d.

  1. Stichinis meteorologinis reiškinys „šalna aktyviosios vegetacijos laikotarpiu“ – kai oro ar dirvos paviršiaus temperatūra nukrenta <0 °C, įvykus oro temperatūros perėjimui per 10 °C. ↩︎
  2. SKN – „standartinė klimato norma“, 1991–2020 m. vidurkis. ↩︎
  3. Pavojingas meteorologinis reiškinys „smarkus lietus“ – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių. ↩︎
  4. Stichinis meteorologinis reiškinys „Ilgas lietingas laikotarpis“ – kai gegužės 1 –spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį. ↩︎
  5. DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas. ↩︎

2026 m. rugsėjo mėn. apžvalga

Paskelbta paskelbė Karlas Žužickas

Rugsėjo mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 14,2 °C (teigiama 1,4° anomalija). Vėsiausia šių metų rugsėjį buvo Šumske ir Švenčionyse (13,3 °C), o šilčiausia – Nidoje (16,1 °C) (1 pav.).

Aukščiausia paros oro temperatūra (31,4 °C) registruota rugsėjo 9 d. Druskininkuose, o žemiausia (2,3 °C) mėnesio 28 d. Molėtuose.

Rugsėjo 9 d. Druskininkuose oro temperatūrai pasiekus 30 °C buvo registruotas pavojingas meteorologinis reiškinys – karštis1.

Rugsėjo 28 d. Molėtuose (-0,2 °C) bei Varėnoje (-0,6 °C) 5 cm aukštyje dirvos paviršiuje buvo fiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys – šalnos aktyvios augalų vegetacijos laikotarpiu2.

Rugsėjo 10–11 d. beveik visoje šalyje, o Vilkaviškio apylinkes ir pajūrio zonoje rugsėjo 21–22 d., oro temperatūrai nukritus žemiau 15 °C baigėsi meteorologinė vasara. Šiais metais meteorologinė vasara minėtose vietovėse baigėsi vidutiniškai 8 dienomis vėliau lyginant su SKN, o pats sezonas vidutiniškai truko 97 dienas, t. y., 5 dienomis ilgiau lyginant su SKN.

1 pav. Rugsėjo mėnesio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Rugsėjo mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 100,3 mm (167 % nuo SKN3): nuo 61,6 mm Kalvarijoje iki 182,5 mm Plungėje (2 pav.).

Rugsėjo 1–5, 10, 17, 20–21, 23 bei 26 dienomis Lietuvoje registruoti pavojingo meteorologinio reiškinio – smarkaus lietaus4 atvejai. Iš pavojingo lietaus atvejų, gausiausiai palijo rugsėjo 5 d. Dotnuvoje, kur iškrito 40,5 mm/12 val.

Rugsėjo 1 d. Bliuviškiuosę (Šakių raj. sav.) buvo užregistruotas stichinis meteorologinis reiškinys – labai smarkus lietus5, kai iškrito 56,0 mm/10 val.

Visą rugsėjo mėnesį tęsėsi dar rugpjūčio 22 d. prasidėjęs stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis6. Mėnesio pradžioje jis buvo apėmęs kai kurias Alytaus, Joniškio, Kelmės, Pagėgių, Prienų, Rietavo, Šiaulių, Telšių r. savivaldybių seniūnijas. Iki mėnesio vidurio iš Alytaus ir Prienų r. sav. minėtas reiškinys pasitraukė, tačiau iš Vakarų Lietuvos traukėsi labai palengva – paskutinę mėnesio dieną ilgas lietingas laikotarpis vis dar buvo tęsėsi kai kuriose Kelmės, Rietavo, Šiaulių ir Telšių r. sav. seniūnijose.

2 pav. Rugsėjo mėnesio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Rugsėjį vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje siekė 152,9 val. (85 % nuo SKN). Ilgiausiai Saulė spindėjo Nidoje (189,0 val.), o trumpiausiai – Utenoje (126,9 val.) (3 pav.).

3 pav. Saulės spindėjimo trukmė rugsėjo mėnesį (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Didžiausias vėjo greitis siekė 11,3–21,4 m/s. Stipriausias vėjas registruotas rugsėjo 5 d. Ventėje – 21,4 m/s.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 15–18 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje daug kur kilo iki 20–25 °C, žemiausia krito iki 7–11 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 19–23 °C, žemiausia krito iki 10–12 °C.

Bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) rugsėjo mėnesio vidurkis (309 DU7) išmatuotas Kauno AMS buvo vidutiniškai 1 % didesnis ir atitiko daugiametį (1993–2022 m.) vidurkį (305 DU). Aukščiausia rugsėjo mėnesio BOK reikšmė fiksuota rugsėjo 21 d. (341 DU), kur šios paros nuokrypis nuo daugiametės vidutinės maksimalios rugsėjo mėnesio reikšmės (318 DU) sudarė 7 %. Mažiausia reikšmė (272 DU) registruota mėnesio 29 d., kur atitinkamai šios dienos nuokrypis nuo daugiametės vidutinės minimalios rugsėjo mėnesio reikšmės (292 DU) sudarė -7 %.

Rugsėjo mėnesį Kauno AMS buvo fiksuojamos žemos ir vidutinės Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės. Šio mėnesio UVI vidurkis (2,4) buvo 0,2 žemesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (2,6). Rugsėjį aukščiausia UVI reikšmė (3,5) buvo fiksuota mėnesio 2 d., o mažiausia (0,5) registruota rugsėjo 23 d., kurios nuokrypis nuo daugiamečio šios paros UVI siekė -1,8.

4 pav. UVI indekso kaita Kauno MS rugsėjo mėnesį

Vidutinis rugsėjo mėnesio vandens lygis šalyje svyravo nuo 6 iki 160 cm aukščiau vidutinio daugiamečio rugsėjo mėnesio vandens lygio. Žemesnis jis buvo tik Nemune ties Druskininkais ir Nemajūnais – atitinkamai 48 cm ir 24 cm bei Neryje ties Vilniumi ir Jonava – 1–2 cm žemiau vidurkio (5 pav.).

Rugsėjo pradžioje (4–5 dienomis), į šalį atslinkus ciklonui, sulaukta nemažai kritulių. Šalyje stebėtas lietaus sukeltas poplūdis. Žymesnis vandens lygio kilimas fiksuotas vakarinėje ir pietvakarinėje šalies dalyje. Šio poplūdžio metu kai kuriose upėse pasiekti ir maksimalaus rugsėjo mėnesio vandens lygio rekordai (rugsėjo 7 d.): Ventoje ties Leckava – 179 cm (buvęs 178 cm), Aunuvoje ties Aunuvėnais – 269 cm (buvęs 255 cm), Minijoje ties Kartena – 503 cm (buvęs 462 cm), Leitėje ties Kūlynais – 261 cm (buvęs 254 cm). Leitės upėje ties Kūlynų vandens matavimo stotimi buvo viršyta stichinio vandens lygio reikšmė (rugsėjo 6-8 d.).

