Liepos pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 16,1 °C (neigiama 1,5° anomalija) (1 pav.). Vėsiausia buvo Laukuvoje (15,2 °C), o šilčiausia – Druskininkuose (17,0 °C).
Aukščiausia oro temperatūra (32,4 °C) užfiksuota liepos 1 d. Druskininkuose, o žemiausia (7,4 °C) – dešimtadienio 7 d. Skuode.
Vietomis Pietų Lietuvoje liepos 1 d. tęsėsi dar birželio 27 d. prasidėjęs stichinis meteorologinis reiškinys – kaitra1.
1 pav. Liepos mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Pirmojo liepos dešimtadienio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje siekė 78,4 mm (270 % SKN) (2 pav.). Tai yra beveik 3 kartus daugiau kritulių, nei įprasta liepos I dešimtadieniui. Per šių metų liepos pirmąjį dešimtadienį iškrito beveik visa liepos mėnesio kritulių norma (93 % nuo liepos SKN). Šalyje iškritusio kritulių kiekio kontrastai buvo labai dideli, kadangi Kazlų Rūdoje, kur iškrito daugiausiai kritulių (121,1 mm), iškrito daugiau nei 4 kartus daugiau kritulių, nei Rokiškyje, kur jų iškrito mažiausiai (28,3 mm). Visoje Lietuvoje iškrito daugiau kritulių už šio dešimtadienio SKN tam tikroje vietovėje. Nuokrypis nuo SKN svyravo nuo 113 % Rokiškyje iki 388 % Šeduvoje.
Liepos 1 d. bei 3–10 d. Lietuvoje registruoti pavojingo meteorologinio reiškinio – smarkaus lietaus2 atvejai. Gausiausiai palijo liepos 9 d. Kybartuose, kur nakties metu iškrito 43,1 mm/12 val.
Liepos I dešimtadienį tęsėsi, dar birželio 13 d. prasidėjęs, stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis3. Dešimtadienio pradžioje stichinis meteorologinis reiškinys pasitraukė iš daugelio Anykščių, Rokiškio, Šalčininkų, Varėnos, Zarasų r. sav. seniūnijų, tačiau prasidėjus lietingiems orams, jau nuo liepos 4 d. su kiekviena diena ilgas lietingas laikotarpis apėmė vis daugiau rajonų: Anykščių, Alytaus, Kauno, Kretingos, Pagėgių, Plungės, Rokiškio, Skuodo, Šilalės, Šilutės, Tauragės, Utenos, Varėnos r. sav.
2 pav. Liepos mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 49,6 val. (53 % SKN): nuo 40,1 val. Šilutėje iki 64,5 val. Biržuose (3 pav.).
3 pav. Liepos mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 18–21 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje kilo iki 26–34 °C, Vilniuje iki 36 °C, žemiausia krito iki 14–15 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 25–31 °C.
Pirmąjį liepos mėnesio dešimtadienį Kauno AMS fiksavo vidutines Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmes, kurių vidurkis buvo 4,5 UVI, tai 0,6 mažiau už daugiametį (2001–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį (5,1 UVI). Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė (5,5) buvo fiksuojama liepos 3 d., o mažiausia – (3,8) liepos 6 ir 8 dienomis.
Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno AMS pirmąjį liepos mėnesio dešimtadienį (375 DU4) buvo vidutiniškai 9 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (344 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (428 DU) fiksuota liepos 8 d., o mažiausia liepos 1 d. (333 DU).
Stichinis meteorologinis reiškinys „Kaitra“ – kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ar daugiau ir laikosi 3 dienas ar ilgiau. ↩︎
Pavojingas meteorologinis reiškinys „smarkus lietus“ – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių. ↩︎
Stichinis meteorologinis reiškinys „Ilgas lietingas laikotarpis“ – kai gegužės 1 –spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį. ↩︎
DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas. ↩︎
Birželio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,7 °C (teigiama 1,8° anomalija). Jis tapo devintu šilčiausiu birželiu nuo 1961 m. ir oro temperatūros prasme labiausiai priminė 2024 m. birželį (17,6 °C). Paskutinis šiltesnis birželis pasitaikė 2021 m. (19,2 °C). Vėsiausia šių metų birželį buvo Skuode ir Laukuvoje (17,0 °C), o šilčiausia – Ventėje (18,5 °C) (1 pav.).
Aukščiausia paros oro temperatūra (36,3 °C) registruota mėnesio 28 d. Druskininkuose, o žemiausia (2,3 °C) birželio 1 d. Molėtuose.
Meteorologinės vasaros (laikotarpio, kai vidutinė paros oro temperatūra pasiekia ir viršija 15 °C) pradžia beveik visoje šalyje fiksuota birželio 6–7 d., o Klaipėdoje – birželio 24 d. Šiais metais meteorologinė vasara daugelyje šalies rajonų prasidėjo vidutiniškai 5 d. vėliau už SKN, tačiau Žemaičių aukštumoje esančiuose rajonuose – vidutiniškai 6 d. anksčiau už SKN.
Birželio 1 d. vietomis Rytų Lietuvoje (Molėtuose, Trakuose, Utenoje, Varėnoje bei Vilniuje) dirvos paviršiuje pasitaikė šalnos, pasiekusios stichinio meteorologinio reiškinio – šalnos aktyvios augalų vegetacijos laikotarpiu1, rodiklius – žemiausia fiksuota temperatūra krito iki -2…0 °C.
Birželio 20 d. Druskininkuose (30,7 °C) ir Ventėje (30,2 °C) oro temperatūrai perkopus 30 °C buvo registruotas pavojingas meteorologinis reiškinys – karštis2.
Birželio 27–29 d. didžiojoje Lietuvos dalyje, o vietomis Pietų Lietuvoje birželio 27–liepos 1 d., buvo fiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys – kaitra3. Reiškinio metu užfiksuota aukščiausia oro temperatūra buvo birželio 28 d. Druskininkuose, kur maksimali paros oro temperatūra siekė 36,3 °C. Tai tapo karščiausia birželio diena per visą meteorologinių stebėjimų istoriją Lietuvoje.
1 pav. Birželio mėnesio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Birželio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 75,5 mm (111 % nuo SKN): nuo 48,0 mm Kybartuose iki 128,9 mm Skuode (2 pav.).
Birželio 5–17 d. Lietuvoje registruoti pavojingo meteorologinio reiškinio – smarkaus lietaus4 atvejai. Gausiausiai palijo birželio 8 d. Dūkšte (Š.R. Lietuva), kur iškrito 43,1 mm/12 val.
Birželio 5 d. buvo užfiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys – labai smarki audra5. Šis reiškinys Lietuvoje susidarė siaurame ruože, nusidriekusiame nuo pietinių rajonų per centrinius iki šiaurinės šalies pusės. Per audrą daugelyje rajonų fiksuotos perkūnijos, vietomis su škvaliniais vėjo sustiprėjimais (11–13 m/s, Ventės AMS 15 m/s). Kai kur iškrito pavojingas lietaus kiekis (15–33 mm/12 val.).
Šis stichinis reiškinys buvo užfiksuotas ir birželio 11 d. Rytų Lietuvoje, kurio metu iškrito pavojingas lietaus kiekis (15,5–33,3 mm), buvo fiksuota perkūnija, gūsingas vėjas (15–21 m/s) bei kruša. Tą pačią dieną Šalčininkų apylinkėse buvo užfiksuotas dar vienas stichinis meteorologinis reiškinys – labai stambi kruša6 (ledėkų skersmuo siekė iki 3 cm).
Nuo birželio 13 d. buvo pradėtas fiksuoti stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis7. Iš pradžių jis apėmė kelias Šalčininkų r. sav. seniūnijas, vėliau išplito į Varėnos r. sav., Rokiškio, Zarasų r. sav. bei Anykščių r. sav. seniūnijas. Šiose seniūnijose stichinis meteorologinis reiškinys tęsėsi iki mėnesio pabaigos.
2 pav. Birželio mėnesio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Birželio mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 281,5 val. (102 % nuo SKN), ilgiausiai – Nidoje (328,5 val.), o trumpiausiai – Biržuose (260,2 val.) (3 pav.).
3 pav. Saulės spindėjimo trukmė birželio mėnesį (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Didžiausias vėjo greitis siekė 11,1–20,8 m/s. Stipriausias vėjas registruotas birželio 11 d. Ventėje – 20,8 m/s.
Birželio 5 d. buvo užfiksuotas irkatastrofinis meteorologinis reiškinys – labai smarkus vėjas8 (viesulas). Viesulai susiformavo Antanavo k. (Kazlų Rūdos sav.) bei Kauno mieste (Aleksote), o jų maksimalus vėjo greitis atitinkamai siekė 50 m/s ir 60 m/s. Dar du viesulai buvo užfiksuoti Genėtinių k. (Panevėžio r. sav.) bei stirniškių k. (Kupiškio r. sav.).
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 19–23 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje daug kur kilo iki 30–37 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 26–30 °C.
Bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) birželio mėnesio vidurkis (350 DU9) išmatuotas Kauno AMS (neįtraukiant 9 d. duomenų dėl spektrofotometro programos sutrikimo) vidutiniškai buvo 1 % mažesnis bei buvo artimas daugiamečiui (1993–2022 m.) vidurkiui (352 DU). Aukščiausia birželio mėnesio BOK reikšmė fiksuota 13 d. (396 DU), kur šios paros nuokrypis nuo daugiametės vidutinės maksimalios birželio mėnesio reikšmės (364 DU) sudarė 9 %. Mažiausia reikšmė (313 DU) registruota 25 ir 29 d., kur atitinkamai šių dienų nuokrypis nuo daugiametės vidutinės minimalios birželio mėnesio reikšmės (345 DU) sudarė -9 %.
Birželio mėnesį Kauno AMS buvo fiksuojamos žemos, vidutinės ir aukštos Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės (4 pav.). Šio mėnesio UVI vidurkis (4,8) buvo 0,5 žemesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (5,3). Birželį aukščiausia UVI reikšmė (6,2) buvo fiksuota 24 d., o mažiausia (1,8) registruota 12 d., kurios nuokrypis nuo daugiamečio šios paros UVI gautas 3,7 mažesnis.
4 pav. UVI indekso kaita Kauno MS birželio mėnesį
Vidutinis birželio mėnesio vandens lygis didžiojoje šalies dalyje svyravo nuo 1 iki 63 cm aukščiau vidutinio daugiamečio birželio mėnesio vandens lygio. Tik vietomis, šiaurinėje ir pietinėje dalyje, jis buvo 1–65 cm žemiau vidurkio (5 pav.).
Sulaukus gausaus lietaus, birželio 16–19 dienomis, šalyje stebėtas lietaus sukeltas poplūdis. Labiausiai vandens lygis kilo vakarinėje šalies dalyje. Ties 5 vandens matavimo stotimis užfiksuoti nauji birželio mėnesio maksimumai (17–18 d.): Šyšoje ties Šilute – 161 cm (buvęs 145 cm), Leitėje ties Kūlynais – 222 cm (buvęs 217 cm), Akmenoje – Danėje ties Kretinga – 310 cm (buvęs 244 cm), Akmenoje – Danėje ties Klaipėda – 143 cm (120 cm), Minijoje ties Priekule – 317 cm (buvęs 187 cm).
Trečiojo dešimtadienio metu vandens lygiai vėl pamažu ėmė kristi. Kartu su mažėjančiu vandeningumu lokaliai stebėta hidrologinė sausra. Paskutinę mėnesio dieną ji buvo fiksuojama ties 7 vandens matavimo stotimis (VMS). Ties 11 VMS situacija išliko artima hidrologinei sausrai. Gamtosauginiai debitai pasiekti Nemune ties Druskininkais ir Nemajūnais.
Vidutinis birželio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 10 cm aukščiau daugiamečio vidurkio. Žemesnis jis buvo ir Kauno mariose ties Birštono bei Darsūniškio vandens matavimo stotimis – atitinkamai 16 cm ir 15 cm.
