Mėnuo: 2026 liepos

2026 m. liepos mėnesio antrasis dešimtadienis

Paskelbta paskelbė Karlas Žužickas

Liepos antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 19,1 °C (teigiama 0,9° anomalija) (1 pav.). Vėsiausia buvo Šventojoje (17,8 °C), o šilčiausia – Jonavoje (19,9 °C).

Aukščiausia oro temperatūra (31,0 °C) užfiksuota liepos 17 d. Druskininkuose, o žemiausia (8,3 °C) – dešimtadienio 11 d. Alytuje.

Liepos 13 d. Tauragėje (30 °C), Kelmėje (30,1 °C), Dotnuvoje (30 °C) bei Birštone (30,8 °C) ir liepos 17 d. Ventėje (30,3 °C), Kretingoje (30,3 °C), Kazlų Rūdoje (30,2 °C) bei Druskininkuose (31 °C) oro temperatūrai pasiekus 30 °C buvo registruotas pavojingas meteorologinis reiškinys – karštis1.

1 pav. Liepos mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Antrojo liepos dešimtadienio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje siekė 37,4 mm (125 % SKN) (2 pav.). Šalyje iškritusio kritulių kiekio kontrastai buvo labai dideli, kadangi Lietuvoje pasitaikė vietovių, kur iškrito mažiau nei pusė tai vietovei liepos II dešimtadienį būdingo kritulių kiekio bei pasitaikė vietovių, kur iškrito daugiau nei 2,5 karto tai vietovei liepos II dešimtadienį būdingo kritulių kiekio. Nuokrypis nuo SKN svyravo nuo 47 % Trakuose iki 255 % Mažeikiuose.

Liepos 11–12 d., 14 d., 18 d. bei 20 d. Lietuvoje registruoti pavojingo meteorologinio reiškinio – smarkaus lietaus2 atvejai. Iš pavojingų smarkaus lietaus atvejų, gausiausiai palijo liepos 20 d. Telšiuose, kur iškrito 46,5 mm/8 val.

Liepos 20 d. Medekšinėje, Raseinių r. sav. bei Spudžiuose, Kelmės raj., buvo užregistruotas stichinis meteorologinis reiškinys – labai smarkus lietus3. Reiškinio metu daugiausia kritulių iškrito Spudžiuose, kur per 8 val. iškrito 55,8 mm kritulių.

Liepos 20 d. kai kuriuose vakariniuose šalies rajonuose buvo užfiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys – labai smarki audra4.

Liepos II dešimtadienį tęsėsi, dar birželio 13 d. prasidėjęs, stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis5. Stichinis meteorologinis reiškinys dešimtadienio pradžioje buvo apėmęs kai kurias Anykščių, Alytaus, Kauno, Kretingos, Pagėgių, Plungės, Rokiškio, Skuodo, Šalčininkų, Šilalės, Šilutės, Tauragės, Utenos, Varėnos r. sav. seniūnijas. Per visą dešimtadienį reiškinys pasitraukė tik iš Šalčininkų r. sav., tačiau kituose taip pat silpnėjo. Paskutinę dešimtadienio dieną praslinkus intensyvių kritulių debesims reiškinys apėmė kelias Rietavo bei Telšių r. sav. seniūnijas.

2 pav. Liepos mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 85,7 val. (95 % SKN): nuo 72,8 val. Varėnoje iki 96,4 val. Šilutėje (3 pav.).

3 pav. Liepos mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 20–23 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje kilo iki 27–34 °C, žemiausia krito iki 13–16 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 23–30 °C.

Kauno AMS antrąjį liepos mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos ir vidutinės Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės, kurių vidurkis buvo 4,4 UVI, tai 0,8 mažiau už daugiametį (2001–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį (5,2 UVI). Liepos II dešimtadienį aukščiausia UVI reikšmė (5,0) buvo fiksuota liepos 16 ir 17 d., o žemiausia (1,6) – liepos 11 d.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas (345 DU6) Kauno AMS antrąjį liepos mėnesio dešimtadienį (neįtraukiant 16 d. duomenų dėl spektrofotometro programos sutrikimo) atitiko daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (344 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (385 DU) fiksuota liepos 11 d., o žemiausia (317 DU) – liepos 17 d.

  1. Pavojingas meteorologinis reiškinys „karštis“ – kai aukščiausia oro temperatūra siekia ≥30 °C ir trunka trumpiau, nei 3 d. iš eilės. ↩︎
  2. Pavojingas meteorologinis reiškinys „smarkus lietus“ – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių. ↩︎
  3. Stichinis meteorologinis reiškinys „labai smarkus lietus“ – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50,0–79,9 mm kritulių. ↩︎
  4. Stichinis meteorologinis reiškinys „labai smarki audra“ – pavojingų meteorologinių reiškinių kompleksas: perkūnija (yra) ir smarkus lietus (kritulių kiekis ≥15 mm/per ≤12 val.), ir (ar) škvalas (maksimalus vėjo greitis ≥15 m/s), ir (ar) kruša (ledėkų skersmuo ≥ 6 mm). ↩︎
  5. Stichinis meteorologinis reiškinys „Ilgas lietingas laikotarpis“ – kai gegužės 1 –spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį. ↩︎
  6. DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas. ↩︎