Periodiškai lyjant šiek tiek padidėjo ir didžiųjų šalies upių vandeningumas. Nuo rugpjūčio 6 d. stebėtas gamtosauginis vandens debitas Nemune ties Druskininkais rugsėjo 26 d. jau nebebuvo fiksuojamas. Paskutinę mėnesio dieną šalyje nebefiksuota ir hidrologinė sausra.

Vidutinis rugsėjo mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 27 cm aukščiau daugiamečio vidurkio. Aukštesnis jis buvo Kauno mariose ties Birštono bei Darsūniškio vandens matavimo stotimis – atitinkamai 21 cm ir 20 cm.

Vandens temperatūra paskutinę mėnesio dieną upėse siekė 10–18, ežeruose 13–15, Kuršių mariose 14–15, Baltijos jūroje –15–16 laipsnių šilumos.

5 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse rugsėjo mėnesį

6 pav. Rugsėjo mėnesio upių būklė

  1. Pavojingas meteorologinis reiškinys „karštis“ – kai aukščiausia oro temperatūra siekia ≥30 °C ir trunka trumpiau, nei 3 d. iš eilės. ↩︎
  2. Stichinis meteorologinis reiškinys „šalna aktyviosios vegetacijos laikotarpiu“ – kai oro ar dirvos paviršiaus temperatūra nukrenta <0 °C, įvykus oro temperatūros perėjimui per 10 °C. ↩︎
  3. SKN – „standartinė klimato norma“, 1991–2020 m. vidurkis. ↩︎
  4. Pavojingas meteorologinis reiškinys „smarkus lietus“ – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių. ↩︎
  5. Stichinis meteorologinis reiškinys „labai smarkus lietus“ – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50,0–79,9 mm kritulių. ↩︎
  6. Stichinis meteorologinis reiškinys „Ilgas lietingas laikotarpis“ – kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį. ↩︎
  7. DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas. ↩︎

2026 m. rugsėjo mėnesio trečiasis dešimtadienis

Paskelbta paskelbė Karlas Žužickas

Rugsėjo trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 12,2 °C (teigiama 0,9° anomalija) (1 pav.). Vėsiausia buvo Šalčininkuose (11,0 °C), o šilčiausia – Nidoje (14,6 °C).

Aukščiausia oro temperatūra (21,8 °C) užfiksuota rugsėjo 29 d. Pagėgiuose, o žemiausia (2,3 °C) – dešimtadienio 28 d. Molėtuose.

Rugsėjo 28 d. Molėtuose (-0,2 °C) bei Varėnoje (-0,6 °C) 5 cm aukštyje dirvos paviršiuje buvo fiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys – šalnos aktyvios augalų vegetacijos laikotarpiu1.

Rugsėjo 21–22 d. Vilkaviškio apylinkėse ir pajūrio zonoje, oro temperatūrai nukritus žemiau 15 °C baigėsi meteorologinė vasara. Visoje šalyje meteorologinė vasara šiais metais baigėsi vidutiniškai 8 dienomis vėliau lyginant su SKN, o pats sezonas vidutiniškai truko 97 dienas, t. y., 5 dienomis ilgiau lyginant su SKN.

1 pav. Rugsėjo mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Trečiojo rugsėjo dešimtadienio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje siekė 23,4 mm (138 % SKN2) (2 pav.). Šalyje iškritusio kritulių kiekio kontrastai buvo labai dideli ir svyravo nuo 7,4 mm Kybartuose iki 55,6 mm Švenčionyse.

Rugsėjo 21, 23 bei 26 dienomis registruoti pavojingo meteorologinio reiškinio – smarkaus lietaus3 atvejai. Iš pavojingo lietaus atvejų, gausiausiai palijo rugsėjo 23 d. Švenčionyse, kur iškrito 27,3 mm/12 val.

Rugsėjo III dešimtadienį tęsėsi, dar rugpjūčio 22 d. prasidėjęs, stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis4. Dešimtadienio pradžioje jis buvo apėmęs kai kurias Joniškio, Kelmės, Plungės, Rietavo, Šiaulių, Telšių r. savivaldybių seniūnijas, o dešimtadienio pabaigoje pasitraukė iš Plungės r. sav. teritorijos.

2 pav. Rugsėjo mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 46,6 val. (85 % SKN): nuo 31,0 val. Vilniuje iki 71,5 val. Nidoje (3 pav.).

3 pav. Rugsėjo mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje daug kur šalyje svyravo apie 12–13 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje kilo iki 16–22 °C, žemiausia krito iki 7–11 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje daug kur šalyje kilo iki 15–21 °C, žemiausia krito iki 10–12 °C.

Kauno AMS trečiąjį rugsėjo mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės, kurių vidurkis buvo 1,7 UVI, tai 0,4 mažiau už daugiametį (2001–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį (2,1 UVI). Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė (2,2) buvo fiksuojama rugsėjo 22 d., o mažiausia (0,5) – dešimtadienio 23 d.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas (309 DU5) Kauno AMS trečiąjį rugsėjo mėnesio dešimtadienį buvo vidutiniškai 4 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (298 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (341 DU) fiksuota rugsėjo 21 d., o mažiausia (272 DU) – rugsėjo 29 d.

  1. Stichinis meteorologinis reiškinys „šalna aktyviosios vegetacijos laikotarpiu“ – kai oro ar dirvos paviršiaus temperatūra nukrenta <0 °C, įvykus oro temperatūros perėjimui per 10 °C. ↩︎
  2. SKN – „standartinė klimato norma“, 1991–2020 m. vidurkis. ↩︎
  3. Pavojingas meteorologinis reiškinys „smarkus lietus“ – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių. ↩︎
  4. Stichinis meteorologinis reiškinys „Ilgas lietingas laikotarpis“ – kai gegužės 1 –spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį. ↩︎
  5. DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas. ↩︎

2026 m. rugsėjo mėnesio antrasis dešimtadienis

Paskelbta paskelbė Karlas Žužickas

Rugsėjo antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 14,5 °C (teigiama 1,8° anomalija) (1 pav.). Vėsiausia buvo Švenčionyse bei Dūkšte (13,5 °C), o šilčiausia – Ventėje (16,4 °C).

Aukščiausia oro temperatūra (23,4 °C) užfiksuota rugsėjo 16 d. Druskininkuose, o žemiausia (3,2 °C) – dešimtadienio 13 d. Skuode.

Rugsėjo 10–11 d. beveik visoje šalyje, išskyrus Vilkaviškio apylinkes ir pajūrio zoną, oro temperatūrai nukritus žemiau 15 °C baigėsi meteorologinė vasara. Šiais metais meteorologinė vasara minėtose vietovėse baigėsi vidutiniškai 9 dienomis vėliau lyginant su SKN, o pats sezonas vidutiniškai truko 96 dienas, t. y., 4 dienomis ilgiau lyginant su SKN.

1 pav. Rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Antrojo rugsėjo dešimtadienio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje siekė 16,5 mm (78 % SKN1) (2 pav.). Šalyje iškritusio kritulių kiekio kontrastai buvo dideli ir svyravo nuo 5,1 mm Joniškyje iki 34,5 mm Plungėje.