Vandens temperatūra paskutinę mėnesio dieną upėse siekė 16–25, ežeruose 21–26, Kuršių mariose 20–26, Baltijos jūroje –23–24 laipsnių šilumos.
5 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse birželio mėnesį
6 pav. Birželio mėnesio upių būklė
Stichinis meteorologinis reiškinys „šalna aktyviosios vegetacijos laikotarpiu“ – kai oro ar dirvos paviršiaus temperatūra nukrenta <0 °C, įvykus oro temperatūros perėjimui per 10 °C. ↩︎
Pavojingas meteorologinis reiškinys „karštis“ – kai aukščiausia oro temperatūra siekia ≥30 °C ir trunka trumpiau, nei 3 d. iš eilės. ↩︎
Stichinis meteorologinis reiškinys „Kaitra“ – kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ar daugiau ir laikosi 3 dienas ar ilgiau. ↩︎
Pavojingas meteorologinis reiškinys „smarkus lietus“ – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių. ↩︎
Stichinis meteorologinis reiškinys „labai smarki audra“ – pavojingų meteorologinių reiškinių kompleksas: perkūnija (yra) ir smarkus lietus (kritulių kiekis ≥15 mm/per ≤12 val.), ir (ar) škvalas (maksimalus vėjo greitis ≥15 m/s), ir (ar) kruša (ledėkų skersmuo ≥ 6 mm). ↩︎
Stichinis meteorologinis reiškinys „labai stambi kruša“ – ledėkų skersmuo ≥20 mm. ↩︎
Stichinis meteorologinis reiškinys „Ilgas lietingas laikotarpis“ – kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį. ↩︎
Katastrofinis meteorologinis reiškinys „labai smarkus vėjas“ – kai maksimalus vėjo greitis 10 m aukštyje ≥33 m/s. ↩︎
DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas. ↩︎
Birželio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 21,5 °C (teigiama 5,1° anomalija) (1 pav.). Tai buvo antras karščiausias birželio III dešimtadienis nuo 1961 m. ir tik 0,4 °C nusileido 2021 m. birželio III dešimtadieniui (21,9 °C). Paskutinį birželio dešimtadienį vėsiausia buvo Kupiškyje (20,4 °C), o šilčiausia – Druskininkuose (22,7 °C).
Aukščiausia oro temperatūra (36,3 °C) užfiksuota birželio 28 d. Druskininkuose, o žemiausia (6,8 °C) – birželio 24 d. Varėnoje.
Birželio 27–29 d. didžiojoje Lietuvos dalyje, o vietomis Pietų Lietuvoje birželio 27–liepos 1 d., buvo fiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys – kaitra1. Reiškinio metu užfiksuota aukščiausia oro temperatūra buvo birželio 28 d. Druskininkuose, kur maksimali paros oro temperatūra siekė 36,3 °C. Tai tapo karščiausia birželio diena per visą meteorologinių stebėjimų istoriją Lietuvoje.
1 pav. Birželio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Trečiojo birželio dešimtadienio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje siekė 4,2 mm (16 % SKN) (2 pav.). Iš viso kritulių per dešimtadienį neiškrito Kybartuose, Nidoje, Telšiuose, Varėnoje, Vilniuje, Marijampolėje, Šumske, Šventojoje, Ventėje, Elektrėnuose, Kretingoje bei Plungėje. Tuo tarpu, daugiausiai kritulių iškrito Kalvarijoje (40,6 mm).
Birželio III dešimtadienį tęsėsi, dar birželio 13 d. prasidėjęs, stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis2. Birželio III dešimtadienio metu reiškinys buvo apėmęs pavienes Šalčininkų, Varėnos, Rokiškio, Zarasų, Anykščių r. sav. seniūnijas.
2 pav. Birželio mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 132,5 val. (154 % SKN): nuo 124,9 val. Utenoje iki 140,5 val. Nidoje (3 pav.).
3 pav. Birželio mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 23–27 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje kilo iki 30–37 33 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 26–30 °C.
Kauno AMS trečiąjį birželio mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės ir aukštos Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės, kurių vidurkis (5,4 UVI) atitiko daugiametį (2001–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį. Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė (6,2) buvo fiksuojama 24 d., mažiausia – (5,1) 27-29 d.
Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas (320 DU3) Kauno AMS trečiąjį birželio mėnesio dešimtadienį buvo vidutiniškai 9 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (350 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (331 DU) fiksuota 23 d., o mažiausia 25 ir 29 d. (313 DU).
Stichinis meteorologinis reiškinys „Kaitra“ – kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ar daugiau ir laikosi 3 dienas ar ilgiau. ↩︎
Stichinis meteorologinis reiškinys „Ilgas lietingas laikotarpis“ – kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį. ↩︎
DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas. ↩︎
Birželio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 14,7 °C (neigiama 1,2° anomalija) (1 pav.). Vėsiausia buvo Laukuvoje (13,6 °C) bei Rietave ir Plungėje (13,8 °C), o šilčiausia – Ventėje (15,6 °C).
Aukščiausia oro temperatūra (30,7 °C) užfiksuota birželio 20 d. Druskininkuose, o žemiausia (3,6 °C) – birželio 13 d. Skuode.
Birželio 20 d. Druskininkuose (30,7 °C) ir Ventėje (30,2 °C) oro temperatūrai perkopus 30 °C buvo registruotas pavojingas meteorologinis reiškinys – karštis1.
1 pav. Birželio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Antrojo birželio dešimtadienio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje siekė 44,6 mm (171 % SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių iškrito Dotnuvoje (24,4 mm) bei Šiauliuose (24,8 mm), o daugiausiai – Rietave (84,6 mm).
Birželio 11–17 d. Lietuvoje registruoti pavojingo meteorologinio reiškinio – smarkaus lietaus2atvejai. Gausiausiai palijo birželio 11 d. Utenoje, kur iškrito 33,3 mm/11 val.
Birželio 11 d. Rytų Lietuvoje buvo užfiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys – labai smarki audra3, kurios metu iškrito pavojingas lietaus kiekis (15,5–33,3 mm), buvo fiksuota perkūnija, gūsingas vėjas (15–21 m/s) bei kruša. Tą pačią dieną Šalčininkų apylinkėse buvo užfiksuotas dar vienas stichinis meteorologinis reiškinys – labai stambi kruša4 (ledėkų skersmuo siekė iki 3 cm).
Nuo birželio 13 d. pradėtas fiksuoti stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis5. Iš pradžių jis apėmė kelias Šalčininkų r. sav. seniūnijas, vėliau išplito į Varėnos r. sav., taip pat fiksuotas pavienėse Rokiškio, Zarasų r. sav. seniūnijose – šiose teritorijose ilgas lietingas laikotarpis fiksuotas ir dešimtadienio pabaigoje.
2 pav. Birželio mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 61,7 val. (70 % SKN): nuo 48,1 val. Biržuose iki 81,9 val. Nidoje (3 pav.).
3 pav. Birželio mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 17–19 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki 11–14 °C, aukščiausia kilo iki 25–31 °C, o Vilniuje net iki 33 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 20–27 °C.
Kauno AMS antrąjį birželio mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos, vidutinės ir aukštos Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės, kurių vidurkis buvo 4,6 UVI, tai 0,7 mažiau už daugiametį (2001–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį (5,3 UVI). Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė (5,7) buvo fiksuojama birželio 19 d., o mažiausia (1,8) – birželio 12 d.
Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno AMS antrąjį birželio mėnesio dešimtadienį buvo vidutiniškai 5 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (352 DU6) ir siekė 369 DU. Aukščiausia BOK reikšmė (396 DU) fiksuota birželio 13 d., o mažiausia (329 DU) – birželio 20 d.
Pavojingas meteorologinis reiškinys „karštis“ – kai aukščiausia oro temperatūra siekia ≥30 °C ir trunka trumpiau, nei 3 d. iš eilės. ↩︎
Pavojingas meteorologinis reiškinys „smarkus lietus“ – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių. ↩︎
Stichinis meteorologinis reiškinys „labai smarki audra“ – pavojingų meteorologinių reiškinių kompleksas: perkūnija (yra) ir smarkus lietus (kritulių kiekis ≥15 mm/per ≤12 val.), ir (ar) škvalas (maksimalus vėjo greitis ≥15 m/s), ir (ar) kruša (ledėkų skersmuo ≥ 6 mm). ↩︎
Stichinis meteorologinis reiškinys „labai stambi kruša“ – ledėkų skersmuo ≥20 mm. ↩︎
Stichinis meteorologinis reiškinys „Ilgas lietingas laikotarpis“ – kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį. ↩︎
1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas. ↩︎
Birželio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 16,8 °C (teigiama 1,3° anomalija) (1 pav.). Vėsiausia Laukuvoje ir Šalčininkuose (16,0 °C), o šilčiausia – Ventėje (17,6 °C).
Aukščiausia oro temperatūra (28,1 °C) užfiksuota birželio 7 d. Ventėje, o žemiausia (2,3 °C) – dešimtadienio 1 d. Molėtuose.
Meteorologinės vasaros (laikotarpio, kai vidutinė paros oro temperatūra pasiekia ir viršija 15 °C) pradžia visoje šalyje, išskyrus Klaipėdoje, fiksuota birželio 6–7 d. – šiais metais ji prasidėjo vidutiniškai 7 d. vėliau lyginant su SKN.
Birželio 1 d. vietomis Rytų Lietuvoje (Molėtuose, Trakuose, Utenoje, Varėnoje bei Vilniuje) dirvos paviršiuje pasitaikė šalnos, pasiekusios stichinio meteorologinio reiškinio – šalnos aktyvios augalų vegetacijos laikotarpiu1, rodiklius – žemiausia fiksuota temperatūra krito iki -2…0 °C.
1 pav. Birželio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Birželio 5 d. buvo užfiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys – labai smarki audra2. Šis reiškinys Lietuvoje susidarė siaurame ruože, nusidriekusiame nuo pietinių rajonų per centrinius iki šiaurinės šalies pusės. Per audrą daugelyje rajonų fiksuotos perkūnijos, vietomis su škvaliniais vėjo sustiprėjimais (11–13 m/s, Ventės AMS 15 m/s). Kai kur iškrito pavojingas lietaus kiekis (15–33 mm/12 val.).
Birželio 5 d. buvo užfiksuotas irkatastrofinis meteorologinis reiškinys – labai smarkus vėjas3 (viesulas). Viesulai susisformavo Antanavo k. (Kazlų Rūdos sav.) bei Kauno mieste (Aleksote), o jų maksimalus vėjo greitis atitinkamai siekė 50 m/s ir 60 m/s. Dar du viesulai buvo užfiksuoti Genėtinių k. (Panevėžio r. sav.) bei stirniškių k. (Kupiškio r. sav.).
Pirmojo birželio dešimtadienio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje siekė 26,5 mm (177 % SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių iškrito Šalčininkuose (4,9 mm), o daugiausiai – Raseiniuose (50,8 mm).
Birželio 5–10 d. Lietuvoje registruoti pavojingo meteorologinio reiškinio – smarkaus lietaus4 atvejai. Gausiausiai palijo birželio 8 d. Dūkšte (Š.R. Lietuva), kur iškrito 43,1 mm/12 val.
2 pav. Birželio mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 87,3 val. (85 % SKN): nuo 73,8 val. Vilniuje iki 106,1 val. Nidoje (3 pav.).
3 pav. Birželio mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 19–22 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki 11–14 °C, o aukščiausia kilo iki 23–30 °C (Klaipėdoje iki 34 °C). Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 19–28 °C, žemiausia krito iki 13–16 °C.