2026-07-09| Ekskursija apie šimtametę Taravimo laboratoriją VDU botanikos sode Kaune

Paskelbta paskelbė Eligijus Labanauskas

Šiemet ypatingą sukaktį mini vienas išskirtiniausių Tarnybos objektų – Taravimo laboratorija, kuriai sukanka 100 metų. 1926 m. Lietuvos upių hidrologijos pradininko profesoriaus Stepono Kolupailos iniciatyva įkurta laboratorija iki šiol išlaikė savo pirminę paskirtį ir veikimo principą. Joje kalibruojami hidrometriniai suktukai – būtent nuo šių kalibravimų priklauso hidrologinių matavimų tikslumas, o kartu ir patikimi duomenys apie Lietuvos upes.

Laboratorija išsiskiria ne tik ilga istorija. Manoma, kad tai vienintelė Europoje tokio tipo hidrometrinių prietaisų taravimo laboratorija, kuri iki šiol veikia pagal savo pirminę paskirtį. Per šimtmetį ji buvo modernizuota, tačiau išlaikė pagrindinę idėją – užtikrinti tikslius hidrologinius matavimus. Čia buvo kalibruojami ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos bei Estijos hidrometriniai prietaisai, o profesoriaus Stepono Kolupailos inicijuoti tarptautiniai tyrimai savo laiku parodė, kad Kaune atliekami matavimai prilygo geriausių Europos laboratorijų rezultatams.

Šį penktadienį, liepos 17 d., VDU Botanikos sodo Kaune renginio „Kvapų naktis“ metu, kviečiame iš arčiau susipažinti su šiuo unikaliu technikos paveldo objektu. Ekskursijos metu bus pristatyta laboratorijos istorija, veikimo principai, hidrometrinių prietaisų kalibravimo procesas bei šios vietos reikšmė Lietuvos hidrologijos raidai.

Ekskursijas ves HSS patarėjas Raimundas Baublys.
Ekskursijų laikai: 16:30, 17:45 ir 19:00 val.
Ekskursijos trukmė: apie 30 min.

Meteo LT ekskursijos yra VDU Botanikos sodo renginio „Kvapų naktis“ programos dalis. Daugiau informacijos apie renginį ir bilietus: https://botanika.vdu.lt/ivykiai/kvapu-naktis-kaune
 
Dalyvavimas ekskursijose nemokamas įsigijus VDU Botanikos sodo lankytojo bilietą. Jei planuojate dalyvauti, kviečiame užsiregistruoti į ekskursiją iš anksto: https://forms.office.com/pages/responsepage.aspx

2026 m. liepos mėnesio pirmasis dešimtadienis

Paskelbta paskelbė Karlas Žužickas

Liepos pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 16,1 °C (neigiama 1,5° anomalija) (1 pav.). Vėsiausia buvo Laukuvoje (15,2 °C), o šilčiausia – Druskininkuose (17,0 °C).

Aukščiausia oro temperatūra (32,4 °C) užfiksuota liepos 1 d. Druskininkuose, o žemiausia (7,4 °C) – dešimtadienio 7 d. Skuode.

Vietomis Pietų Lietuvoje liepos 1 d. tęsėsi dar birželio 27 d. prasidėjęs stichinis meteorologinis reiškinys – kaitra1.

1 pav. Liepos mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Pirmojo liepos dešimtadienio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje siekė 78,4 mm (270 % SKN) (2 pav.). Tai yra beveik 3 kartus daugiau kritulių, nei įprasta liepos I dešimtadieniui. Per šių metų liepos pirmąjį dešimtadienį iškrito beveik visa liepos mėnesio kritulių norma (93 % nuo liepos SKN). Šalyje iškritusio kritulių kiekio kontrastai buvo labai dideli, kadangi Kazlų Rūdoje, kur iškrito daugiausiai kritulių (121,1 mm), iškrito daugiau nei 4 kartus daugiau kritulių, nei Rokiškyje, kur jų iškrito mažiausiai (28,3 mm). Visoje Lietuvoje iškrito daugiau kritulių už šio dešimtadienio SKN tam tikroje vietovėje. Nuokrypis nuo SKN svyravo nuo 113 % Rokiškyje iki 388 % Šeduvoje.

Liepos 1 d. bei 3–10 d. Lietuvoje registruoti pavojingo meteorologinio reiškinio – smarkaus lietaus2 atvejai. Gausiausiai palijo liepos 9 d. Kyburiuose, kur nakties metu iškrito 36,0 mm/12 val.

Liepos 1 d. pietiniuose šalies rajonuose buvo užfiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys – labai smarki audra3.

Liepos I dešimtadienį tęsėsi, dar birželio 13 d. prasidėjęs, stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis4. Dešimtadienio pradžioje stichinis meteorologinis reiškinys pasitraukė iš daugelio Anykščių, Rokiškio, Šalčininkų, Varėnos, Zarasų r. sav. seniūnijų, tačiau prasidėjus lietingiems orams, jau nuo liepos 4 d. su kiekviena diena ilgas lietingas laikotarpis apėmė vis daugiau rajonų: Anykščių, Alytaus, Kauno, Kretingos, Pagėgių, Plungės, Rokiškio, Skuodo, Šilalės, Šilutės, Tauragės, Utenos, Varėnos r. sav.