Rugsėjo 17 d. Molėtuose registruotas pavojingo meteorologinio reiškinio – smarkaus lietaus2 atvejis. Jo metu iškrito 15,5 mm/12 val.

Rugsėjo II dešimtadienį tęsėsi, dar rugpjūčio 22 d. prasidėjęs, stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis3. Dešimtadienio pradžioje jis buvo apėmęs kai kurias Joniškio, Kelmės, Mažeikių, Plungės, Rietavo, Šiaulių, Telšių r. savivaldybių seniūnijas, o dešimtadienio pabaigoje pasitraukė iš Mažeikių r. sav. teritorijos.

2 pav. Rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Rugsėjo II dešimtadienį vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 51,1 val. (88 % SKN): nuo 42,4 val. Šiauliuose iki 63,1 val. Lazdijuose (3 pav.).

3 pav. Rugsėjo mėnesio antroje dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje daug kur šalyje svyravo apie 14–16 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje kilo iki 19–22 °C, Klaipėdoje iki 28 °C, žemiausia krito iki 10–12 °C, Klaipėdoje iki 16 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje daug kur šalyje kilo iki 17–20 °C, žemiausia krito iki 12–14 °C.

Kauno AMS antrąjį rugsėjo mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės ir žemos Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės, kurių vidurkis buvo 2,4 UVI, tai 0,3 mažiau už daugiametį (2001–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį (2,7 UVI). Rugsėjo antrą dešimtadienį aukščiausia UVI reikšmė (3,0) buvo fiksuojama rugsėjo 11 d., mažiausia (1,8) – mėnesio 17 ir 20 dienomis.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas (303 DU4) Kauno AMS antrąjį rugsėjo mėnesio dešimtadienį buvo vidutiniškai 1 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (305 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (326 DU) fiksuota rugsėjo 14 d., o mažiausia (274 DU) – mėnesio 16 d.

  1. SKN – „standartinė klimato norma“, 1991–2020 m. vidurkis. ↩︎
  2. Pavojingas meteorologinis reiškinys „smarkus lietus“ – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių. ↩︎
  3. Stichinis meteorologinis reiškinys „Ilgas lietingas laikotarpis“ – kai gegužės 1 –spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį. ↩︎
  4. DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas. ↩︎

2026 m. rugsėjo mėnesio pirmasis dešimtadienis

Paskelbta paskelbė Karlas Žužickas

Rugsėjo pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 15,9 °C (teigiama 1,4° anomalija) (1 pav.). Vėsiausia buvo Rietave bei Laukuvoje (15,0 °C), o šilčiausia – Nidoje (17,4 °C).

Aukščiausia oro temperatūra (31,4 °C) užfiksuota rugsėjo 9 d. Druskininkuose, o žemiausia (8,4 °C) – dešimtadienio 7 d. Skuode.

Rugsėjo 9 d. Druskininkuose oro temperatūrai pasiekus 30 °C buvo registruotas pavojingas meteorologinis reiškinys – karštis1.

1 pav. Rugsėjo mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Pirmojo rugsėjo dešimtadienio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje siekė 60,3 mm (274 % SKN2) (2 pav.). Šalyje iškritusio kritulių kiekio kontrastai buvo labai dideli ir svyravo nuo 33,4 mm Biržuose iki 134,0 mm Plungėje.

Rugsėjo 1–5 bei 10 dienomis Lietuvoje registruoti pavojingo meteorologinio reiškinio – smarkaus lietaus3 atvejai. Iš pavojingo lietaus atvejų, gausiausiai palijo rugsėjo 5 d. Dotnuvoje, kur iškrito 40,5 mm/12 val.

Rugsėjo 1 d. Bliuviškiuosę (Šakių raj. sav.) buvo užregistruotas stichinis meteorologinis reiškinys – labai smarkus lietus4, kai iškrito 56,0 mm/10 val.

Rugsėjo I dešimtadienį tęsėsi, dar rugpjūčio 22 d. prasidėjęs, stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis5. Dešimtadienio pradžioje jis buvo apėmęs kai kurias Alytaus, Joniškio, Kelmės, Pagėgių, Prienų, Rietavo, Šiaulių, Telšių r. savivaldybių seniūnijas. Baigiantis dešimtadieniui ilgas lietingas laikotarpis pasitraukė iš Alytaus, Prienų r. ir Pagėgių savivaldybės seniūnijų.

2 pav. Rugsėjo mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 55,3 val. (84 % SKN): nuo 45,3 val. Utenoje iki 60,5 val. Nidoje (3 pav.).

3 pav. Rugsėjo mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 16–21 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje kilo iki 20–25 °C, Klaipėdoje iki 31 °C, žemiausia krito iki 12–13 °C, Klaipėdoje iki 16 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 19–23 °C, žemiausia krito iki 14–16 °C.

Kauno AMS pirmąjį rugsėjo mėnesio dešimtadienį buvo fiksuotos vidutinės Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės, kurių vidurkis atitiko daugiametį (2001–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį (3,1 UVI). Rugsėjo I dešimtadienį aukščiausia UVI reikšmė (3,5) buvo fiksuojama rugsėjo 2 d., o mažiausia (2,7) – rugsėjo 4 d.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas (315 DU6) Kauno AMS pirmąjį rugsėjo mėnesio dešimtadienį buvo vidutiniškai 1 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (311 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (339 DU) buvo fiksuota rugsėjo 6 d., o mažiausia – dešimtadienio 8-9 dienomis (287 DU).

  1. Pavojingas meteorologinis reiškinys „Karštis“ – kai aukščiausia oro temperatūra siekia ≥30 °C ir trunka trumpiau, nei 3 d. iš eilės. ↩︎
  2. SKN – „standartinė klimato norma“, 1991–2020 m. vidurkis. ↩︎
  3. Pavojingas meteorologinis reiškinys „smarkus lietus“ – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių. ↩︎
  4. Stichinis meteorologinis reiškinys „labai smarkus lietus“ – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50,0–79,9 mm kritulių. ↩︎
  5. Stichinis meteorologinis reiškinys „Ilgas lietingas laikotarpis“ – kai gegužės 1 –spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį. ↩︎
  6. DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas. ↩︎

2026 m. vasaros apžvalga

Paskelbta paskelbė Karlas Žužickas

Vasaros vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,5 °C (teigiama 0,2° anomalija). Vėsiausia šių metų vasarą buvo Laukuvoje (16,7 °C), o šilčiausia – Nidoje, Birštone, Druskininkuose bei Jonavoje (18,1 °C) (1 pav.). Ši vasara buvo 0,6 °C šiltesnė už 2025 m. vasarą ir savo oro temperatūra labiausiai priminė 2016 m. vasarą (17,5 °C). Liepa (17,5 °C) ir rugpjūtis (17,4 °C) buvo vėsesni už SKN1 (-0,8° bei -0,2° anomalija atitinkamai), tačiau birželis pasitaikė labai šiltas (teigiama 1,8° anomalija), jis tapo devintu šilčiausiu birželiu nuo 1961 m. Šių metų birželio labai šiltus orus lėmė jo III dešimtadienį vyravusi kaitra, dėl kurios III dešimtadienio vidutinė temperatūra siekė net 21,5 °C (teigiama 5,1° anomalija) ir jis tapo antru šilčiausiu birželio III dešimtadieniu nuo 1961 m.