Stichinis meteorologinis reiškinys „šalna aktyviosios vegetacijos laikotarpiu“ – kai oro ar dirvos paviršiaus temperatūra nukrenta <0 °C, įvykus oro temperatūros perėjimui per 10 °C. ↩︎
Stichinis meteorologinis reiškinys „labai smarki audra“ – pavojingų meteorologinių reiškinių kompleksas: perkūnija (yra) ir smarkus lietus (kritulių kiekis ≥15 mm/per ≤12 val.), ir (ar) škvalas (maksimalus vėjo greitis ≥15 m/s), ir (ar) kruša (ledėkų skersmuo ≥ 6 mm). ↩︎
Katastrofinis meteorologinis reiškinys „labai smarkus vėjas“ – kai maksimalus vėjo greitis 10 m aukštyje ≥33 m/s. ↩︎
Pavojingas meteorologinis reiškinys „smarkus lietus“ – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių. ↩︎
2026 m. pavasario sezonas buvo tryliktas šilčiausias pavasaris Lietuvoje nuo 1961 m. Jo vidutinė oro temperatūra siekė 7,6 °C, kas yra 0,7 °C šilčiau, nei 1991–2020 daugiametė norma (SKN). Oro temperatūros prasme, šių metų pavasaris buvo beveik identiškas 2023 m. (7,6 °C) ir 2025 m. (7,7 °C) pavasariam, tačiau buvo net 1,8 °C vėsesnis už 2024 m. pavasarį (9,4 °C), kuris buvo pats šilčiausias nuo 1961 m. 2026 m. pavasario sezonas buvo pakankamai kontrastingas, kadangi jis prasidėjo ypač šiltu kovu (4,7 °C, +3,8 °C anomalija), po kurio sekė vėsus balandis (5,9 °C, -1,3 °C anomalija) bei artima SKN gegužė (12,3 °C, -0,2 °C anomalija).
Meteorologinis pavasaris (kai pastovi oro temperatūra perėjo per 0 °C) šiais metais prasidėjo anksti (12 d. anksčiau už SKN), dar kalendorinės žiemos laikotarpiu – vasario 27 d., o pasibaigė (pastovi oro temperatūra perėjo per 15 °C) birželio 6 d. (7 d. vėliau už SKN). Tai reiškia, jog meteorologinis pavasaris tęsėsi 19 d. ilgiau už SKN. Dėl labai šilto kovo, augalų vegetacijos sezonas (kai pastovi oro temperatūra pereina per 5 °C) didžiojoje šalies dalyje prasidėjo dar kovo 14-16 dienomis, net tris savaites anksčiau nei SKN (balandžio 6 d.), tačiau pajūryje vegetacijos sezonas prasidėjo tik balandžio 22 d., apie dvi savaites vėliau už SKN. Aktyviosios vegetacijos pradžia (kai pastovi oro temperatūra pereina per 10 °C) šiais metais buvo artima SKN (balandžio 28 d.), kadangi beveik visoje šalyje (išskyrus Klaipėdoje) ji prasidėjo gegužės 1-2 dienomis, kas yra tik 3 d. vėliau nei SKN. Tuo tarpu Klaipėdoje pastovi oro temperatūra per 10 °C perėjo vėlai, tik gegužės 21 d. (net 19 d. vėliau už SKN).
Dauguma pavasario dienų buvo šiltesnės už jų vidutinę oro temperatūrą (54 iš 92 d.), tačiau jų pasiskirstymas tarp mėnesių buvo labai netolygus (net 31 tokia diena pasitaikė kovą, tik 9 dienos – balandį ir 14 dienų – gegužę) (1 pav.). Pati šilčiausia sezono diena (aukščiausia paros vidutinė oro temperatūra) buvo gegužės 4 d. (+16,7 °C). Tą pačią dieną buvo užfiksuota ir šių metų pavasario aukščiausia maksimali paros oro temperatūra Druskininkuose, kuri siekė 28,5 °C. Šalčiausia sezono diena buvo kovo 3 d., kurios vidutinė oro temperatūra siekė -0,2 °C. Tą pačią dieną buvo užfiksuota ir šių metų pavasario mažiausia minimali paros oro temperatūra Rietave, kuri siekė -8 °C. Per pavasarį buvo išmatuoti 6 šilumos (maksimalios paros oro temperatūros) rekordai, kurie visi buvo užfiksuoti kovą.
1 pav. 2026 m. pavasario (juoda kreivė) ir 1991–2020 m. (raudona kreivė) laikotarpio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje. Raudona spalva rodo šiltesnius, o mėlyna – šaltesnius už daugiametį vidurkį laikotarpius.
Gegužės 1–4 d., 6–11 d., 14–15 d., 23 d., 29– 31 d. vietomis ore ir daug kur dirvos paviršiuje pasitaikė šalnos, pasiekusios stichinio meteorologinio reiškinio – šalnos aktyvios augalų vegetacijos laikotarpiu rodiklius, žemiausia fiksuota temperatūra krito iki -5 °C.
Per šių metų pavasarį buvo išmatuoti 6 šilumos (maksimalios paros oro temperatūros) rekordai, kurie visi buvo užfiksuoti kovo mėnesį (2 lentelė.).
Gegužės 1–4 d., 6–11 d., 14–15 d., 23 d., 29– 31 d. vietomis ore ir daug kur dirvos paviršiuje pasitaikė šalnos, pasiekusios stichinio meteorologinio reiškinio – šalnos aktyvios augalų vegetacijos laikotarpiu rodiklius, žemiausia fiksuota temperatūra krito iki -5 °C.
Per šių metų pavasarį buvo išmatuoti 6 šilumos (maksimalios paros oro temperatūros) rekordai, kurie visi buvo užfiksuoti kovo mėnesį (2 lentelė.).
2026 m. pavasaris tapo antru sausiausiu pavasariu nuo 1961 m., kadangi jo metu Lietuvoje vidutiniškai iškrito vos 69,3 mm kritulių, net 46 % mažiau už SKN (129 mm). Šių metų pavasaris 0,3 mm drėgnesnis buvo tik už 1974 m. pavasarį. Ypač sausi buvo pirmi du sezono mėnesiai, kurių metu iškrito atitinkamai 86 % bei 62 % mažiau kritulių nei SKN. Dėl to, jau balandžio III dešimtadienį buvo pradėtas fiksuoti stichinis meteorologinis reiškinys – sausra augalų vegetacijos laikotarpiu. Reiškinys didžiausią teritoriją buvo apėmęs gegužės 7–8 d., tačiau vėlesnėmis dienomis pagausėjus kritulių, situacija sausros apimtose teritorijoje gerėjo, o iki gegužės 21 d. sausra baigėsi visoje šalyje. Tačiau nors šių metų pavasaris buvo antras sausiausias nuo 1961 m., jo metu pasitaikė ir labai gausių kritulių. Gegužės 12 d. Panočiuose (Varėnos raj.) bei gegužės 18 d. Daujočiuose (Anykščių raj.) buvo fiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys – labai smarkus lietus (kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50,0–79,9 mm kritulių), kadangi vietovėse atitinkamai iškrito 55,4 mm/6 val. bei 53 mm/12 val. kritulių.
Šių metų pavasaris tapo vienu labiausiai Saulėtų pavasarių nuo 1961 m., kadangi jo Saulės spindėjimo trukmė siekė net 723,6 val., t. y. beveik 84 val. (13 %) ilgesnė už SKN (640 val.). Balandis (13 % ilgesnė už SKN) ir ypač kovas (66 % ilgesnė už SKN) pasižymėjo ilgesne už SKN Saulės spindėjimo trukme, o gegužė 14 % trumpesne. 2026 m. pavasaris užėmė trečią vietą pagal Saulės spindėjimo trukmę nuo 1961 m. ir nusileido tik 1990 m. (727,5 val.) bei 2018 m. (775,1 val.).
2026 m. pavasario sezono atskiri mėnesiai
Kovas
Jau trečius metus iš eilės kovo mėnesis pasižymėjo ypač šiltais orais. 2026 m. kovo vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė 4,7 °C, kas yra net 3,8 °C šilčiau nei SKN (0,9 °C). Praėjęs kovas tapo antru šilčiausiu kovu nuo 1961 m. ir 0,3 °C nusileido tik 2007 m. kovui (5 °C). 2025 m. (4,6 °C) ir 2024 m. (4,2 °C) kovai taip pat buvo neįprastai šilti, kadangi jie atitinkamai buvo ketvirtas ir šeštas šilčiausi kovai nuo 1961 m. Jog mėnesis buvo ypač šiltas indikuoja ir jo metu užfiksuoti 6 šilčiausios dienos rekordai (2 lentelė) bei tai, jog visos mėnesio dienos buvo šiltesnės už jų vidutinę daugiametę oro temperatūrą (1 pav.). Šilčiausia kovą buvo Pietų ir Rytų Lietuvoje (5 °C – 6 °C), o vėsiausia – Pajūryje ir pamaryje (2 °C – 3 °C).
Kritulių prasme, 2026 m. kovas buvo ypač sausas, kadangi per jį Lietuvoje vidutiniškai iškrito vos 5,6 mm kritulių, kas yra net 86 % mažiau už SKN (39 mm). Tai buvo antras sausiausias kovas nuo 1961 m., o paskutinį kartą sausesnis kovas buvo 2022 m., kai iškrito vos 1,9 mm kritulių. Nors visas kovas buvo žymiai sausesnis už SKN, tačiau ypač sausas buvo kovo I dešimtadienis, kai krituliai buvo fiksuoti vos 6-iose stotyse, o daugiau nei 1 mm kritulių iškrito tik Skuode (1,1 mm). Kovo mėnesį daugiausia kritulių iškrito šalies Vakaruose (9–12 mm), o mažiausiai – Pietvakarinėje dalyje (1–3 mm).
2026 m. kovas buvo ypač šiltas bei sausas, dėl ko pirmas dvi mėnesio savaites vyko spartus sniego dangos tirpimas, kuri visoje šalyje ištirpo iki kovo 14 d. Tačiau, dėl per sausį ir vasarį susidariusios storos sniego dangos didžiojoje šalies dalyje, kovo mėnesį vidutinis dienų skaičius (10 d.) su sniego danga, kurios storis siekė 1 cm ar daugiau, Lietuvoje buvo artimas daugiamečiui vidurkiui (11 d.). Vidutinis dienų skaičius su 5 cm ar storesne sniego danga siekė 8 d., o su 10 cm ar storesne sniego danga, 6 d. Iš pagrindinių meteorologijos stočių, tik Kybartuose kovo mėnesį nebuvo susidariusi sniego danga. Storiausia sniego danga kovą buvo susidariusi Žemaičių aukštumoje, kur maksimalus sniego dangos storis siekė iki 40 cm. Ploniausia sniego danga buvo susidariusi Pietvakarių Lietuvoje, kur maksimalus sniego dangos storis siekė tik 1 cm.
2026 m. kovas Saulės spindėjimo trukme stipriai viršijo daugiametį vidurkį, kadangi jo Saulės spindėjimo trukmė vidutiniškai siekė net 239,5 val., t. y. net 66 % ilgiau už SKN (145 val.). Visas mėnuo pasižymėjo didesne už vidurkį Saulės spindėjimo trukme, tačiau didžiausias nuokrypis nuo vidurkio buvo fiksuojamas kovo I dešimtadienį, kai Saulė spindėjo daugiau nei dvigubai ilgiau (80 val.), nei įprasta I kovo dešimtadieniui (36 val.). Trumpiausiai Saulė kovą spindėjo Šiaurės Vakarų Lietuvoje (<200 val.), o likusioje šalyje panašiai (240–260 val.).
Balandis
Kitaip nei pastarųjų metų balandžiai, 2026 m. balandis buvo vėsesnis už daugiametį vidurkį. Jo vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė vos 5,9 °C, kas yra net 1,3 °C vėsiau nei SKN (7,2 °C). Vidutine oro temperatūra šių metų balandis buvo identiškas 2021 m. balandžiui bei panašus į 2022 m. balandį (5,7 °C). Dauguma mėnesio dienų, net 21 iš 30, buvo šaltesnės už jų vidutinę daugiametę oro temperatūrą (1 pav.). Vėsiausia balandį buvo Pajūryje (5 °C – 6 °C), o šilčiausia šalies Pietuose (> 6 °C).