2 pav. Liepos mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 49,6 val. (53 % SKN): nuo 40,1 val. Šilutėje iki 64,5 val. Biržuose (3 pav.).

3 pav. Liepos mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 18–21 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje kilo iki 26–34 °C, Vilniuje iki 36 °C, žemiausia krito iki 14–15 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 25–31 °C.

Pirmąjį liepos mėnesio dešimtadienį Kauno AMS fiksavo vidutines Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmes, kurių vidurkis buvo 4,5 UVI, tai 0,6 mažiau už daugiametį (2001–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį (5,1 UVI). Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė (5,5) buvo fiksuojama liepos 3 d., o mažiausia – (3,8) liepos 6 ir 8 dienomis.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno AMS pirmąjį liepos mėnesio dešimtadienį (375 DU5) buvo vidutiniškai 9 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (344 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (428 DU) fiksuota liepos 8 d., o mažiausia liepos 1 d. (333 DU).

  1. Stichinis meteorologinis reiškinys „Kaitra“ – kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ar daugiau ir laikosi 3 dienas ar ilgiau. ↩︎
  2. Pavojingas meteorologinis reiškinys „smarkus lietus“ – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių. ↩︎
  3. Stichinis meteorologinis reiškinys „labai smarki audra“ – pavojingų meteorologinių reiškinių kompleksas: perkūnija (yra) ir smarkus lietus (kritulių kiekis ≥15 mm/per ≤12 val.), ir (ar) škvalas (maksimalus vėjo greitis ≥15 m/s), ir (ar) kruša (ledėkų skersmuo ≥ 6 mm). ↩︎
  4. Stichinis meteorologinis reiškinys „Ilgas lietingas laikotarpis“ – kai gegužės 1 –spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį. ↩︎
  5. DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas. ↩︎

2026-07-09 | Vidutiniškai palankiausias laikotarpis atostogoms Lietuvoje: kada jis būna?

Paskelbta paskelbė Gytis Valaika

Daugiametė statistika rodo: liepa – vidutiniškai šilčiausias vasaros mėnuo. Antras pagal šiltumą – rugpjūtis, o vėsiausias – birželis. Nežiūrint to, skirtingais metais šilčiausias vasaros mėnuo ne visada būna liepa.

Kaip rodo 1961–2025 m. (65 metų) laikotarpio duomenys, net 43 vasaras šilčiausias buvo liepos mėnuo. 15-a vasarų šilčiausias buvo rugpjūtis, o vos 7-ias – birželis. Paskutinį kartą tokia vasara, kurios šilčiausias mėnuo būtų birželis, pasitaikė 2019 ir 2020 metais (net du metus paeiliui).

Vis dėlto, net tą patį mėnesį pasitaiko tiek šiltesnių, tiek vėsesnių laikotarpių. Dalinant vasarą į dešimtadienius (t. y. į 9 dalis), duomenys aiškiai rodo, jog vidutiniškai šilčiausias yra liepos trečiasis ir rugpjūčio pirmasis dešimtadieniai (vid. temp. 19,1 °C ir 18,9 °C).

Pažvelgus tuos pačius 1961–2025 m. vasaros duomenis matyti, jog pats šilčiausias vasaros laikotarpis dažniausiai būdavo būtent liepos 3-ąjį ir rugpjūčio 1-ąjį dešimtadienį. Taip buvo net 27 vasaras iš 65 (žr. į viršutinę lentelę). Taigi, jeigu tenka planuotis vasaros atostogas dar žiemą ar pavasarį, tuomet didžiausia statistinė tikimybė pataikyti į šiltą laikotarpį yra būtent tada.


Jeigu nemėgstate vėsių orų tada reikėtų vengti atostogauti birželio 1–2 dešimtadieniais, nes net 43 vasaras (arba 2/3 atvejų) tuo laikotarpiu buvo fiksuojami patys vėsiausi vasaros sezono orai (žr. į apatinę lentelę).

Dar vieną tekstą (išleistas 2022 m.) apie palankiausią atostogų Lietuvoje laikotarpį galite rasti čia.


Parengė: meteorologas Gytis Valaika (Komunikacijos skyrius)

2026 m. birželio mėn. apžvalga

Paskelbta paskelbė Karlas Žužickas

Birželio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,7 °C (teigiama 1,8° anomalija). Jis tapo devintu šilčiausiu birželiu nuo 1961 m. ir oro temperatūros prasme labiausiai priminė 2024 m. birželį (17,6 °C). Paskutinis šiltesnis birželis pasitaikė 2021 m. (19,2 °C). Vėsiausia šių metų birželį buvo Skuode ir Laukuvoje (17,0 °C), o šilčiausia – Ventėje (18,5 °C) (1 pav.).

Aukščiausia paros oro temperatūra (36,3 °C) registruota mėnesio 28 d. Druskininkuose, o žemiausia (2,3 °C) birželio 1 d. Molėtuose.