1 pav. Vasaros vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Meteorologinės vasaros (laikotarpio, kai vidutinė paros oro temperatūra pasiekia ir viršija 15 °C) pradžia beveik visoje šalyje fiksuota birželio 6–7 d., o Klaipėdoje – birželio 24 d. Šiais metais meteorologinė vasara daugelyje šalies rajonų prasidėjo vidutiniškai 5 d. vėliau už SKN, tačiau Žemaičių aukštumoje esančiuose rajonuose – vidutiniškai 6 d. anksčiau už SKN. Meteorologinės vasaros pabaiga apžvalgos rengimo metu kol kas dar neįvyko.

Pusė vasaros dienų buvo šiltesnės už jų vidutinę oro temperatūrą (46 iš 92 d.), tiek pat pasitaikė ir vėsesnių dienų (2 pav.). Birželį dauguma dienų buvo šiltesnės už jų vidutinę oro temperatūrą, net 21 iš 30 d., tačiau liepą ir rugpjūtį dauguma dienų buvo vėsesnės už jų vidutinę oro temperatūrą (atitinkamai 18 d. ir 19 d. vėsesnės). Pati šilčiausia sezono diena (aukščiausia paros vidutinė oro temperatūra) buvo birželio 29 d. (25,7 °C). Dieną prieš, buvo užfiksuota ir šių metų vasaros aukščiausia maksimali paros oro temperatūra Druskininkuose, kuri siekė net 36,3 °C. Tai tapo aukščiausia užfiksuota oro temperatūra birželio mėnesį Lietuvos meteorologinių matavimų istorijoje. Vėsiausia sezono diena buvo birželio 15 d., kurios vidutinė oro temperatūra siekė 12,4 °C. Birželio 1 d. buvo užfiksuota mažiausia minimali paros oro temperatūra Molėtuose, kuri siekė vos 2,3 °C.

2 pav. 2026 m. vasaros (juoda kreivė) ir 1991–2020 m. (raudona kreivė) laikotarpio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje. Raudona spalva rodo šiltesnius, o mėlyna – šaltesnius už daugiametį vidurkį laikotarpius

Per 2026 m. vasarą vidutiniškai pasitaikė 4,9 karščio dienos2, kas yra 0,7 karščio dienos daugiau už SKN (1 lentelė). Daugiausia tokių dienų (12 d.) pasitaikė Druskininkuose, o mažiausia (1 d.) – Šventojoje.

Per šią vasarą Lietuvoje buvo užfiksuotos vidutiniškai 26,5 vasariškos dienos3, kas atitinka SKN (1 lentelė). Daugiausia tokių dienų (39 d.) buvo užfiksuota Druskininkuose, o mažiausia (11 d.) – Šventojoje.

Vidutinis tropinių naktų4 skaičius Lietuvoje šią vasarą siekė 0,9, kas yra 0,1 tropinės nakties daugiau už SKN (1 lentelė). Daugiausia tokių naktų (5 naktys) pasitaikė Ventėje, o net 25 iš 54 meteorologijos stočių tropinių naktų nefiksavo.

1 lentelė. Vidutinis karščio dienų, vasariškų dienų bei tropinių naktų skaičius 2026 m. vasarą ir jų 1991-2020 m. vidurkis (SKN)

LaikotarpisKarščio dienosVasariškos dienosTropinės naktys
2026 m. vasara4,926,50,9
SKN4,226,40,8

Per vasarą buvo išmatuoti 2 šilumos (maksimalios paros oro temperatūros) rekordai, iš kurių birželio 28 d. rekordas tapo ir viso birželio mėnesio aukščiausios oro temperatūros rekordu (2 lentelė).

2 lentelė. Maksimalios paros oro temperatūros rekordai, registruoti 2026 m. vasarą

Naujo rekordo dataMaksimali paros oro temperatūra ir kur ji užfiksuotaAnkstesnio rekordo dataAnkstesnis rekordas
Birželio 28 d.Druskininkai (36,3 °C)2024 m. birželio 28 d.Druskininkai (34,0 °C)
Birželio 29 d.Birštonas (34,2 °C)1940 m. birželio 29 d.Varėna (34,0 °C)
Birželio mėnesioDruskininkai (36,3 °C)2019 m. birželio 12 d.Kaišiadorys (35,7 °C)

Vasaros sezono vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 304,8 mm (133 % nuo SKN): nuo 219,5 mm Kybartuose iki 444,1 mm Skuode (3 pav.). Ši vasara buvo drėgniausia nuo 2011 m. (306,9 mm) ir tapo šešta drėgniausia vasara nuo 1961 m. Visi vasaros mėnesiai buvo drėgnesni už SKN (111–161 % nuo SKN), tačiau ypač daug kritulių iškrito liepą (135,6 mm), kuri tapo septinta drėgniausia liepa nuo 1961 m. (tačiau sausesnė, nei 2024 m. (140,5 mm) ir 2025 m. (141,4 mm) liepos mėnesiai).

3 pav. Vasaros kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vasaros sezono Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje vidutiniškai siekė 757,7 val. (93 % nuo SKN). Ilgiausiai Saulė spindėjo Nidoje (841,2 val.), o trumpiausiai – Utenoje (713,8 val.) (4 pav.). Birželis (281,5 val.) ir rugpjūtis (257,5 val.) Saulės spindėjimo trukme buvo artimi SKN (102 % ir 100 % nuo SKN atitinkamai), tačiau liepą vyravo debesuoti orai, kadangi jos Saulės spindėjimo trukmė siekė tik 218,7 val. (77 % nuo SKN).

4 pav. Vasaros Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vasaros metu, didžiausias meteorologijos stotyse registruotas vėjo greitis siekė 15,2–33,1 m/s. Stipriausias vėjas registruotas rugpjūčio 22 d. Ventėje – 33,1 m/, tačiau birželio 5 d. buvo užfiksuoti viesulai, kur vėjo greitis galėjo siekti iki 60 m/s.

2026 m. vasarą buvo registruota 18 stichinių bei 3 katastrofiniai meteorologiniai reiškiniai. Šią vasarą buvo registruoti net 7 labai smarkios audros atvejai, tai yra didžiausias atvejų skaičius nuo 2011 m., kai buvo pradėti registruoti jų atvejai.