Kritulių prasme, 2026 m. balandis buvo labai sausas, kadangi jo metu Lietuvoje vidutiniškai iškrito tik 13,9 mm kritulių, kas yra net 62 % mažiau už SKN. Šių metų balandis pateko tarp 10 sausiausių balandžių nuo 1961 m. ir užėmė 6 iš 66 vietų pagal sausumą. Paskutinį kartą sausesnis balandis buvo 2020 m., kai Lietuvoje vidutiniškai iškrito vos 9,1 mm kritulių. Daugiausiai kritulių iškrito šalies Pietuose, Šiaurės Vakaruose bei Šiaurės Rytuose, kur iškrito >15 mm kritulių. O kitur šalyje iškrito 5–15 mm kritulių.
Saulė šių metų balandį švietė 239,2 val. (13 % ilgiau už SKN (212 val.)). Ilgiausiai balandį Saulė spindėjo dalyje šalies Šiaurės bei dalyje Pajūrio ir pamaryje (250–270 val.), o trumpiausia Saulės spindėjimo trukme pasižymėjo šalies Pietai ir Pietryčiai (210–230 val.).
Gegužė
2026 m. gegužės oro temperatūros vidurkis (12,3 °C) buvo artimas daugiametei normai (12,5 °C). Vidutine oro temperatūra šių metų gegužė buvo identiška 2023 m. gegužei. Oro temperatūros prasme, gegužė buvo nevienalytė, kadangi I mėnesio dešimtadienis pasižymėjo 0,5 °C šiltesniais už vidurkį orais, tačiau II ir III mėnesio dešimtadieniai buvo atitinkamai 0,7 °C ir 0,3 °C vėsesni už SKN. Dauguma mėnesio dienų, 17 iš 31, buvo vėsesnės už vidurkį (1 pav.). Šilčiausia gegužę buvo šalies Pietuose (>12 °C), o vėsiausia buvo Pajūryje (10 °C – 11 °C).
Kitaip nei kovą ir balandį, šių metų gegužę Lietuvoje iškrito artimas daugiamečiai normai kritulių kiekis. Per gegužę Šalyje iškrito vidutiniškai 49,8 mm kritulių, kas yra tik 6 % mažiau už SKN (53 mm). Nors šių metų gegužę iškrito artimas normai kritulių kiekis, tačiau mėnesis buvo labai kontrastingas. Pirmi du mėnesio dešimtadieniai pasižymėjo atitinkamai 32 % ir 29 % didesniu kritulių kiekiu, tačiau gegužės III dešimtadienis buvo labai sausas, kadangi per jį šalyje vidutiniškai iškrito vos 4,1 mm kritulių, kas yra net 77 % mažiau už SKN (18 mm). Daugiausia kritulių gegužę iškrito šalies Rytuose (60–120 mm), o mažiausiai šalies Vakaruose (<60 mm).
Šiais metais, gegužė nuo kitų pavasario mėnesių skiriasi ir Saulės spindėjimo trukme. Gegužę Saulė spindėjo 244,9 val. (14 % trumpiau už SKN (283 val.)). Gegužės I ir ypač II dešimtadieniai pasižymėjo atitinkamai 11 % ir 34 % trumpesne už daugiametį vidurkį Saulės spindėjimo trukme. Tačiau, gegužės III dešimtadienį Saulės spindėjimo trukmė buvo artima SKN. Ilgiausiai Saulė spindėjo Vakarų Lietuvoje (250–310 val.), o trumpiausiai Pietryčių Lietuvoje (<220 val.).
Gegužės mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 12,3 °C (neigiama 0,2° anomalija. Vėsiausia šią gegužę buvo Šventojoje (10,4 °C), o šilčiausia – Druskininkuose (13,2 °C) (1 pav.).
Aukščiausia paros oro temperatūra 28,5 °C registruota 4 d. Druskininkuose, žemiausiai -1,6 °C 1 d. Šilutėje, Vėžaičiuose ir Rietave bei 6 ir 8 d. Skuode.
Gegužės 1–4 d., 6–11 d., 14–15 d., 23 d., 29– 31 d. vietomis ore ir daug kur dirvos paviršiuje pasitaikė šalnos, pasiekusios stichinio meteorologinio reiškinio – šalnos aktyvios augalų vegetacijos laikotarpiu rodiklius, žemiausia fiksuota temperatūra krito iki -5…0 °C.
1 pav. Gegužės mėnesio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Gegužės mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 49,8 mm (94 % nuo SKN): nuo 18,1 mm Akmenėje iki 115,7 mm Varėnoje (2 pav.).
Gegužės 12 d. Panočiuose (Varėnos r. sav.) ir 18 d. Daujočiuose (Anykščių r. sav.) registruoti stichiniai krituliai1. Gegužės 1–4, 8–9, 11–13, 17–19 ir 21 dienomis vietomis, daugiausiai Rytų ir Pietų Lietuvoje, registruoti pavojingi2 krituliai.
Stichinis meteorologinis reiškinys – sausra augalų vegetacijos laikotarpiu keliuose šalies rajonuose pradėtas fiksuoti dar balandžio mėnesio pabaigoje, gegužės 7–8 d. buvo išplitęs didžiausioje teritorijoje – apėmė dalį Akmenės, Mažeikių, Pasvalio, Panevėžio, Radviliškio, Kėdainių, Šakių, Šiaulių r. sav. teritorijų. Minėtomis dienomis sausringas laikotarpis augalų vegetacijos laikotarpiu, kaip pavojingas meteorologinis reiškinys, buvo fiksuotas ir pavienėse Joniškio, Jurbarko, Pakruojo, Plungės, Skuodo, Telšių r. sav. seniūnijose. Vėlesnėmis dienomis praslenkant lietaus debesims situacija sausros apimtose teritorijoje gerėjo, o gegužės 21 d. sausros baigėsi visoje šalyje.
2 pav. Gegužės mėnesio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Gegužės mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 244,9 val. (86 % nuo SKN), ilgiausiai – Nidoje 304,4 val., trumpiausiai – Vilniuje 208,2 val. (3 pav.).
3 pav. Saulės spindėjimo trukmė gegužės mėnesį (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Didžiausias vėjo greitis siekė 12,2–21,4 m/s. Stipriausias vėjas registruotas 27 d. Panevėžyje – 21,4 m/s.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 13–16 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki 4–7 °C, aukščiausia mėnesio pabaigoje daug kur kilo iki 21–27 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 6–8 °C, aukščiausia kilo iki 17–23 °C.
Gegužės mėnesį Kauno AMS buvo fiksuojamos žemos, vidutinės ir aukštos Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės. Šio mėnesio UVI vidurkis 3,3 buvo 0,9 žemesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį. Gegužę aukščiausia UVI reikšmė 5,6 buvo fiksuota 30 d., o mažiausia 1,0 registruota 7 d.
4 pav. UVI indekso kaita Kauno MS gegužės mėnesį
Vidutinis gegužės mėnesio vandens lygis didžiojoje šalies dalyje svyravo nuo 1 iki 87 cm žemiau vidutinio daugiamečio gegužės mėnesio vandens lygio. Tik vietomis, šiaurinėje ir vakarinėje dalyje, jis buvo 1–25 cm aukščiau vidurkio.
Nors didžiojoje šalies dalyje ir sulaukta lietaus, upių vandeningumas ir toliau išliko mažas. Gegužės 6 d. Šyšoje ties Šilute buvo pasiekta ir nauja minimalaus gegužės mėnesio vandens lygio reikšmė – 70 cm (buvęs – 73 cm). Kartu su mažu vandeningumu lokaliai ir toliau stebėta hidrologinė sausra. Paskutinę mėnesio dieną ji buvo fiksuojama ties 9 vandens matavimo stotimis (VMS). Ties 10 VMS situacija išliko artima hidrologinei sausrai. Gamtosauginių debitų pasiekta nebuvo.
Vidutinis gegužės mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 7 cm žemiau daugiamečio vidurkio. Žemesnis jis buvo ir Kauno mariose ties Birštono bei Darsūniškio vandens matavimo stotimis – atitinkamai 30 cm ir 22 cm.
Vandens temperatūra paskutinę mėnesio dieną upėse siekė 12–17, ežeruose 11–19, Kuršių mariose 15–16, Baltijos jūroje –10–14 laipsnių šilumos.
5 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse gegužės mėnesį
6 pav. Gegužės mėnesio upių būklė
1 stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50,0–79,9 mm kritulių.
2 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.
Anomaliai šiltą 2025–2026 m. žiemos sezono pradžią lėmė labai gilių ciklonų serija, kurie lėmė šilto oro prietaką nuo Šiaurės Atlanto vandenyno. Nuo gruodžio III dešimtadienio, virš Šiaurės Rytų ir Šiaurės Vakarų Atlanto vandenyno, prasidėjo formuotis nepastovios aukšto slėgio sritys, kurios blokavo šiltų oro masių iš Vakarų pernašą, todėl įvyko trumpi atšalimai apie Kalėdas bei naujuosius metus. Maždaug apie sausio I dešimtadienio vidurį susiformavo šiltas oro mases nuo Atlanto blokuojanti aukšto slėgio sritis virš Skandinavijos ir Vidurio Europos, kuri lėmė ilgalaikį orų atvėsimą Lietuvoje bei sausus ir mažai debesuotus orus. Sausio III ir vasario I dešimtadieniais įsiveržus šiltoms oro masėms iš Pietų ir Pietvakarių, šiluma žemės paviršiaus nepasiekė, nes buvo per silpnas vėjas bei šilumos srautas, kad sugebėtų išstumti šaltą ir sunkų orą susikaupusį prie žemės paviršiaus (kurį palaikė ir sniego dangos vėsinantis efektas). Tačiau, didesniame aukštyje nuo žemės paviršiaus oro temperatūra buvo teigiama (nes šiltas oras užslinkdavo virš šalto), dėl to Pietų Lietuvoje buvo fiksuojama lijundra. Vasario anomaliai šaltus orus lėmė poliarinio sūkurio susilpnėjimas, kurį sukėlė staigus stratosferos atšilimas. Poliariniui sūkuriui susilpnėjus, įvyko sausų ir šaltų arktinių oro masių įsiveržimai į vidutines platumas, kurie pasiekė ir Lietuvą. Šiltą vasario pabaigą bei pasiektą vasario 28 d. šilumos rekordą Lietuvoje lėmė nuo Pietvakarių Europos link Šiaurės Rytų plūstelėjusi šiluma.
Praėjusi žiema buvo keturiolikta šalčiausia žiema Lietuvoje nuo 1961 m. Jos vidutinė oro temperatūra siekė -5 °C, kas yra net 2,8 °C šalčiau, nei 1991–2020 daugiametė norma (SKN). Paskutinį kartą šaltesnė žiema buvo tik 2010–2011 m., kai vidutinė oro temperatūra siekė vos -5,7 °C. XXI a. pasitaikė vos trys šaltesnės žiemos už šią, iš kurių šalčiausia buvo 2002–2003 m. žiema (-6,1 °C). Nors praėjusi žiema buvo šalta, tačiau kontrastinga, kadangi gruodis buvo labai šiltas, o sausis ir vasaris buvo labai šalti. 2026 m. sausio 1 d. – vasario 28 d. laikotarpio vidurkis siekė vos -8,5 °C, kas yra net 5,8 °C žemiau už SKN. Tai yra šalčiausias šių dviejų mėnesių periodas nuo 1987 m. ir šeštas šalčiausias nuo 1961 m. Tačiau, dar įspūdingiau atrodo sausio II – vasario II dešimtadienių periodas, kuris buvo pats šalčiausias praėjusios žiemos laikotarpis ir kurio vidutinė oro temperatūra siekė vos -10,8 °C. Tai buvo antras šalčiausias sausio II – vasario II dešimtadienių periodas nuo 1961 m. ir nusileido tik 1985 m. (-12,1 °C). Per šį labai šaltą periodą, po beveik 14 metų pertraukos, buvo užfiksuoti ir keturi speigo atvejai (1 lentelė). Sausio 31 d., vasario 1 d. bei vasario 17 d. speigo atvejai buvo lokalūs, kadangi pasitaikė tik 1–2 vietovėse, tačiau vasario 2 d. speigas buvo fiksuotas didelėje šalies dalyje. Laikotarpyje nuo sausio 8 d. iki sausio 26 d. (19 d.) visoje šalyje nepasitaikė nei vienos atodrėkio dienos (kai maksimali paros oro temperatūra viršijo 0 °C). Ilgiausiai be pertraukos oro temperatūra virš 0 °C nepakilo Laukuvoje, kur imtinai nuo sausio 3 d. iki vasario 21 d. (50 d.) nepasitaikė nei vienos dienos, kai maksimali paros oro temperatūra pakilo virš 0 °C. Nors praėjusi žiema buvo labai šalta, tačiau trumpesnė už daugiametį vidurkį. Tai lėmė nuo 1961 m. ketvirtas šilčiausias gruodis, dėl kurio žiemos meteorologinis sezonas (vidutinės paros oro temperatūros pastovus perėjimas žemiau 0 °C) prasidėjo net 21 d. vėliau (vidutiniškai sausio 1 d.), o šiltesni už vidurkį orai vasario pabaigoje bei kovo pradžioje lėmė ankstesnę meteorologinės žiemos pabaigą.