Meteorologinės vasaros (laikotarpio, kai vidutinė paros oro temperatūra pasiekia ir viršija 15 °C) pradžia beveik visoje šalyje fiksuota birželio 6–7 d., o Klaipėdoje – birželio 24 d. Šiais metais meteorologinė vasara daugelyje šalies rajonų prasidėjo vidutiniškai 5 d. vėliau už SKN, tačiau Žemaičių aukštumoje esančiuose rajonuose – vidutiniškai 6 d. anksčiau už SKN.

Birželio 1 d. vietomis Rytų Lietuvoje (Molėtuose, Trakuose, Utenoje, Varėnoje bei Vilniuje) dirvos paviršiuje pasitaikė šalnos, pasiekusios stichinio meteorologinio reiškinio – šalnos aktyvios augalų vegetacijos laikotarpiu1, rodiklius – žemiausia fiksuota temperatūra krito iki -2…0 °C.

Birželio 20 d. Druskininkuose (30,7 °C) ir Ventėje (30,2 °C) oro temperatūrai perkopus 30 °C buvo registruotas pavojingas meteorologinis reiškinys – karštis2.

Birželio 27–29 d. didžiojoje Lietuvos dalyje, o vietomis Pietų Lietuvoje birželio 27–liepos 1 d., buvo fiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys – kaitra3. Reiškinio metu užfiksuota aukščiausia oro temperatūra buvo birželio 28 d. Druskininkuose, kur maksimali paros oro temperatūra siekė 36,3 °C. Tai tapo karščiausia birželio diena per visą meteorologinių stebėjimų istoriją Lietuvoje.

1 pav. Birželio mėnesio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Birželio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 75,5 mm (111 % nuo SKN): nuo 48,0 mm Kybartuose iki 128,9 mm Skuode (2 pav.).

Birželio 5–17 d. Lietuvoje registruoti pavojingo meteorologinio reiškinio – smarkaus lietaus4 atvejai. Gausiausiai palijo birželio 8 d. Dūkšte (Š.R. Lietuva), kur iškrito 43,1 mm/12 val.

Birželio 5 d. buvo užfiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys – labai smarki audra5. Šis reiškinys Lietuvoje susidarė siaurame ruože, nusidriekusiame nuo pietinių rajonų per centrinius iki šiaurinės šalies pusės. Per audrą daugelyje rajonų fiksuotos perkūnijos, vietomis su škvaliniais vėjo sustiprėjimais (11–13 m/s, Ventės AMS 15 m/s). Kai kur iškrito pavojingas lietaus kiekis (15–33 mm/12 val.).

Šis stichinis reiškinys buvo užfiksuotas ir birželio 11 d. Rytų Lietuvoje, kurio metu iškrito pavojingas lietaus kiekis (15,5–33,3 mm), buvo fiksuota perkūnija, gūsingas vėjas (15–21 m/s) bei kruša. Tą pačią dieną Šalčininkų apylinkėse buvo užfiksuotas dar vienas stichinis meteorologinis reiškinys – labai stambi kruša6 (ledėkų skersmuo siekė iki 3 cm).

Nuo birželio 13 d. buvo pradėtas fiksuoti stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis7. Iš pradžių jis apėmė kelias Šalčininkų r. sav. seniūnijas, vėliau išplito į Varėnos r. sav., Rokiškio, Zarasų r. sav. bei Anykščių r. sav. seniūnijas. Šiose seniūnijose stichinis meteorologinis reiškinys tęsėsi iki mėnesio pabaigos.

2 pav. Birželio mėnesio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Birželio mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 281,5 val. (102 % nuo SKN), ilgiausiai – Nidoje (328,5 val.), o trumpiausiai – Biržuose (260,2 val.) (3 pav.).

3 pav. Saulės spindėjimo trukmė birželio mėnesį (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Didžiausias vėjo greitis siekė 11,1–20,8 m/s. Stipriausias vėjas registruotas birželio 11 d. Ventėje – 20,8 m/s.

Birželio 5 d. buvo užfiksuotas irkatastrofinis meteorologinis reiškinys – labai smarkus vėjas8 (viesulas). Viesulai susiformavo Antanavo k. (Kazlų Rūdos sav.) bei Kauno mieste (Aleksote), o jų maksimalus vėjo greitis atitinkamai siekė 50 m/s ir 60 m/s. Dar du viesulai buvo užfiksuoti Genėtinių k. (Panevėžio r. sav.) bei stirniškių k. (Kupiškio r. sav.).

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 19–23 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje daug kur kilo iki 30–37 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 26–30 °C.

Bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) birželio mėnesio vidurkis (350 DU9) išmatuotas Kauno AMS (neįtraukiant 9 d. duomenų dėl spektrofotometro programos sutrikimo) vidutiniškai buvo 1 % mažesnis bei buvo artimas daugiamečiui (1993–2022 m.) vidurkiui (352 DU). Aukščiausia birželio mėnesio BOK reikšmė fiksuota 13 d. (396 DU), kur šios paros nuokrypis nuo daugiametės vidutinės maksimalios birželio mėnesio reikšmės (364 DU) sudarė 9 %. Mažiausia reikšmė (313 DU) registruota 25 ir 29 d., kur atitinkamai šių dienų nuokrypis nuo daugiametės vidutinės minimalios birželio mėnesio reikšmės (345 DU) sudarė -9 %.