3 lentelė. Stichiniai ir katastrofiniai meteorologiniai reiškiniai registruoti 2026 m. vasarą

ReiškinysData
Stichiniai meteorologiniai reiškiniai
Šalna aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu5Gegužės 29–birželio 1 d.
Labai smarki audra6Birželio 5 d.
Labai smarki audraBirželio 11 d.
Labai stambi kruša7Birželio 11 d.
Ilgas lietingas laikotarpis8Birželio 13–rugpjūčio 17 d.
Kaitra9Birželio 27–liepos 1 d.
Labai smarki audraLiepos 1 d.
Labai smarki audraLiepos 20 d.
Labai smarkus lietus10Liepos 20 d.
Labai stambi krušaLiepos 31 d.
Labai smarki audraRugpjūčio 1–2 d.
Labai smarkus lietusRugpjūčio 1–2 d.
Lokali kaitraRugpjūčio 4–6 d.
Labai smarki audraRugpjūčio 6–7 d.
Labai smarki audraRugpjūčio 22 d.
Labai smarkus vėjas11Rugpjūčio 22 d.
Labai smarkus lietusRugpjūčio 22 d.
Ilgas lietingas laikotarpisRugpjūčio 22 d. – vis dar tęsiasi
Katastrofiniai meteorologiniai reiškiniai
Labai smarkus vėjas (viesulas)12Birželio 5 d.
Labai smarkus vėjasRugpjūčio 22 d.
Labai smarkus lietus13Rugpjūčio 22 d.
  1. SKN – „standartinė klimato norma“, 1991–2020 m. vidurkis. ↩︎
  2. Karščio diena – diena, kai paros maksimali oro temperatūra ≥ 30 °C. ↩︎
  3. Vasariška diena – diena, kai paros maksimali oro temperatūra ≥ 25 °C. ↩︎
  4. Tropinė naktis – naktis, kai minimali paros oro temperatūra ≥ 20 °C. ↩︎
  5. Stichinis meteorologinis reiškinys „šalna aktyviosios vegetacijos laikotarpiu“ – kai oro ar dirvos paviršiaus temperatūra nukrenta <0 °C, įvykus oro temperatūros perėjimui per 10 °C. ↩︎
  6. Stichinis meteorologinis reiškinys „labai smarki audra“ – pavojingų meteorologinių reiškinių kompleksas: perkūnija (yra) ir smarkus lietus (kritulių kiekis ≥15 mm/per ≤12 val.), ir (ar) škvalas (maksimalus vėjo greitis ≥15 m/s), ir (ar) kruša (ledėkų skersmuo ≥ 6 mm). ↩︎
  7. Stichinis meteorologinis reiškinys „labai stambi kruša“ – ledėkų skersmuo ≥20 mm. ↩︎
  8. Stichinis meteorologinis reiškinys „Ilgas lietingas laikotarpis“ – kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį. ↩︎
  9. Stichinis meteorologinis reiškinys „Kaitra“ – kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ar daugiau ir laikosi 3 dienas ar ilgiau. ↩︎
  10. Stichinis meteorologinis reiškinys „labai smarkus lietus“ – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50,0–79,9 mm kritulių. ↩︎
  11. Stichinis meteorologinis reiškinys „labai smarkus vėjas“ – kai maksimalus vėjo greitis 10 m aukštyje visose savivaldybėse (išskyrus Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Palangos miesto, Neringos, Šilutės rajono savivaldybes) ≥24–<33 m/s. Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Palangos miesto, Neringos, Šilutės rajono savivaldybėse ≥28–<33 m/s. ↩︎
  12. Katastrofinis meteorologinis reiškinys „labai smarkus vėjas“ – kai maksimalus vėjo greitis 10 m aukštyje ≥33 m/s. ↩︎
  13. Katastrofinis meteorologinis reiškinys „labai smarkus lietus“ – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta >80 mm kritulių. ↩︎

2026 m. rugpjūčio mėn. apžvalga

Paskelbta paskelbė Karlas Žužickas

Rugpjūčio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,4 °C (neigiama 0,2° anomalija). Vėsiausia šių metų rugpjūtį buvo Laukuvoje, Plungėje bei Rietave (16,5 °C), o šilčiausia – Nidoje (18,6 °C) (1 pav.).

Aukščiausia paros oro temperatūra (34,3 °C) registruota rugpjūčio 6 d. Druskininkuose, o žemiausia (5,1 °C) mėnesio 28 d. Varėnoje.

Rugpjūčio 5 d. didžiojoje dalyje Lietuvos bei rugpjūčio 6 d. daugiausia šalies pietuose oro temperatūrai pasiekus 30 °C buvo registruotas pavojingas meteorologinis reiškinys – karštis1.

Dalyje Pietų Lietuvos (Druskininkuose bei Šumske) rugpjūčio 4–6 dienomis buvo registruotas stichinis meteorologinis reiškinys – kaitra2.

1 pav. Rugpjūčio mėnesio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Rugpjūčio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 93,8 mm (122 % nuo SKN): nuo 37,4 mm Kybartuose iki 184,9 mm Mažeikiuose (2 pav.).

Rugpjūčio 1–2, 6–7, 17–20, 22, 24 bei 30 dienomis Lietuvoje registruoti pavojingo meteorologinio reiškinio – smarkaus lietaus3 atvejai. Iš smarkaus lietaus atvejų, gausiausiai palijo rugpjūčio 22 d. Tauragėje, kur iškrito 49,7 mm/12 val.

Rugpjūčio 2 d. dalyje šiaurės vakarų ir Pietų Lietuvos bei rugpjūčio 22 d. daug kur Vakarų Lietuvoje buvo užregistruotas stichinis meteorologinis reiškinys – labai smarkus lietus4. Iš stichinio labai smarkaus lietaus atvejų, daugiausia kritulių iškrito Kapėnuose (Mažeikių r. sav.), kur per 12 val. iškrito 76,6 mm kritulių.

Rugpjūčio 22 d. dalyje Vakarų Lietuvos buvo užregistruotas katastrofinis meteorologinis reiškinys – labai smarkus lietus5. Iš katastrofinio labai smarkaus lietaus atvejų, daugiausia kritulių iškrito Baltrimuose (Skuodo r. sav.), kur per 12 val. iškrito 90,8 mm kritulių.

Rugpjūčio 1–2 d. Pietryčių Lietuvoje, rugpjūčio 6 d. Pietų Lietuvoje bei rugpjūčio 22 d. daugelyje Lietuvos rajonų buvo užfiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys – labai smarki audra6.

Rugpjūčio mėnesį buvo fiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis7. Mėnesio pradžioje šis stichinis meteorologinis reiškinys buvo apėmęs kai kurias Alytaus, Kelmės, Kretingos, Pagėgių, Plungės, Prienų, Rietavo, Skuodo, Šilalės, Šilutės, Tauragės, Telšių, Varėnos r. sav. seniūnijas, bet iki rugpjūčio 17 d. baigėsi visoje Lietuvoje. Tačiau, itin lietingi rugpjūčio 22 d. orai nulėmė, jog ilgas lietingas laikotarpis vėl pradėtas fiksuoti kai kuriose Joniškio, Kelmės, Rietavo, Šiaulių, Telšių r. savivaldybių seniūnijose. Paskutinėmis mėnesio dienomis, dėl besitęsiančių kritulių, šis reiškinys pradėtas fiksuoti ir kai kuriuose Alytaus, Pagėgių bei Prienų r. savivaldybių seniūnijose.