1 lentelė. Speigo atvejai Lietuvoje 2026 m.
2025–2026 m. žiemą dauguma dienų, net 54 d. iš 90 d., buvo šaltesnės už jų vidutinę oro temperatūrą. Gruodį vos 4 d. buvo šaltesnės už jų vidutinę oro temperatūrą, tačiau sausį ir vasarį tokių dienų buvo atitinkamai net 29 d. ir 21 d. Pati šilčiausia sezono diena buvo gruodžio 11 d., kurios vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė net 8,4 °C. Tačiau aukščiausia maksimali paros oro temperatūra praėjusią žiemą buvo užfiksuota vasario 28 d., kai oro temperatūra Varėnoje sušilo net iki 13,5 °C ir pamušė ankstesnį tos dienos maksimalios paros oro temperatūros rekordą. Šalčiausia sezono diena buvo vasario 2 d., kurios vidutinė oro temperatūra vos siekė -21,4 °C. Tą pačią dieną buvo užfiksuota ir sezono žemiausia minimali paros oro temperatūra, kuri siekė -34,3 °C Šeduvoje (1 pav.).
1 pav. 2025–2026 m. žiemos vidutinė oro temperatūra (juoda kreivė) ir 1991–2020 m. (raudona kreivė) laikotarpio Lietuvoje. Raudona spalva rodo šiltesnius, o mėlyna – šaltesnius už daugiametį vidurkį laikotarpius.
Praėjusią žiemą buvo išmatuoti 3 šilčiausios dienos (maksimalios paros oro temperatūros) ir 3 šalčiausios dienos (minimalios paros oro temperatūros) rekordai. Du šilčiausios dienos rekordai buvo užfiksuoti gruodį bei vienas vasarį, o visi šalčiausios dienos rekordai buvo užfiksuoti vasarį (2 lentelė).
2 lentelė. Paros oro temperatūros rekordai, registruoti 2025–2026 m. žiemą.
2025–2026 m. žiemą Lietuvoje vidutiniškai pasitaikė 62 d. su ≥1 cm storio sniego danga, kas yra maždaug 11 d. (1,2 karto) daugiau už SKN (51 d.). Beveik visoje Lietuvoje (išskyrus tris sausio dienas pietvakariniame šalies pakraštyje), kiekvieną sausio ir vasario dieną buvo susidariusi bent 1 cm storio sniego danga, kas yra atitinkamai 12 d. ir 10 d. ilgiau, nei įprastai. Tačiau, labai šilti gruodžio orai lėmė, jog gruodį vidutiniškai Lietuvoje bent 1 cm storio sniego danga buvo susidariusi vos 3 d., t. y. net 11 d. trumpiau už SKN. Dar įspūdingiau atrodo praėjusios žiemos ≥5 cm ir ≥10 cm storio sniego dangos trukmės skaičiai, kadangi tokio storio sniego danga Lietuvoje vidutiniškai buvo susidariusi atitinkamai 58 d. ir 51 d., kas yra net 26 d. (1,8 karto) ir 32 d. (2,7 karto) ilgiau už SKN. Praėjusią žiemą Lietuvoje storiausia sniego danga buvo susidariusi vasario 19–20 d. Laukuvoje, kur ji siekė net 66 cm. Tuo tarpu, Kybartai ir Marijampolė pasižymėjo mažiausiu maksimaliu sniego dangos storiu, kuris per visą žiemą niekada neviršijo 16 cm. Dėl gausaus snygio sausio mėnesį ekstremalią situaciją buvo paskelbęs Plungės rajonas, o vasarį – Raseinių bei Utenos rajonai.
2025–2026 m. žiema buvo ne tik labai šalta, bet ir labai sausa. Praėjusią žiemą Lietuvoje vidutiniškai iškrito vos 86,9 mm kritulių, net 43 % mažiau už SKN (152 mm). Sausesnė žiema paskutinį kartą pasitaikė tik 1972 m., todėl ji tapo sausiausia XXI a. žiema bei septinta sausiausia žiema nuo 1961 m. Tačiau praėjusią žiemą pasitaikė ir dienų su labai gausiais krituliais. Sausio pirmosiomis dienomis, dėl ciklono vardu „Anna“, vakariniuose šalies rajonuose iškrito daugiau nei pusė mėnesio normos kritulių, o Kretingoje net 106 % sausio mėnesio SKN (78,8 mm). Didelė dalis iškritusių kritulių buvo sniego pavidalo, dėl to vakariniuose šalies rajonuose buvo fiksuotas pavojingas snygis bei susidarė stora sniego danga (vietomis net virš 55 cm).
Praėjusi žiema tapo ir viena labiausiai saulėtų žiemų nuo 1961 m., kadangi jos Saulės spindėjimo trukmė siekė net 202 val., t. y. beveik 67 val. (49,3 %) ilgesnė už SKN (135 val.). 2025–2026 m. žiema užėmė antrą vietą pagal Saulės spindėjimo trukmę ir nusileido tik 1975–1976 m. žiemai (215 val.).
2025–2026 m. žiemos sezono atskiri mėnesiai
Gruodis
2025 m. gruodis pasižymėjo labai šiltais orais. Jo vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė 2,1 °C, kas yra net 3,2 °C šilčiau nei SKN (-1,1 °C). Praėjęs gruodis papuolė tarp 10 šilčiausių gruodžių nuo 1961 m. ir užėmė 4 vietą iš 65. Jis nusileido tik 2006 m. (4,4 °C), 2015 m. (2,8 °C) bei 2019 m. (2,6 °C) gruodžiams. Tačiau, tai neturėtų stebinti, kadangi 9 iš 10 šilčiausių gruodžių įvyko nuo 2000 metų (tarp 10 šilčiausių gruodžių patenka tik vienas įvykęs prieš 2000 metus, 1971 m. gruodis). Jog mėnesis buvo šiltas indikuoja ir jo metu užfiksuoti gruodžio 10 d. ir 11 d. šilčiausios dienos rekordai (2 lentelė), šilčiausia žiemos sezono diena (gruodžio 11 d., kurios vidutinė oro temperatūra siekė 8,4 °C), bei tai, jog 27 d. buvo šiltesnės už jų vidutinę daugiametę oro temperatūrą. Šilčiausia gruodį buvo pajūryje ir pamaryje (3 °C – 4 °C), o šalčiausia – Rytų Lietuvoje (0 °C – 1 °C).
Iš 2025–2026 m. žiemos sezono, gruodis pasižymėjo ir mažiausiu (vos 3 d.) vidutiniu dienų skaičiumi su sniego danga, kurios storis siekė 1 cm ar daugiau. Tai yra net 11 d. trumpiau už SKN. Dienų su 5 cm ar storesne sniego danga pasitaikė dar mažiau, vidutiniškai vos 1 d. (tokio storio sniego danga susidarė vos 3 iš 18 pagrindinių meteorologijos stočių). Iš pagrindinių meteorologijos stočių, tik 1 d. Biržuose susidarė 10 cm ar storesnė sniego danga. Storiausia sniego danga gruodį susidarė šalies Šiaurės Vakaruose bei Šiaurės Rytuose, kur maksimalus sniego dangos storis siekė iki 12–13 cm.
Kritulių prasme, 2025 m. gruodis buvo daug sausesnis už SKN, kadangi per jį iškrito vos 29,3 mm kritulių, kas yra net 48 % mažiau už SKN (56 mm). Tai buvo septintas sausiausias gruodis nuo 1961 m. ir antras sausiausias XXI a. (paskutinį kartą sausesnis gruodis buvo 2002 m., kai iškrito vos 27,7 mm kritulių). Nors visas gruodis buvo žymiai sausesnis už SKN, tačiau ypač sausas buvo gruodžio III dešimtadienis, kai iškrito vos 5,7 mm kritulių (71 % mažiau už SKN). Daugiausia kritulių gruodį iškrito šalies Vakaruose (40–60 mm), o mažiausiai – Pietvakariuose bei Centrinėje dalyje (< 20 mm).
Saulė gruodį švietė žymiai trumpiau už daugiametį vidurkį, vidutiniškai tik 21 val., t. y. net 29 % trumpiau už SKN (29 val.). Tačiau ne visas mėnesis pasižymėjo trumpa Saulės spindėjimo trukme. Trumpiausiai Saulė švietė gruodžio I dešimtadienį, vos 1 val. (90 % trumpiau už SKN). Tačiau gruodžio III dešimtadienis pasižymėjo net 60 % ilgesne (siekė 17 val.) Saulės spindėjimo trukme, nei įprastai (11 val.). Ilgiausiai gruodį Saulė spindėjo šalies Pietvakariuose (25–35 val.), o trumpiausiai – Rytuose bei pajūryje (10–15 val.).
Sausis
Praėjusios žiemos sezono sausis ir gruodis, oro temperatūros aspektu, tapo visiškomis priešingybėmis. 2026 m. sausio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė vos -9,2 °C, kas yra net 6,3 °C šalčiau nei SKN (-2,9 °C). Tai reiškia, jog šių metų sausis buvo septintas šalčiausias sausis nuo 1961 m. ir net antras šalčiausias sausis XXI a. Paskutinį kartą šaltesnis sausis pasitaikė tik 2010 m., kai vidutinė oro temperatūra siekė vos -10,3 °C. Jog šis sausis buvo išties šaltas, indikuoja ir po beveik 14 metų pertraukos sugrįžęs speigas, kuris buvo fiksuotas sausio 31 d. Šeduvoje (-30,1 °C). Tai pat, beveik visos mėnesio dienos, net 29 d. iš 31 d. buvo šaltesnės už jų vidutinę daugiametę oro temperatūrą. Šalčiausia sausį buvo šalies Rytuose (-11 °C – -10 °C), o šilčiausia šalies Vakaruose ir Pietvakariuose (-9 °C – > -7 °C).
Beveik visoje Lietuvoje (išskyrus tris sausio dienas Pietvakariniame šalies pakraštyje), visą sausio mėnesį buvo susidariusi bent 1 cm storio sniego danga (vidutiniškai 31 d.), kas yra net 12 d. (1,6 karto) ilgiau nei įprastai. 5 cm ar storesnė sniego danga Lietuvoje vidutiniškai buvo susidariusi net 29 d., kas yra net 17 d. (2,3 karto) ilgiau už SKN. 10 cm ar storesnė sniego danga buvo susidariusi net 24 d., kas yra net 17 d. (3,1 karto) ilgiau už SKN. Ploniausia sniego danga buvo susidariusi Pietvakarių Lietuvoje, kur maksimalus sniego dangos storis sausio mėnesį siekė iki 15 cm. Storiausia sniego danga buvo susidariusi Žemaičių aukštumoje, kur maksimalus sniego dangos storis siekė iki 53 cm.