Birželio mėnesį Kauno AMS buvo fiksuojamos žemos, vidutinės ir aukštos Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės (4 pav.). Šio mėnesio UVI vidurkis (4,8) buvo 0,5 žemesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (5,3). Birželį aukščiausia UVI reikšmė (6,2) buvo fiksuota 24 d., o mažiausia (1,8) registruota 12 d., kurios nuokrypis nuo daugiamečio šios paros UVI gautas 3,7 mažesnis.

4 pav. UVI indekso kaita Kauno MS birželio mėnesį

Vidutinis birželio mėnesio vandens lygis didžiojoje šalies dalyje svyravo nuo 1 iki 63 cm aukščiau vidutinio daugiamečio birželio mėnesio vandens lygio. Tik vietomis, šiaurinėje ir pietinėje dalyje, jis buvo 1–65 cm žemiau vidurkio (5 pav.).

Sulaukus gausaus lietaus, birželio 16–19 dienomis, šalyje stebėtas lietaus sukeltas poplūdis. Labiausiai vandens lygis kilo vakarinėje šalies dalyje. Ties 5 vandens matavimo stotimis užfiksuoti nauji birželio mėnesio maksimumai (17–18 d.): Šyšoje ties Šilute – 161 cm (buvęs 145 cm), Leitėje ties Kūlynais – 222 cm (buvęs 217 cm), Akmenoje – Danėje ties Kretinga – 310 cm (buvęs 244 cm), Akmenoje – Danėje ties Klaipėda – 143 cm (120 cm), Minijoje ties Priekule – 317 cm (buvęs 187 cm).

Trečiojo dešimtadienio metu vandens lygiai vėl pamažu ėmė kristi. Kartu su mažėjančiu vandeningumu lokaliai stebėta hidrologinė sausra. Paskutinę mėnesio dieną ji buvo fiksuojama ties 7 vandens matavimo stotimis (VMS). Ties 11 VMS situacija išliko artima hidrologinei sausrai. Gamtosauginiai debitai pasiekti Nemune ties Druskininkais ir Nemajūnais.

Vidutinis birželio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 10 cm aukščiau daugiamečio vidurkio. Žemesnis jis buvo ir Kauno mariose ties Birštono bei Darsūniškio vandens matavimo stotimis – atitinkamai 16 cm ir 15 cm.

Vandens temperatūra paskutinę mėnesio dieną upėse siekė 16–25, ežeruose 21–26, Kuršių mariose 20–26, Baltijos jūroje –23–24 laipsnių šilumos.

5 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse birželio mėnesį

6 pav. Birželio mėnesio upių būklė

  1. Stichinis meteorologinis reiškinys „šalna aktyviosios vegetacijos laikotarpiu“ – kai oro ar dirvos paviršiaus temperatūra nukrenta <0 °C, įvykus oro temperatūros perėjimui per 10 °C. ↩︎
  2. Pavojingas meteorologinis reiškinys „karštis“ – kai aukščiausia oro temperatūra siekia ≥30 °C ir trunka trumpiau, nei 3 d. iš eilės. ↩︎
  3. Stichinis meteorologinis reiškinys „Kaitra“ – kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ar daugiau ir laikosi 3 dienas ar ilgiau. ↩︎
  4. Pavojingas meteorologinis reiškinys „smarkus lietus“ – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių. ↩︎
  5. Stichinis meteorologinis reiškinys „labai smarki audra“ – pavojingų meteorologinių reiškinių kompleksas: perkūnija (yra) ir smarkus lietus (kritulių kiekis ≥15 mm/per ≤12 val.), ir (ar) škvalas (maksimalus vėjo greitis ≥15 m/s), ir (ar) kruša (ledėkų skersmuo ≥ 6 mm). ↩︎
  6. Stichinis meteorologinis reiškinys „labai stambi kruša“ – ledėkų skersmuo ≥20 mm. ↩︎
  7. Stichinis meteorologinis reiškinys „Ilgas lietingas laikotarpis“ – kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį. ↩︎
  8. Katastrofinis meteorologinis reiškinys „labai smarkus vėjas“ – kai maksimalus vėjo greitis 10 m aukštyje ≥33 m/s. ↩︎
  9. DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas. ↩︎

Platesnę informaciją rasite 2026 m. birželio mėnesio hidrometeorologiniame biuletenyje

2026 m. birželio mėnesio trečiasis dešimtadienis

Paskelbta paskelbė Karlas Žužickas

Birželio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 21,5 °C (teigiama 5,1° anomalija) (1 pav.). Tai buvo antras karščiausias birželio III dešimtadienis nuo 1961 m. ir tik 0,4 °C nusileido 2021 m. birželio III dešimtadieniui (21,9 °C). Paskutinį birželio dešimtadienį vėsiausia buvo Kupiškyje (20,4 °C), o šilčiausia – Druskininkuose (22,7 °C).