2 pav. Rugpjūčio mėnesio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Rugpjūtį Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje atitiko daugiametį vidurkį (100 % nuo SKN) ir vidutiniškai siekė 257,5 val. Ilgiausiai Saulė spindėjo Nidoje (288,7 val.), o trumpiausiai – Utenoje (227,9 val.) (3 pav.).

3 pav. Saulės spindėjimo trukmė rugpjūčio mėnesį (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Didžiausias vėjo greitis siekė 16–33,1 m/s. Stipriausias vėjas registruotas rugpjūčio 22 d. Ventėje – 33,1 m/s.

Rugpjūčio 22 d. dalyje Lietuvos buvo užfiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys – labai smarkus vėjas8. Iš stichinio labai smarkaus vėjo atvejų, didžiausias užfiksuotas vėjo greitis buvo Nidoje (32,9 m/s).

Rugpjūčio 22 d. Ventėje, kur vėjo greitis pasiekė 33,1 m/s, buvo užfiksuotas katastrofinis meteorologinis reiškinys – labai smarkus vėjas9.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 18–23 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje daug kur kilo iki 27–35 °C, žemiausia krito iki 11–14 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 24–30 °C.

Bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) rugpjūčio mėnesio vidurkis (322 DU10) išmatuotas Kauno AMS (neįtraukiant 13 d. duomenų dėl spektrofotometro programos sutrikimo) buvo vidutiniškai 1 % didesnis ir atitiko daugiametį (1993–2022 m.) vidurkį (320 DU). Aukščiausia rugpjūčio mėnesio BOK reikšmė fiksuota mėnesio 11 d. (350 DU), kur šios paros nuokrypis nuo daugiametės vidutinės maksimalios rugpjūčio mėnesio reikšmės (331 DU) sudarė 6 %. Mažiausia reikšmė (294 DU) registruota rugpjūčio 29 d., kur šios dienos nuokrypis nuo daugiametės vidutinės minimalios rugpjūčio mėnesio reikšmės (311 DU) sudarė -6 %.

Rugpjūčio mėnesį Kauno AMS buvo fiksuojamos žemos ir vidutinės Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės. Šio mėnesio UVI vidurkis (3,6) buvo 0,6 žemesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (4,2). Rugpjūtį aukščiausia UVI reikšmė (4,7) buvo fiksuota mėnesio 2 d., o mažiausia (2,1) buvo registruota rugpjūčio 16 d. (kurios nuokrypis nuo daugiamečio šios paros UVI siekė net -2,3).

4 pav. UVI indekso kaita Kauno MS rugpjūčio mėnesį

Vidutinis rugpjūčio mėnesio vandens lygis didžiojoje šalies dalyje svyravo nuo 2 iki 83 cm aukščiau vidutinio daugiamečio rugpjūčio mėnesio vandens lygio. Vidurio Lietuvoje, rytinėje ir pietvakarinėje dalyje, vietomis, jis buvo 1 – 58 cm žemiau vidurkio (5 pav.).

Gausiai palijus, rugpjūčio 22–27 dienomis, šalyje stebėtas lietaus sukeltas poplūdis. Vakarinėje dalyje pasiekti ir nauji rugpjūčio mėnesio vandens lygio maksimumai (24-25 d.): Ventoje ties Leckava – 348 cm (buvęs 204 cm), Aunuvoje ties Aunuvėnais – 304 cm (buvęs 287 cm), Akmenoje–Danėje ties Klaipėda – 175 cm (buvęs 153 cm), Šyšoje ties Šilute – 270 cm (buvęs 257 cm) Minijoje ties Priekule – 465 cm (buvęs 421 cm), Leitėje ties Kūlynais – 261 cm (buvęs 226 cm). Leitėje ties Kūlynais buvo pasiekta ir stichinio vandens lygio reikšmė (rugpjūčio 23–27 d.).

Nepaisant lokalių liūčių, rugpjūtį vietomis ir toliau stebėta hidrologinė sausra. Kai kuriose upėse buvo pasiektos ir gamtosauginio debito reikšmės: Nemune ties Druskininkais (nuo rugpjūčio 6 d.), Nemune ties Nemajūnais (12-19 d.), Nemune ties Smalininkais (20 d.), Mūšoje ties Ustukiais (14 d.), Šušvėje ties Šiaulėnais (14 d.). Paskutinę mėnesio dieną hidrologinė sausra tebebuvo stebima Nemune ties Druskininkų vandens matavimo stotimi (VMS). Ties 7 VMS situacija išliko artima hidrologinei sausrai.

Vidutinis rugpjūčio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 19 cm aukščiau daugiamečio vidurkio. Aukštesnis jis buvo Kauno mariose ties Birštono bei Darsūniškio vandens matavimo stotimis – atitinkamai 14 cm ir 15 cm. Vandens temperatūra paskutinę mėnesio dieną upėse siekė 12–20, ežeruose 16–20, Kuršių mariose ir Baltijos jūroje –18–19 laipsnių šilumos.

5 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse rugpjūčio mėnesį

6 pav. Rugpjūčio mėnesio upių būklė

  1. Pavojingas meteorologinis reiškinys „karštis“ – kai aukščiausia oro temperatūra siekia ≥30 °C ir trunka trumpiau, nei 3 d. iš eilės. ↩︎
  2. Stichinis meteorologinis reiškinys „Kaitra“ – kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ar daugiau ir laikosi 3 dienas ar ilgiau. ↩︎
  3. Pavojingas meteorologinis reiškinys „smarkus lietus“ – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių. ↩︎
  4. Stichinis meteorologinis reiškinys „labai smarkus lietus“ – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50,0–79,9 mm kritulių. ↩︎
  5. Katastrofinis meteorologinis reiškinys „labai smarkus lietus“ – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta >80 mm kritulių. ↩︎
  6. Stichinis meteorologinis reiškinys „labai smarki audra“ – pavojingų meteorologinių reiškinių kompleksas: perkūnija (yra) ir smarkus lietus (kritulių kiekis ≥15 mm/per ≤12 val.), ir (ar) škvalas (maksimalus vėjo greitis ≥15 m/s), ir (ar) kruša (ledėkų skersmuo ≥ 6 mm). ↩︎
  7. Stichinis meteorologinis reiškinys „Ilgas lietingas laikotarpis“ – kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį. ↩︎
  8. Stichinis meteorologinis reiškinys „labai smarkus vėjas“ – kai maksimalus vėjo greitis 10 m aukštyje visose savivaldybėse (išskyrus Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Palangos miesto, Neringos, Šilutės rajono savivaldybes) ≥24–<33 m/s. Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Palangos miesto, Neringos, Šilutės rajono savivaldybėse ≥28–<33 m/s. ↩︎
  9. Katastrofinis meteorologinis reiškinys „labai smarkus vėjas“ – kai maksimalus vėjo greitis 10 m aukštyje ≥33 m/s. ↩︎
  10. DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas. ↩︎

Platesnę informaciją rasite 2026 m. rugpjūčio mėnesio hidrometeorologiniame biuletenyje

2026 m. rugpjūčio mėnesio trečiasis dešimtadienis

Paskelbta paskelbė Karlas Žužickas

Rugpjūčio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 16,2 °C (neigiama 0,1° anomalija) (1 pav.). Vėsiausia buvo Šalčininkuose (15,5 °C), o šilčiausia – Nidoje (17,7 °C).