Kritulių prasme, šių metų sausis buvo sausas, kadangi jo metu Lietuvoje vidutiniškai iškrito tik 34,5 mm kritulių, kas yra 35 % mažiau už SKN. Ypač sausas buvo sausio II dešimtadienis, kai šalyje vidutiniškai iškrito vos 1,3 mm kritulių (91 % mažiau už SKN). Mažiausiai kritulių iškrito šalies Pietvakariuose, vos 10–30 mm, kas didžiąja dalimi ir lėmė plonesnę ten susidariusią sniego dangą. Daugiausiai kritulių iškrito šalies Šiaurės Vakaruose (70–90 mm).
Saulė šių metų sausį švietė ypač ilgai, net 76 val., kas yra net 35 val. arba 88 % ilgiau už SKN (41 val.). Tai reiškia, jog 2026 m. sausis pasižymėjo antra ilgiausia saulės spindėjimo trukme iš visų sausių ir nusileido tik 2014 m. sausiui (79 val.). Dar įspūdingiau, jog tokia vieta buvo pasiekta, kai sausio I dešimtadienį Saulės spindėjimo trukmė buvo 59 % trumpesnė už SKN. Tačiau III ir ypač II sausio dešimtadieniai su kaupu kompensavo trumpesnę Saulės spindėjimo trukmę sausio I dešimtadienį, kadangi sausio II dešimtadienį Saulės spindėjimo trukmė buvo net 3,2 karto ilgesnė už SKN (12 val.) ir siekė 37 val., o sausio III dešimtadienį Saulė spindėjo 86 % ilgiau už SKN (19 val.), net 34 val. Ilgiausiai sausį Saulė spindėjo šalies Šiaurės Rytuose bei pamaryje (80–91 val.), o trumpiausiai šalies Šiaurėje (60–70 val.).
Vasaris
Šių metų vasaris, kaip ir sausis, pasižymėjo labai šaltais orais. Jo vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė vos -7,9 °C, kas yra net 5,4 °C šalčiau už SKN (-2,5 °C). Kaip ir sausis, vasaris pateko tarp dešimties šalčiausių vasarių nuo 1961 m. ir užėmė aštuntą vietą. Paskutinį kartą šaltesnis vasaris pasitaikė tik 2012 m. (-8,9 °C), todėl šių metų vasaris tapo ir antru šalčiausiu vasariu XXI a. Nors praėjusios žiemos vasaris buvo labai šaltas, tačiau kontrastingas, todėl jo metu buvo užfiksuoti net trys nauji šalčiausios dienos rekordai bei vienas naujas šilčiausios dienos rekordas (2 lentelė). Trys nauji šalčiausios dienos rekordai buvo užfiksuoti vasario I ir II dešimtadieniais, kurių vidutinė oro temperatūra atitinkamai siekė vos -12,9 °C bei -8,5 °C. Šiuo laikotarpiu buvo užfiksuoti ir net trys speigo atvejai, vasario 1 d., vasario 2 d. ir vasario 17 d. Tačiau, vasario III dešimtadienis pasižymėjo 1,1 °C šiltesniais už daugiametį vidurkį orais, ypač paskutinėmis mėnesio dienomis, todėl vasario 28 d. buvo užfiksuotas pirmasis 2026 m. šilčiausios dienos rekordas bei aukščiausia maksimali paros oro temperatūra (13,5 °C) per visą praėjusios žiemos sezoną. Vasarį dauguma dienų, net 21 d., buvo šaltesnės už jų daugiametį vidurkį. Šį mėnesį buvo užfiksuota ir šalčiausia 2025–2026 m. žiemos sezono diena, vasario 2 d., kurios vidutinė paros oro temperatūra siekė vos -21,4 °C. Tą pačią dieną buvo užfiksuota ir žemiausia sezono paros minimali oro temperatūra, kuri siekė vos -34,3 °C. Šalčiausia vasarį buvo šalies Šiaurėje (-10 °C – -9 °C), o šilčiausia šalies Pietuose bei pajūryje ir pamaryje (-7 °C – -6 °C).
Sniego dangos rodikliais vasaris pranoko net sausį, kadangi visą mėnesį, visa Lietuvos teritorija buvo apklota bent 5 cm storio sniego danga (išskyrus 1 d. Kybartuose). 10 cm ar storesnė sniego danga, didžiojoje šalies dalyje, taip pat buvo susidariusi visą mėnesį. Tik Pietų ir Pietvakarių Lietuvoje tokio storio sniego danga išsilaikė trumpiau (15–24 d.). Vasario mėnesį storiausia sniego danga buvo susidariusi Žemaičių aukštumoje, kur maksimalus sniego dangos storis siekė iki 66 cm. Ploniausia sniego danga buvo susidariusi Pietvakarių Lietuvoje, kur maksimalus sniego dangos storis siekė iki 18 cm.
Kritulių prasme, kaip ir kiti praėjusios žiemos sezono mėnesiai, vasaris pasižymėjo labai sausais orais. Šių metų vasarį iškrito vos 23,1 mm kritulių, kas yra net 46 % mažesnis kritulių kiekis už SKN (43 mm). Ypač sausas buvo vasario I dešimtadienis, kai Lietuvoje vidutiniškai iškrito vos 1,9 mm kritulių (87 % mažiau už SKN).
Kaip ir sausis, vasaris pasižymėjo labai ilga Saulės spindėjimo trukme, net 105 val., t. y. 40 val. arba 62 % ilgesne už SKN trukme. Tai reiškia, jog šis vasaris pasižymėjo ketvirta ilgiausia Saulės spindėjimo trukme nuo 1961 m. Visi vasario dešimtadieniai pasižymėjo ilgesne už SKN Saulės spindėjimo trukme, tačiau ypač ilga Saulės spindėjimo trukme pasižymėjo vasario I dešimtadienis, kai vidutiniškai Lietuvoje Saulė spindėjo net 46 val. (2,2 karto ilgiau už SKN). Ilgiausiai Saulė spindėjo Vakarų ir Šiaurės Rytų Lietuvoje (110–120 val.), o trumpiausiai Pietų Lietuvoje (90–100 val.).
Šių metų ruduo pasižymėjo šiltesniais už daugiametį vidurkį orais. Jo vidutinė oro temperatūra siekė 8,6 °C, o tai yra 1 °C daugiau nei 1991–2020 m. daugiametė norma (SKN). Iš visų įvykusių rudenų nuo 1961 m., šių metų ruduo tapo septintu šilčiausiu rudeniu ir ta vieta dalinasi su 2000 m., 2013 m. ir 2018 m. rudeniais. Visi šių metų rudens mėnesiai pasižymėjo teigiamu oro temperatūros nuokrypiu nuo SKN. Didžiausiu nuokrypiu pasižymėjo rugsėjis, kurio vidutinė oro temperatūra buvo 2,3 °C didesnė už SKN ir kuris tapo trečiu šilčiausiu rugsėju nuo 1961 m. Spalio ir lapkričio nuokrypiai nuo SKN buvo mažesni ir siekė atitinkamai 0,1°C ir 0,6 °C.
Dauguma rudens dienų buvo šiltesnės už jų vidutinę oro temperatūrą (55 iš 91 d.), tačiau jų pasiskirstymas tarp mėnesių buvo labai netolygus (Net 23 tokios dienos pasitaikė rugsėjį, 17 dienų – spalį ir 15 dienų – lapkritį) (1 pav.). Pati šilčiausia sezono diena buvo rugsėjo 7 d. (+20,3 °C), o šalčiausia buvo lapkričio 23 d. (-2,8 °C). Šį rudenį buvo išmatuoti du aukščiausios paros oro temperatūros rekordai, rugsėjo 5 d. (29,7 °C) ir rugsėjo 6 d. (29,9 °C) Druskininkuose.
1 pav. 2025 m. rudens (juoda kreivė) ir 1991–2020 m. (raudona kreivė) laikotarpio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje. Raudona spalva rodo šiltesnius, o mėlyna – šaltesnius už daugiametį vidurkį laikotarpius.
2025 m. rudens sezono kritulių kiekis Lietuvoje vidutiniškai siekė 189,7 mm, o tai yra 2,5 % daugiau už rudens SKN (185 mm). Nors šių metų ruduo buvo vidutiniškai drėgnas, tačiau jo metu pasitaikė tiek drėgnesnių, tiek sausesnių už vidurkį mėnesių. Drėgniausias mėnuo buvo spalis, kurio metu iškrito 88,3 mm kritulių (30 % daugiau už SKN), o sausiausias buvo lapkritis, kurio metu iškrito 42,9 mm kritulių (25 % mažiau už SKN). Rugsėjo kritulių kiekis buvo artimas SKN.
Šių metų rudens sezono Saulės spindėjimo trukmė buvo artima SKN (327 val.) ir siekė 324 val. Visi šių metų mėnesiai Lietuvoje pasižymėjo pakankamai artima daugiamečiui vidurkiui Saulės spindėjimo trukme (nuokrypis < 10 %). Rugsėjį ji truputį buvo ilgesnė, o spalį ir lapkritį trumpesnė.
2025 m. rudens sezono atskiri mėnesiai
Rugsėjis
2025 m. rugsėjis buvo daug šiltesnis už vidutinį, tačiau kritulių kiekiu bei Saulės spindėjimo trukme, buvo artimas vidutiniam. Šiltus, sausus bei giedrus orus rugsėjo pirmoje pusėje lėmė anticiklono, kurio centras buvo virš šiaurės vakarų Rusijos, vakarinis gūbrys, kurio periferija į Lietuvą pateko šiltos ir sausos oro masės iš Pietų. Liepos 14–22 d. Lietuva pateko į iš Vakarų keliaujančių Atlanto ciklonų serijos įtaką, kuri lėmė nors ir šiltus, tačiau labai lietingus ir debesuotus orus. Mėnesio gale virš Skandinavijos ir Baltijos regiono šiaurinės dalies susidarė blokuojanti anticikloninė sistema, kuri lėmė vėsių bei sausų oro masių pernašą iš Šiaurės Rytų, dėl ko Lietuvoje įsivyravo vėsūs, sausi bei truputį giedresni už vidurkį orai.
Jau trečius metus iš eilės pasitaiko ypatingai šiltas rugsėjis, kuris savo vidutine oro temperatūra primena vasaros mėnesį (vidutinė oro temperatūra viršija 15 °C). Šių metų rugsėjo mėnesio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė 15,1 °C, kas yra net 2,3 °C daugiau nei SKN (12,8 °C). Jis tapo trečiu šilčiausiu rugsėju nuo 1961 m. ir šiluma nusileido tik 2023 m. (16,5 °C) bei 2024 m. (16,8) rugsėjams. Didesne už daugiametį vidurkį temperatūra išsiskyrė rugsėjo I (18,7 °C) ir II (16,1 °C) dešimtadieniai, kurių vidutinė oro temperatūra labiausiai priminė, atitinkamai, rugpjūčio pradžios bei birželio vidurio. Šių metų rugsėjo I dešimtadienis tapo antru šilčiausiu rugsėjo I dešimtadieniu nuo 1961 m. ir nusileido tik praeitų metų I dešimtadieniui (18,8 °C). Vasariškai šiltą rugsėjo I dešimtadienį buvo išmatuoti ir vieninteliai du rudens šilčiausios dienos rekordai, rugsėjo 5 d. (29,7 °C) bei rugsėjo 6 d. (29,9 °C) Druskininkuose. Tačiau ne visas rugsėjis buvo labai šiltas, kadangi jo III dešimtadienis pasižymėjo 0,9 °C mažesne už SKN temperatūra (10,4 °C). Šilčiausia rugsėjį buvo Nidoje ir pamaryje (16–17 °C), o vėsiausia Rytų ir Šiaurės Vakarų Lietuvoje (14–15 °C).