Aukščiausia oro temperatūra (36,3 °C) užfiksuota birželio 28 d. Druskininkuose, o žemiausia (6,8 °C) – birželio 24 d. Varėnoje.

Birželio 27–29 d. didžiojoje Lietuvos dalyje, o vietomis Pietų Lietuvoje birželio 27–liepos 1 d., buvo fiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys – kaitra1. Reiškinio metu užfiksuota aukščiausia oro temperatūra buvo birželio 28 d. Druskininkuose, kur maksimali paros oro temperatūra siekė 36,3 °C. Tai tapo karščiausia birželio diena per visą meteorologinių stebėjimų istoriją Lietuvoje.

1 pav. Birželio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Trečiojo birželio dešimtadienio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje siekė 4,2 mm (16 % SKN) (2 pav.). Iš viso kritulių per dešimtadienį neiškrito Kybartuose, Nidoje, Telšiuose, Varėnoje, Vilniuje, Marijampolėje, Šumske, Šventojoje, Ventėje, Elektrėnuose, Kretingoje bei Plungėje. Tuo tarpu, daugiausiai kritulių iškrito Kalvarijoje (40,6 mm).

Birželio III dešimtadienį tęsėsi, dar birželio 13 d. prasidėjęs, stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis2. Birželio III dešimtadienio metu reiškinys buvo apėmęs pavienes Šalčininkų, Varėnos, Rokiškio, Zarasų, Anykščių r. sav. seniūnijas.

2 pav. Birželio mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 132,5 val. (154 % SKN): nuo 124,9 val. Utenoje iki 140,5 val. Nidoje (3 pav.).

3 pav. Birželio mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 23–27 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje kilo iki 30–37 33 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 26–30 °C.

Kauno AMS trečiąjį birželio mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės ir aukštos Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės, kurių vidurkis (5,4 UVI) atitiko daugiametį (2001–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį. Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė (6,2) buvo fiksuojama 24 d., mažiausia – (5,1) 27-29 d.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas (320 DU3) Kauno AMS trečiąjį birželio mėnesio dešimtadienį buvo vidutiniškai 9 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (350 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (331 DU) fiksuota 23 d., o mažiausia 25 ir 29 d. (313 DU).

  1. Stichinis meteorologinis reiškinys „Kaitra“ – kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ar daugiau ir laikosi 3 dienas ar ilgiau. ↩︎
  2. Stichinis meteorologinis reiškinys „Ilgas lietingas laikotarpis“ – kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį. ↩︎
  3. DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas. ↩︎

2026-07-03 | Pirmoji 2026 m. kaitra pažymėta rekordais

Paskelbta paskelbė Gytis Valaika

Pirmoji 2026 m. kaitra pažymėta rekordais: pasiektas visų laikų birželio mėnesio oro temperatūros rekordas, o Vilniuje birželį tokios temperatūros nebuvo 250 metų

Birželio pabaigoje ir liepos pradžioje Vakarų bei Vidurio Europą alinusi rekordinė karščio banga neaplenkė ir Lietuvos. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (Meteo LT) Klimato ir tyrimų skyriaus specialistų atlikta analizė rodo, kad šalyje užfiksuotas stichinis reiškinys atnešė net keletą istorinių rekordų. Druskininkuose oro temperatūra kilo iki 36,3 °C – tai karščiausia birželio diena per visą meteorologinių stebėjimų istoriją Lietuvoje.

Lietuvoje stichinis meteorologinis reiškinys – kaitra – buvo registruotas birželio 27 – liepos 1 dienomis. Oficialiai šis reiškinys fiksuojamas tada, kai tris ar daugiau dienų iš eilės maksimali paros oro temperatūra pasiekia arba viršija 30 °C ribą.

Trumpesnis, vieną ar dvi dienas trunkantis laikotarpis, kai maksimali temperatūra siekia arba viršija 30 °C, įvardinamas pavojingu meteorologiniu reiškiniu – karščiu.

Meteo LT duomenimis, birželio 27–29 dienomis kaitra apėmė beveik pusę šalies meteorologijos stočių (25 iš 54). Pietų Lietuvoje vietomis šis stichinis reiškinys užsitęsė ilgiau ir tęsėsi iki pat liepos 1-osios.



Druskininkuose – visų laikų birželio rekordas

Kaitra piką pasiekė birželio 27–29 dienomis, kai aukščiausia oro temperatūra šalyje svyravo tarp 30,0 ir 36,3 laipsnio karščio. Net ir birželio bei liepos sandūroje kai kuriuose pietiniuose rajonuose temperatūra vis dar kilo iki 30,0–32,4 laipsnio.


1 lentelė. Pirmoji 2026 m. kaitra: birželio 27 d. – liepos 1 d.