Aukščiausia oro temperatūra (27,9 °C) užfiksuota rugpjūčio 31 d. Druskininkuose, o žemiausia (5,1 °C) – dešimtadienio 28 d. Varėnoje.

1 pav. Rugpjūčio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Trečiojo rugpjūčio dešimtadienio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje siekė 45,4 mm (162 % SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių iškrito Anykščiuose (11,7 mm), o daugiausia – Mažeikiuose (116,8 mm).

Rugpjūčio 22, 24 bei 30 dienomis Lietuvoje registruoti pavojingo meteorologinio reiškinio – smarkaus lietaus1 atvejai. Iš smarkaus lietaus atvejų, gausiausiai palijo rugpjūčio 22 d. Tauragėje, kur iškrito 49,7 mm/12 val.

Rugpjūčio 22 d. daug kur Vakarų Lietuvoje buvo užregistruotas stichinis meteorologinis reiškinys – labai smarkus2 lietus. Iš stichinio labai smarkaus lietaus atvejų, daugiausia kritulių iškrito Kapėnuose (Mažeikių r. sav.), kur per 12 val. iškrito 76,6 mm kritulių.

Rugpjūčio 22 d. dalyje Vakarų Lietuvos buvo užregistruotas katastrofinis meteorologinis reiškinys – labai smarkus lietus3. Iš katastrofinio labai smarkaus lietaus atvejų, daugiausia kritulių iškrito Baltrimuose (Skuodo r. sav.), kur per 12 val. iškrito 90,8 mm kritulių.

Rugpjūčio 22 d. daugelyje Lietuvos rajonų buvo užfiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys – labai smarki audra4.

Nuo rugpjūčio 22 d. pradėtas fiksuoti stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis5. Stichinis reiškinys vėl pradėtas fiksuoti kai kuriose Joniškio, Kelmės, Rietavo, Šiaulių, Telšių r. savivaldybių seniūnijose, o paskutinėmis mėnesio dienomis – ir kai kuriose Alytaus, Pagėgių bei Prienų r. savivaldybių seniūnijose.

2 pav. Rugpjūčio mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 83,1 val. (100 % SKN): nuo 74,9 val. Utenoje iki 90,8 val. Nidoje (3 pav.).

Rugpjūčio 22 d. dalyje Lietuvos buvo užfiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys – labai smarkus vėjas6. Iš stichinio labai smarkaus vėjo atvejų, didžiausias užfiksuotas vėjo greitis buvo Nidoje (32,9 m/s).

Rugpjūčio 22 d. Ventėje, kur vėjo greitis pasiekė 33,1 m/s, buvo užfiksuotas katastrofinis meteorologinis reiškinys – labai smarkus vėjas7.

3 pav. Rugpjūčio mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 16–21 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje kilo iki 22–27 °C, Klaipėdoje iki 32 °C, žemiausia krito iki 11–14 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 19–24 °C, Klaipėdoje iki 26 °C, Šilutėje iki 29 °C.

Kauno AMS trečiąjį rugpjūčio mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės, kurių vidurkis buvo 3,2 UVI, tai 0,5 mažiau už daugiametį (2001–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį (3,7 UVI). Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė (3,5) buvo fiksuojama rugpjūčio 24 ir 31 dienomis, mažiausia (2,9) – rugpjūčio 22 d.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas (318 DU8) Kauno AMS trečiąjį rugpjūčio mėnesio dešimtadienį buvo vidutiniškai 1 % didesnis ir atitiko daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (315 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (336 DU) buvo fiksuota rugpjūčio 24 d., o mažiausia buvo fiksuota rugpjūčio 29 d. (294 DU).

  1. Pavojingas meteorologinis reiškinys „smarkus lietus“ – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių. ↩︎
  2. Stichinis meteorologinis reiškinys „labai smarkus lietus“ – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50,0–79,9 mm kritulių. ↩︎
  3. Katastrofinis meteorologinis reiškinys „labai smarkus lietus“ – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta >80 mm kritulių. ↩︎
  4. Stichinis meteorologinis reiškinys „labai smarki audra“ – pavojingų meteorologinių reiškinių kompleksas: perkūnija (yra) ir smarkus lietus (kritulių kiekis ≥15 mm/per ≤12 val.), ir (ar) škvalas (maksimalus vėjo greitis ≥15 m/s), ir (ar) kruša (ledėkų skersmuo ≥ 6 mm). ↩︎
  5. Stichinis meteorologinis reiškinys „Ilgas lietingas laikotarpis“ – kai gegužės 1 –spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį. ↩︎
  6. Stichinis meteorologinis reiškinys „labai smarkus vėjas“ – kai maksimalus vėjo greitis 10 m aukštyje visose savivaldybėse (išskyrus Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Palangos miesto, Neringos, Šilutės rajono savivaldybes) ≥24–<33 m/s. Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Palangos miesto, Neringos, Šilutės rajono savivaldybėse ≥28–<33 m/s. ↩︎
  7. Katastrofinis meteorologinis reiškinys „labai smarkus vėjas“ – kai maksimalus vėjo greitis 10 m aukštyje ≥33 m/s. ↩︎
  8. DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas. ↩︎

2026 m. rugpjūčio mėnesio antrasis dešimtadienis

Paskelbta paskelbė Karlas Žužickas

Rugpjūčio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 16,6 °C (neigiama 1,1° anomalija) (1 pav.). Vėsiausia buvo Dūkšte (15,5 °C), o šilčiausia – Ventėje (18,6 °C).

Aukščiausia oro temperatūra (29,4 °C) užfiksuota rugpjūčio 15 d. Druskininkuose, o žemiausia (5,2 °C) – dešimtadienio 13 d. Kazlų Rūdoje.

1 pav. Rugpjūčio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Antrojo rugpjūčio dešimtadienio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje siekė 30,5 mm (122 % SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių iškrito Šventojoje (11,4 mm), o daugiausia – Mažeikiuose (60,7 mm).

Rugpjūčio 17–20 d. Lietuvoje registruoti pavojingo meteorologinio reiškinio – smarkaus lietaus1 atvejai. Gausiausiai palijo rugpjūčio 20 d. Plungėje, kur iškrito 37,7 mm/12 val.

Rugpjūčio II dešimtadienį tęsėsi, dar birželio 13 d. prasidėjęs, stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis2. Dešimtadienio pradžioje šis stichinis reiškinys dar tęsėsi kai kuriose Alytaus r., Kelmės r., Kretingos r., Pagėgių, Plungės r., Prienų r., Rietavo r., Šilalės r., Šilutės r., Skuodo r., Tauragės r., Telšių r., Varėnos r. sav. seniūnijose, tačiau iki rugpjūčio 17 d. minėtas reiškinys baigėsi visoje Lietuvoje.