Kritulių prasme, 2025 m. rugsėjis buvo artimas daugiamečiui vidurkiui. Šių metų rugsėjį iškrito 58,5 mm kritulių, kas yra vos 2 % mažiau už SKN (60 mm). Tačiau ne visas rugsėjis buvo vienodai drėgnas. I ir ypač III mėnesio dešimtadieniai pasitaikė labai sausi. Jų metu atitinkamai iškrito vos 10,4 mm (47 % daugiamečio vidurkio) ir 1,5 mm (9 % daugiamečio vidurkio) kritulių. Tačiau labai dideliu kritulių kiekiu pasižymėjo spalio II dešimtadienis, kurio metu iškrito net 46,6 mm (222 % daugiamečio vidurkio) kritulių. Šalies teritorijoje iškritęs kritulių kiekis skyrėsi net kelis kartus. Daugiausia kritulių iškrito Vakarų Lietuvoje, ypač pajūryje (120–150 mm), o mažiausia iškrito Šiaurės Rytų Lietuvoje (< 30 mm).
Saulė šį mėnesį spindėjo 7 valandom arba 4 % ilgiau (186,3 val.) už SKN (179 val.). Nors rugsėjį Saulės spindėjimo trukmė buvo artima daugiamečiam vidurkiui, tačiau pasitaikė reikšmingi svyravimai tarp skirtingų mėnesio dešimtadienių. Ilgesne už vidurkį Saulės spindėjimo trukme pasižymėjo III (7 % daugiau už SKN) ir ypač I (27 % daugiau už SKN) rugsėjo dešimtadieniai, o II dešimtadienį Saulės spindėjimo trukmė buvo 25 % trumpesnė. Ilgiausiai Saulė spindėjo Vakarų (170–210 val.), o trumpiausiai Rytų (150–170 val.) Lietuvoje.
Spalis
2025 m. spalis savo oro temperatūra bei Saulės spindėjimo trukme buvo artimas vidutiniam, tačiau jo metu iškrito reikšmingai daugiau kritulių nei įprasta. Mėnesio pradžioje, pirmas keturias dienas, orus lėmė minėta, dar praeitą mėnesį susidariusi, blokuojanti anticikloninė sistema, dėl kurios įtakos spalio pirmosios dienos buvo vėsesnės ir sausesnės už vidurkį. Vėliau gilus Atlanto ciklonas nustūmė minėtą anticikloną į Rytus ir lėmė kiek šiltesnius ir drėgnesnius orus. Tačiau spalio II dešimtadienį įsivyravo blokuojanti anticikloninė sistema virš Atlanto (šalia Britų salyno), kuri blokavo oro masių pernašą iš Vakarų, todėl Lietuvoje įsivyravo oro masės iš poliarinių platumų. Jos lėmė truputį vėsesnius ir sausesnius orus Lietuvoje (tačiau nepernelyg šaltus, nes poliarinės oro masės sušilo ir įgavo drėgmės keliaujant per šiltą jūrą link Lietuvos). Lapkričio III dešimtadienio orus lėmė mažai judrus, gilus ciklonas, kuris gabeno iš Atlanto subtropinių platumų šiltą ir drėgną oro masę į Lietuvą, bei jį pakeitę nauji Atlanto ciklonai. Tokia sinoptinė situacija lėmė labai šiltus, drėgnus ir debesuotus spalio pabaigos orus Lietuvoje.
Šių metų spalio oro temperatūra buvo artima daugiamečiui vidurkiui. Jo vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė 7,4 °C, kas yra tik 0,1 °C daugiau nei SKN (7,3 °C). Spalio pirmieji du dešimtadieniai buvo vėsesni už SKN (atitinkamai 1,1 °C ir 0,6 °C vėsesni), o III dešimtadienis buvo reikšmingai šiltesnis (1,8 °C šiltesnis). Dėl to, mėnesio galas buvo šiltesnis (7,2 °C) už vidurį (6,7 °C). Šilčiausia spalį buvo šalies vakaruose, ypač pajūryje (8–10 °C), o vėsiausia šalies rytuose (6–7 °C).
Kritulių prasme, šių metų spalis buvo drėgnas, kadangi iškrito 88,3 mm, kas yra 30 % daugiau už SKN (68 mm). Tačiau ne visas mėnuo pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu. Mėnesio I ir II dešimtadieniai buvo sausesni už SKN (atitinkamai 43 % ir 7 % sausesni), tačiau III dešimtadienis pasitaikė ypač drėgnas, kadangi per jį iškrito net 57,7 mm kritulių, kas yra daugiau nei dvigubai daugiau (222 % nuo SKN) už SKN (26 mm). Daugiausia kritulių iškrito Vakarų Lietuvoje (100–150 mm), ypač pajūryje (>150 mm), o mažiausia šiaurės rytinėje šalies dalyje (50–75 mm).
Saulė spalį spindėjo 102 valandas, t.y. tik 4 valandom trumpiau (4 % trumpiau) už SKN (106 val.). I ir II spalio dešimtadieniai pasižymėjo giedresniu už vidurkį šviesiuoju paros laiku (Saulės spindėjimo trukmė atitinkamai 14 % ir 4 % ilgesnė už SKN). Tačiau spalio III dešimtadienis pasižymėjo labai debesuotais orais šviesiuoju paros laiku (Saulės spindėjimo trukmė 41 % trumpesnė už SKN). Didžiausia Saulės spindėjimo trukme pasižymėjo Vakarų Lietuva (95–126 val.), o trumpiausia Rytų Lietuva (80–95 val.).
Lapkritis
2025 m. lapkritis buvo šiltesnis, sausesnis bei turėjo artimą vidurkiui Saulės spindėjimo trukmę. Pirmoje lapkričio pusėje orus Lietuvoje lėmė labai gilūs ciklonai virš Šiaurės Atlanto bei į pietvakarius nuo Lietuvos susidariusi anticikloninė sistema, kurių sąveika lėmė šiltų oro masių iš pietvakarių (nuo Atlanto subtropinių platumų) pernašą. Mėnesio pabaigoje (lapkričio 27-28 d.) pro Lietuvą praslinko pietinis ciklonas, dėl kurio iškrito pakankamai gausus snygis, ypač pietvakarinėje ir pietinėje šalies dalyse.
Šių metų lapkritis buvo truputį šiltesnis nei įprasta. Jo vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė 3,2 °C, o tai yra 0,6 °C daugiau nei SKN (2,6 °C). I ir II lapkričio dešimtadieniai pasižymėjo šiltesniais už SKN orais (atitinkamai 2,6 °C ir 0,6 °C šilčiau už SKN). Tačiau lapkričio III dešimtadienis pasitaikė reikšmingai vėsesnis (1,4 °C vėsesnis) už daugiametį vidurkį. Šilčiausia buvo pajūryje (4–5 °C), o šalčiausia buvo Rytų Lietuvoje (2–3 °C).
Kritulių prasme, 2025 m. lapkritis buvo sausesnis už vidurkį. Šių metų lapkritį iškrito 42,9 mm kritulių, o tai yra 25 % mažiau už SKN (57 mm). Visi lapkričio dešimtadieniai pasižymėjo sausesniais už daugiametį vidurkį orais. Sausiausia buvo lapkričio pradžia, kadangi per lapkričio I dešimtadienį iškrito tik 11,9 mm kritulių, o tai yra net 46 % mažiau už SKN (22 mm). Mėnesio II ir III dešimtadieniai pasižymėjo atitinkamai 8 % ir 15 % mažesniu už SKN kritulių kiekiu. Mažiausia kritulių iškrito Šiaurės Lietuvoje (< 35 mm), o daugiausia šalies pietuose bei ruože tarp pajūrio ir Žemaičių aukštumos (60–76 mm).
2025 m. pirmasis sniegas Lietuvoje pasirodė sąlyginai vėlai, tik lapkričio 15 d. II lapkričio dešimtadienį laikina sniego danga susidarė tik dalyje Šiaurės ir Šiaurės Vakarų Lietuvos, tačiau III lapkričio dešimtadienį sniegas bent kelioms dienoms nuklojo visą šalį (ypač po lapkričio 27 d.). Didžiausia sniego danga lapkritį susidarė Pietvakarių Lietuvoje (13–17 cm).
Šių metų lapkritį Saulės spindėjimo trukmė siekė 35,8 val. ir buvo 8 % trumpesnė už SKN (39 val.). Nors Saulės spindėjimo trukmė buvo truputį trumpesnė už daugiametį vidurkį, tačiau lapkritį pasitaikė ir neįprastai šiam mėnesiui giedrų, ir debesuotų laikotarpių. Tiek lapkričio pradžia, tiek pabaiga pasižymėjo didesniu paros šviesiojo laikotarpio debesuotumu, kadangi mėnesio I dešimtadienį Saulės spindėjimo trukmė buvo 29 % trumpesnė, o III dešimtadienį net 44 % trumpesnė už SKN. Tačiau lapkričio vidurys pasižymėjo net 50 % ilgesne už SKN Saulės spindėjimo trukme, kuri siekė 18 val. Didžiausia Saulės spindėjimo trukme pasižymėjo Pietvakarių Lietuva (45–59 val.), o mažiausia Šiaurės Rytų Lietuva (< 30 val.).
Šių metų vasara pasižymėjo vėsesniais už daugiametį vidurkį orais ir tapo vėsiausia vasara nuo 2017 m. Tarp visų įvykusių vasarų nuo 1961 m., šių metų vasara užėmė 33 vietą, o tai reiškia, jog ji tapo medianine vasara. Jos vidutinė oro temperatūra siekė 16,9 °C, o tai yra 0,4 °C mažiau nei 1991–2020 m. daugiametė norma (SKN). 2025 m. vasara, savo vidutine oro temperatūra, yra identiška 1966 m., 1964 m. bei 1968 m. vasaroms. Kitaip nei šių metų pavasaris, praėjusi vasara nepasižymėjo dideliais vidutinės oro temperatūros nuokrypiais. Birželis buvo puse laipsnio vėsesnis už SKN, o liepa – tiek pat šiltesnė. Tik rugpjūtis truputį labiau nukrypo nuo vidurkio, tačiau jokių rekordų nesiekė (1,2 °C vėsesnis už SKN). Vėsūs birželio ir rugpjūčio mėnesiai lėmė vidutiniškai 19 d. vėlesnę meteorologinės vasaros pradžią (birželio 19 d.) bei 8 d. ankstesnę pabaigą (rugpjūčio 27 d.) Lietuvoje. Tai reiškia, jog meteorologinė vasara šiais metais tęsėsi tik 69 d. (27 d. trumpiau nei SKN).
Dauguma vasaros dienų buvo vėsesnės už jų vidutinę oro temperatūrą (49 iš 92 d.), tačiau jų pasiskirstymas tarp mėnesių buvo labai netolygus (18 tokių dienų pasitaikė birželį, tik 9 dienos – liepą ir net 22 dienos – rugpjūtį) (1 pav.). Pati šilčiausia sezono diena buvo liepos 3 d. (+21,7 °C), o šalčiausia buvo rugpjūčio 26 d. (+11,3 °C). Šią vasarą buvo išmatuotas tik 1 aukščiausios paros oro temperatūros rekordas, liepos 3 d. Praėjusi vasara tapo ir pirma vasara nuo 2017 m., kai nebuvo fiksuotas nei vienas kaitros atvejis (reiškinys fiksuojamas, kai oro temperatūra 3 dienas iš eilės viršija 30 °C), o dienų su aukščiausia oro temperatūra >30 °C pasitaikė tik 6 – mažiausiai nuo pat 2009 m. (kai pasitaikė tik 5 dienos)! Vėsesnę už vidurkį vasarą indikuoja ir tai, jog šią vasarą buvo fiksuota tik 1 tropinė naktis ir tik 1 vietoje – liepos 22 d. Nidoje, kai minimali paros oro temperatūra nenukrito žemiau 20,2 °C. Tai mažiausias tropinių naktų skaičius nuo 2008 m. (kai nepasitaikė nei vienos) bei vienas mažiausių skaičių nuo 1991 m.
1 pav. 2025 m. vasaros (juoda kreivė) ir 1991–2020 m. (raudona kreivė) laikotarpio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje. Raudona spalva rodo šiltesnius, o mėlyna – šaltesnius už daugiametį vidurkį laikotarpius.