DataBirželio 27 d.Birželio 28 d.Birželio 29 d.Birželio 30 d.Lieps 1 d.
DOTNUVA30.932.933.0  
KAUNAS30.332.331.4  
KYBARTAI31.734.831.2  
LAZDIJAI31.834.632.3  
PANEVĖŽYS30.731.431.4  
ŠIAULIAI30.933.131.9  
VARĖNA31.434.433.130.331.0
VILNIUS30.233.633.0  
AKMENĖ30.734.132.6  
ALYTUS31.034.133.130.031,1
ANYKŠČIAI30.731.833.1  
MARIJAMPOLĖ30.633.431.5  
ŠEDUVA30.032.231.4  
TAURAGĖ30.634.931.9  
Birštonas32.233.934.230.5 
Druskininkai32.836.333.731.132,4
Elektrėnai30.733.332.1  
Jonava30.832.732.0  
Jurbarkas31.132.430.9  
Kaišiadorys31.033.332.2  
Kalvarija30.533.630.8  
Kazlų Rūda30.734.531.7  
Kelmė31.132.832.9  
Pakruojis30.532.232.3  
Šalčininkai30.732.633.430.531.0


Pati aukščiausia šios kaitros oro temperatūra išmatuota birželio 28 d. Druskininkų meteorologijos stotyje (AMS) – čia užfiksuotas 36,3 °C karštis. Tai yra naujas birželio oro temperatūros rekordas per visą meteorologinių stebėjimų istoriją Lietuvoje. Ankstesnis birželio rekordas buvo pasiektas 2019 m. birželio 12 d. Kaišiadoryse (35,7 °C), tad senasis rodiklis pagerintas net 0,6 laipsnio.

Birželio 27 ir 28 d. Nidoje, Varėnoje ir Vilniuje buvo pagerinti šių dienų aukščiausios oro temperatūros rekordai. 2026 m. birželio 28 d. Vilniuje oras įkaito iki 33,6 °C. Sostinėje, kur reguliarūs meteorologiniai stebėjimai vykdomi nuo 1778 m., ši temperatūra tapo aukščiausia birželio mėnesio reikšme per daugiau kaip 250 metų stebėjimų istoriją.


Tropinės naktys ir neįprasta šiluma Ventėje

Ši karščio banga išsiskyrė ne tik itin karštomis ir tvankiomis dienomis, bet ir neįprastai šiltomis naktimis. Lietuvoje užregistruota šilčiausia birželio naktis per visą meteorologinių stebėjimų istoriją: birželio 29-osios naktį Ventėje oro temperatūra nenukrito žemiau 24,1 °C.

Tropinės naktys fiksuotos ir daugelyje kitų šalies vietovių. Kaitros laikotarpiu jos užregistruotos net 31-oje iš 54 meteorologijos stočių. Tropine naktis vadinama tuomet, kai minimali oro temperatūra nenukrenta žemiau 20 °C.



2 lentelė. Tropinės naktys 2026 m. birželio pabaigoje

DataBirželio 27/28 naktisBirželio 28/29 naktisBirželio 29/30 naktis
BIRŽAI20.4
DOTNUVA20.0
KAUNAS20.0
KYBARTAI20.3
KLAIPĖDA20.421.2
NIDA20.923.321.3
PALANGA/ Šventoji20.620.9
PANEVĖŽYS20.020.9
ŠIAULIAI21.620.2
ŠILUTĖ20.6
TELŠIAI21.7
VARĖNA20.5
VILNIUS20.120.9
Anykščiai20.9
Mažeikiai20.0
Rokiškis20.1
Švenčionys20.3
Tauragė21.220.4
Ventė20.724.122.2
Birštonas20.6
Elektrėnai21.320.7
Jonava20.3
Joniškis20.9
Jurbarkas20.2
Kaišiadorys20.5
Kelmė20.920.0
Kretinga20.7
Pakruojis20.1
Prienai20.2
Trakai20.2


Kaitrą lėmė atslinkusi atogrąžų oro masė

Šiam kaitros reiškiniui susiformuoti įtakos turėjo virš Vidurio Europos sustiprėjęs anticiklonas, kuris blokavo aktyvių Atlanto ciklonų slinkimą į Baltijos regioną. Anticiklonui judant Juodosios jūros link, pietrytinių ir pietinių krypčių oro srautai į Lietuvą atnešė atogrąžų kilmės oro masę. Atmosferos sluoksnis virš Lietuvos buvo itin įkaitęs, net maždaug 1,5 km aukštyje (850 hPa lygmenyje) išmatuota 16–18 laipsnių temperatūra. Tad vyraujant giedriems arba mažai debesuotiems orams, silpnam vėjui ir intensyviai Saulės spinduliuotei, oro temperatūra dienomis sparčiai kilo aukštyn.

Karščio banga baigėsi, kai mūsų šalį pasiekė ties Prancūzija susisukęs nedidelis ciklonas, kuris užgimė ant susibangavusio Atlanto ciklono šaltojo atmosferos fronto. Nedideliam ciklonui ir su juo susijusiam šaltajam atmosferos frontui slenkant per Lietuvą, pietinius oro srautus pakeitė vakarų, šiaurės vakarų krypčių vėjas, atnešęs gerokai vėsesnę oro masę. Liepos 1 d. fronto zonoje susiformavusios audros daugiausia paveikė pietų ir pietryčių Lietuvą, kur oras dar buvo gerokai įkaitęs. Didžiausias poveikis fiksuotas Varėnos rajone, kur praūžė škvalas, taip pat Alytaus apylinkėse, kur per trumpą laiką iškrito apie trečdalis liepos mėnesio kritulių kiekio ir lokali kruša.