2 pav. Rugpjūčio mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 79,5 val. (97 % SKN): nuo 63,1 val. Utenoje iki 95,4 val. Nidoje (3 pav.).

3 pav. Rugpjūčio mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 18–23 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje kilo iki 25–30 °C, Klaipėdoje iki 32 °C, žemiausia krito iki 12–16 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 22–27 °C.

Kauno AMS antrąjį rugpjūčio mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos ir vidutinės Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės, kurių vidurkis buvo 3,3 UVI, tai 0,9 mažiau už daugiametį (2001–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį (4,2 UVI). Rugpjūčio II dešimtadienį aukščiausia UVI reikšmė (4,0) buvo fiksuojama dešimtadienio 12 d., o mažiausia (2,1) – rugpjūčio 16 d.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas (333 DU3) Kauno AMS antrąjį rugpjūčio mėnesio dešimtadienį (neįtraukiant 13 d. duomenų dėl spektrofotometro programos sutrikimo) buvo vidutiniškai 4 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (320 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (350 DU) fiksuota dešimtadienio 11 d., o mažiausia (315 DU) – rugpjūčio 15 d.

  1. Pavojingas meteorologinis reiškinys „smarkus lietus“ – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių. ↩︎
  2. Stichinis meteorologinis reiškinys „Ilgas lietingas laikotarpis“ – kai gegužės 1 –spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį. ↩︎
  3. DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas. ↩︎

2026 m. rugpjūčio mėnesio pirmasis dešimtadienis

Paskelbta paskelbė Karlas Žužickas

Rugpjūčio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 19,3 °C (teigiama 0,4° anomalija) (1 pav.). Vėsiausia buvo dalyje Vakarų Lietuvos (Rietave, Plungėje, Vėžaičiuose bei Laukuvoje), kur vidutinė oro tempera siekė vos 18,0 °C, o šilčiausia – Druskininkuose (20,4 °C).

Aukščiausia oro temperatūra (34,3 °C) užfiksuota rugpjūčio 6 d. Druskininkuose, o žemiausia (6,7 °C) – dešimtadienio 9 d. Varėnoje.

Rugpjūčio 5 d. didžiojoje dalyje Lietuvos bei rugpjūčio 6 d. daugiausia šalies pietuose oro temperatūrai pasiekus 30 °C buvo registruotas pavojingas meteorologinis reiškinys – karštis1.

Dalyje Pietų Lietuvos (Druskininkuose bei Šumske) rugpjūčio 4–6 dienomis buvo registruotas stichinis meteorologinis reiškinys – kaitra2.

1 pav. Rugpjūčio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Pirmojo rugpjūčio dešimtadienio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje siekė 17,9 mm (74 % SKN) (2 pav.). Šalyje iškritusio kritulių kiekio kontrastai buvo labai dideli ir svyravo nuo 1,9 mm Ukmergėje iki 52,5 mm Laukuvoje. Kaune bei Ukmergėje iškrito vos 8 % SKN, o Laukuvoje net 181 % SKN.

Rugpjūčio 1–2 bei 6–7 dienomis Lietuvoje registruoti pavojingo meteorologinio reiškinio – smarkaus lietaus3 atvejai. Iš pavojingo lietaus atvejų, gausiausiai palijo rugpjūčio 1 d. Laukuvoje kur iškrito 45,0 mm/10 val.

Rugpjūčio 2 d. dalyje šiaurės vakarų Lietuvos (Milkantuose, Dvarčiuose bei Tryškiuose) ir Puvočiuose (Varėnos raj. sav.) buvo užregistruotas stichinis meteorologinis reiškinys – labai smarkus lietus4. Daugiausia kritulių iškrito Dvarčiuose, kur per 6 val. iškrito 66,4 mm kritulių.

Rugpjūčio 1–2 d. Pietryčių Lietuvoje bei rugpjūčio 6 d. Pietų Lietuvoje buvo užfiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys – labai smarki audra5.

Rugpjūčio I dešimtadienį tęsėsi, dar birželio 13 d. prasidėjęs, stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis6. Dešimtadienio pradžioje meteorologinis reiškinys ir toliau apėmė kai kurias Alytaus, Kretingos, Pagėgių, Plungės, Prienų, Rietavo, Skuodo, Šilalės, Šilutės, Tauragės, Telšių, Varėnos r. sav. seniūnijas. Pirmąją dešimtadienio dieną praslinkus intensyvių kritulių debesims reiškinys apėmė ir kelias Kelmės r. sav. seniūnijas. Reiškinio pabaiga registruota Anykščių, Utenos, Kauno, Rokiškio ir Šalčininkų r. sav. teritorijose.

2 pav. Rugpjūčio mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 94,9 val. (102 % SKN): nuo 85,8 val. Klaipėdoje iki 103,2 val. Vilniuje (3 pav.).

3 pav. Rugpjūčio mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 20–25 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje kilo iki 27–35 °C, žemiausia krito iki 13–18 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 24–30 °C.

Kauno AMS pirmąjį rugpjūčio mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės, kurių vidurkis buvo 4,4 UVI, tai 0,2 mažiau už daugiametį (2001–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį (4,6 UVI). Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė (4,7) buvo fiksuojama rugpjūčio 2 d., o mažiausia (4,1) – dešimtadienio 9 ir 10 dienomis.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas (315 DU7) Kauno AMS pirmąjį rugpjūčio mėnesio dešimtadienį buvo vidutiniškai 3 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (324 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (325 DU) fiksuota rugpjūčio 8 d., o mažiausia (306 DU) – dešimtadienio 6 d.

  1. Pavojingas meteorologinis reiškinys „Karštis“ – kai aukščiausia oro temperatūra siekia ≥30 °C ir trunka trumpiau, nei 3 d. iš eilės. ↩︎
  2. Stichinis meteorologinis reiškinys „Kaitra“ – kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ar daugiau ir laikosi 3 dienas ar ilgiau. ↩︎
  3. Pavojingas meteorologinis reiškinys „smarkus lietus“ – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių. ↩︎
  4. Stichinis meteorologinis reiškinys „labai smarkus lietus“ – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50,0–79,9 mm kritulių. ↩︎
  5. Stichinis meteorologinis reiškinys „labai smarki audra“ – pavojingų meteorologinių reiškinių kompleksas: perkūnija (yra) ir smarkus lietus (kritulių kiekis ≥15 mm/per ≤12 val.), ir (ar) škvalas (maksimalus vėjo greitis ≥15 m/s), ir (ar) kruša (ledėkų skersmuo ≥ 6 mm). ↩︎
  6. Stichinis meteorologinis reiškinys „Ilgas lietingas laikotarpis“ – kai gegužės 1 –spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį. ↩︎
  7. DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas. ↩︎