2025 m. vasaros sezono kritulių kiekis Lietuvoje vidutiniškai siekė 275,6 mm, o tai yra 20 % daugiau už vasaros SKN (229 mm). Nors šių metų vasara buvo išties lietinga, tačiau ji 1,7 mm kritulių nusileido 1978 m. vasarai ir todėl nepateko tarp 10 lietingiausių vasarų nuo 1961 m. (užėmė 11 vietą iš 65). Birželis buvo drėgnesnis už daugiametį vidurkį, o rugpjūtis – sausesnis. Tačiau drėgnumu ypač išsiskyrė liepa (iškrito net 168 % liepos kritulių normos), kuri buvo 3 drėgniausia liepa nuo 1961 m. Jog vasara buvo drėgna indikuoja ir tai, jog visą vasarą bent dalyje Lietuvos teritorijos (daugiausia šalies rytuose) buvo fiksuojamas gan retas (Lietuvoje vidutiniškai fiksuojamas kas 10-us metus) stichinis meteorologinis reiškinys – „ilgas lietingas laikotarpis“, kuris indikuoja ypač ilgai trunkantį perteklinio drėkinimo laikotarpį.
Šių metų vasaros sezonas pasižymėjo mažesne už vidutinę Saulės spindėjimo trukme. Lietuvoje vidutiniškai Saulės spindėjimo trukmė siekė 688 val., o tai yra 16 % mažiau nei daugiametė norma (818 val.). Visi šių metų vasaros mėnesiai pasižymėjo trumpesne už vidutinę Saulės spindėjimo trukme (nuo 9 % iki 23 % trumpesne).
2025 m. vasaros sezono atskiri mėnesiai
Birželis
2025 m. birželis buvo vėsesnis, drėgnesnis, daug labiau vėjuotas bei pasižymėjo didesniu šviesiojo paros laiko debesuotumu nei įprasta. Tokius orus lėmė į vidurio Europą nusidriekęs Azorų anticiklono gūbrys, kuris blokavo Atlanto ciklonų kelią ir nukreipė juos link šiaurinės Skandinavijos ir toliau į Rytų Europą. Dėl to Lietuvą pasiekė daugiau Atlanto ciklonų, kurie lėmė vėsesnius, drėgnesnius, labiau debesuotus bei labiau vėjuotus, nei įprasta, orus. Šių metų birželis tapo vėjuočiausiu birželiu nuo 1994 m. (3,7 m/s), kadangi jo vidutinis vėjo greitis siekė ~3,5 m/s, o tai yra 0,8 m/s daugiau nei daugiametis vidurkis. Tokios vidutinio vėjo greičio reikšmės yra labiau būdingos spalį–lapkritį, kurie yra vieni labiausiai vėjuotų metų mėnesių.
Birželio mėnesio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė 15,4 °C, kas yra 0,5 °C mažiau nei SKN (15,9 °C). Birželis prasidėjo daugiametį vidurkį atitinkančia oro temperatūra (birželio I dešimtadienis buvo 0,1 °C šiltesnis už SKN), tačiau jo II ir ypač III dešimtadieniai pasižymėjo vėsesniais už SKN orais (atitinkamai 0,7 °C ir 1,1 °C vėsesni už SKN). Tai lėmė, jog birželio I dešimtadienis (15,6 °C) buvo šiltesnis už II (15,2 °C) ir III (15,3 °C) dešimtadienius bei tapo šilčiausiu mėnesio dešimtadieniu. Todėl galima sakyti, jog šių metų visas birželis, savo oro temperatūra, priminė ankstyvą birželį. Vėsesni, nei įprasta, orai lėmė ir tai, jog oro temperatūros perėjimas per 15 °C (meteorologinės vasaros pradžia) pajūryje ir dalyje Šiaurės Vakarų Lietuvos birželį taip ir neįvyko.
Kritulių prasme, 2025 m. birželis buvo drėgnesnis už vidurkį. Šių metų birželį iškrito 81,2 mm kritulių, tai yra 19 % daugiau už SKN (68 mm). Tačiau ne visas birželis buvo vienodai drėgnas. I mėnesio dešimtadienis pasitaikė ypač drėgnas, kadangi jo metu iškrito net 38,5 mm kritulių, kas yra daugiau nei 2,5 karto daugiamečio vidurkio (15 mm). Birželio II ir III dešimtadieniai buvo ne tik vėsesni, bet ir sausesni už SKN, kadangi jų metu atitinkamai iškrito tik 20,2 (22 % mažiau už SKN) ir 22,4 mm (17 % mažiau už SKN) kritulių.
Saulė šį mėnesį spindėjo 41 valanda arba 15 % trumpiau (236,1 val.) už SKN (277 val.). Didesniu šviesiojo paros laiko debesuotumu, nei įprasta, pasižymėjo visi praėjusio birželio dešimtadieniai (visų dešimtadienių Saulės spindėjimo trukmė buvo bent 3 % trumpesnė), ypač birželio I dešimtadienis (Saulės spindėjimo trukmė 26 % trumpesnė už SKN).
Liepa
Šių metų liepa, kitaip nei birželis, buvo šiltesnė už daugiametį vidurkį. Jos vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė 18,8 °C, kas yra 0,5 °C daugiau nei SKN (18,3 °C). Šilčiausią šių metų mėnesį taip pat buvo išmatuotas vienintelis šią vasarą (tačiau net 19-as šiais metais) šilčiausios dienos rekordas liepos 3 d., kai oro temperatūra Druskininkuose pasiekė net 35,6 °C. Tai aukščiausia užfiksuota oro temperatūra Lietuvoje per pastaruosius 6 metus! Visi liepos dešimtadieniai buvo šiltesni, nei įprasta, tačiau didžiausias nuokrypis nuo SKN susidarė liepos II dešimtadienį.
Kritulių prasme, šių metų liepa buvo labai drėgna, kadangi iškrito net 141,4 mm kritulių, kas yra net 68 % daugiau už SKN (84 mm). Tai jau antra iš eilės liepa, kuri pasižymėjo ypatingai dideliu kritulių kiekiu. Šių metų liepa 0,9 mm kritulių aplenkė praeitų metų liepą ir tapo 3 drėgniausia liepa nuo 1961 m., ir vos 3,5 mm kritulių nusileido antrai drėgniausiai – 1977 m. liepai. Tačiau net su tokiu dideliu iškritusių kritulių kiekiu, šių metų liepa neprilygo iki šiol drėgniausiai 2007 m. liepai (171,4 mm). Nors 2025 m. liepa buvo ypatingai drėgna, tačiau tokia ji buvo ne visa. Mėnesio I dešimtadienis buvo 18 % sausesnis už daugiametį vidurkį, tačiau II ( iškrito 53 % daugiau kritulių) ir ypač III ( iškrito 187 % daugiau kritulių) dešimtadieniai daug drėgnesni. Tokį kritulių kiekį ir pasiskirstymą laike lėmė iki liepos 7 d. Lietuvoje vyravusi skirtingų anticiklonų įtaka, kuri lėmė sausus orus tomis dienomis. Vėliau virš Fenoskandijos pusiasalio susidariusi aukšto slėgio sritis blokavo ciklonų judėjimą į Šiaurės Rytus, todėl jie ilgiau užsilikdavo virš Lietuvos teritorijos, kas lėmė didesnį kritulių kiekį. Taip pat liepą Lietuvą pasiekė keletas pietinių ciklonų, kurie lėmė didelį iškritusį kritulių kiekį liepos 9–11 d., liepos 28 d. bei liepos 30 d. Dėl pietinių ciklonų, kurie įprastai daugiausia kritulių atneša pietiniams ir rytiniams Lietuvos regionams, liepos mėnesį daugiausia iškrito ir didžiausi kritulių kiekio nuokrypiai nuo vidurkio susidarė būtent Rytų ir ypač Pietryčių Lietuvoje. Taip pat nemažai kritulių iškrito Žemaičių aukštumoje.
Saulė liepą spindėjo 216,6 valandas, t.y. 66 valandom trumpiau (23 % trumpiau) už SKN (283 val.). Visi mėnesio dešimtadieniai pasižymėjo didesniu už įprastą šviesiojo paros laiko debesuotumu. Mažiausiai debesuotas šviesusis paros laikas (12 % mažesnė už SKN Saulės spindėjimo trukmė) buvo liepos I dešimtadienį, kadangi pirmas 7 mėnesio dienas Lietuvoje vyravo anticiklonų įtaka. Liepos II ir III dešimtadieniais šviesusis paros laikas buvo reikšmingai labiau debesuotas, kadangi jie pasižymėjo atitinkamai 26 % ir 32 % mažesne už SKN Saulės spindėjimo trukme.
Rugpjūtis
Šių metų rugpjūtis buvo reikšmingai vėsesnis nei įprasta. Jo vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė 16,4 °C, tai yra 1,2 °C mažiau nei SKN (17,6 °C). Tai buvo antras vėsiausias XXI amžiuje rugpjūtis ir buvo šiltesnis tik už 2021 m. rugpjūtį (16,2 °C). Visi šių metų rugpjūčio dešimtadieniai pasižymėjo vėsesniais už SKN orais, ypač rugpjūčio III dešimtadienis (14,5 °C), kuris buvo net 1,8 °C vėsesnis nei įprasta (16,3 °C). Mažiausiu nuokrypiu nuo vidurkio pasižymėjo rugpjūčio II dešimtadienis (0,5 °C mažiau už SKN). Vėsesnį, nei įprastą, rugpjūčio I dešimtadienį (1,2 °C mažiau už vidurkį) lėmė rugpjūčio 4–6 d. Lietuvą pasiekę gilūs Atlanto ciklonai. Vėliau Centrinėje ir Rytų Europoje susidarė aukšto slėgio sritis, kuri Lietuvoje lėmė sausus bei artimus oro temperatūros daugiamečiam vidurkiui orus iki rugpjūčio 16 d. (išskyrus rugpjūčio 15 ir 16 d., kai į Lietuvą buvo trumpam įsiveržusi tropinės kilmės oro masė). Vėliau anticiklonas virš Baltijos regiono buvo išstumtas ir sustiprėjo anticiklonas virš Islandijos–Šiaurės jūros regiono, kuris lėmė šiaurinių krypčių vėsaus oro pernašą Lietuvoje. Tačiau nuo rugpjūčio 28 d. įvyko staigus oro atšilimas, dėl seno, gilaus Atlanto ciklono prie Britų salų, kuris sukūrė pernašą nuo Pietvakarių Europos link Šiaurės Rytų.
Kritulių prasme, 2025 m. rugpjūtis buvo sausesnis už vidurkį. Šių metų rugpjūtį iškrito 53 mm kritulių, o tai yra net 31 % mažiau už SKN (77 mm). Tačiau rugpjūtį susidarė dideli kontrastai tarp atskirų dešimtadienių. Rugpjūčio I dešimtadienis buvo artimas daugiamečiui vidurkiui, tačiau II dešimtadienis buvo labai sausas, kadangi per jį iškrito tik 3,8 mm kritulių (85 % mažiau kritulių už SKN). Tai lėmė didžiąją dešimtadienio dalį vyravusi anticiklonų įtaka Lietuvos orams. Rugpjūčio III dešimtadienį iškrito 12 % mažiau kritulių nei įprastai.
Kaip ir ankstesniais šio vasaros sezono mėnesiais, Saulė rugpjūtį taip pat spindėjo trumpiau už daugiametį vidurkį. Šį mėnesį ji spindėjo 22 valandom arba 9 % trumpiau (235,6 val.) už SKN (258 val.). Rugpjūčio I ir III dešimtadieniai pasižymėjo už vidurkį didesniu debesuotumu šviesiuoju paros laiku, kadangi jų Saulės spindėjimo trukmė buvo atitinkamai 18 % ir 17 % mažesnė už daugiametį vidurkį. Tuo tarpu, rugpjūčio II dešimtadienis pasižymėjo mažiau už vidurkį debesuotu šviesiuoju paros laiku, kadangi Saulės spindėjimo trukmė buvo 10 % ilgesnė už SKN.