Mokslininkai pabrėžia, kad tokio masto ir intensyvumo karščio banga, kokia buvo apėmusi Vakarų ir Vidurio Europą, be antropogeninės klimato kaitos poveikio būtų buvusi praktiškai neįmanoma (plačiau https://www.meteo.lt/2026-06-26-mokslininku-vertinimas-europa-alinanti-rekordine-kaitra-be-klimato-kaitos-butu-buvusi-praktiskai-neimanoma).

Informaciją apie išmatuotą oro temperatūra galite rasti Meteo LT pateikiamuose atvirų stebėjimo duomenų šaltiniuose (https://archyvas.meteo.lt, https://api.meteo.lt/)


Parengė: Meteo LT Klimato ir tyrimų skyrius

2026-07-02 | Karščio bangos Europoje: svarbi ne tik oro temperatūra, bet ir karščio stresas

Paskelbta paskelbė Gytis Valaika

Praėjusiomis dienomis didelę Europos dalį alino intensyvi karščio banga – daugelyje Pietų, Vakarų ir Vidurio Europos regionų oro temperatūra viršijo 35–40 °C. Karšti orai buvo pasiekę ir Baltijos regioną, o Lietuvoje daugelyje vietovių temperatūra kilo iki 30 °C ir daugiau.

Tačiau žmogaus savijautą lemia ne vien oro temperatūra. Mokslininkai vis dažniau naudoja UTCI (angl. Universal Thermal Climate Index) – universalų šiluminio komforto indeksą, kuris įvertina oro temperatūrą, drėgmę, vėjo greitį ir Saulės spinduliuotę. Būtent šis rodiklis geriau parodo, kokį šilumos stresą patiria žmogaus organizmas.

Neseniai žurnale Nature Climate Change paskelbtas Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro (ECMWF) mokslininkų tyrimas atskleidė, kad nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio daugelyje pasaulio regionų reikšmingai išaugo ne tik karščio bangų dažnis, bet ir jų sukeliamas šiluminis stresas, vertinamas pagal UTCI. Tyrėjai nustatė, kad ilgėja laikotarpiai, kai gyventojai patiria stiprų ar net labai stiprų karščio stresą, o tokių reiškinių geografinė aprėptis plečiasi.

Nustatyta, kad sudėtiniai reiškiniai, kai kelias dienas iš eilės laikosi karščio stresas, o naktimis vyrauja tropinės naktys, dažnėja ir ilgėja visuose žemynuose, o didžiausi pokyčiai stebimi Europoje: nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio 73 % padaugėjo vienadienių sudėtinių karščio reiškinių, kai po dienos, per kurią fiksuojamas karščio stresas, seka tropinė naktis.

Nors Baltijos jūros regionas išlieka gerokai vėsesnis nei Pietų Europa, klimato kaita didina tikimybę, kad ir Lietuvoje karščio bangos bus dažnesnės, ilgesnės bei intensyvesnės. Tokiais laikotarpiais svarbu stebėti ne tik termometrų rodmenis, bet ir šiluminio komforto indeksus, kurie geriau atspindi galimą poveikį žmonių sveikatai.

Žemėlapyje – metinis gyventojų dienų (dienos × veikiami gyventojai) skaičius patiriančių stipraus karščio stresą (UTCI ≥32 °C)


Parengta pagal:
Emerton, R., Nicolas, J., Lombardi, A. et al. Global heat stress intensification and its expanding footprint on the human population. Nat. Clim. Chang. (2026). https://doi.org/10.1038/s41558-026-02670-5


Parengė: Klimato ir tyrimų skyriaus patarėjas dr. Justas Kažys

2026-07-01 | Perspėjimas dėl tikėtinos vasariškos audros

Paskelbta paskelbė Gytis Valaika

Šiandien dieną daug kur prognozuojami trumpi lietūs su perkūnija. Vietomis lis smarkiai, kai kur kris kruša. Vėjas besikeičiančios krypties, 6–11 m/s, vietomis škvalas 15–20 m/s.

Didžiausia vasariškos audros tikimybė – pietrytiniame šalies pakraštyje (Druskininkų sav., Varėnos r., Šalčininkų r. ir Vilniaus r. pietinėje dalyje).

Rekomendacijos: sandariai uždarykite langus ir duris. Surinkite lengvai pakeliamus daiktus kiemuose, balkonuose ir kitose atvirose vietose. Nepalikite automobilio prie aukštų medžių. Būdami lauke, nestovėkite po medžiais, prie reklamos stendų ir elektros linijų, žaibolaidžių ar metalinių bokštų, venkite atvirų vietų, nebūkite šalia vandens telkinių arba juose. Jei audra užklupo vairuojant, tą darykite ypač susikaupę, laikykite abi rankas ant vairo ir keiskite automobilio greitį, atsižvelgę į vyraujančias orų sąlygas kelyje.

Kviečiame naudotis „Meteo LT“ orų programėle, kurioje matysite specialistų išleistus perspėjimus savo vietovei. Be to, realiu laiku galėsite stebėti per Lietuvą keliaujančias kritulių zonas.

Taip pat perspėjimus pagal regionus galite rasti čia.