Autorius: Gytis Valaika

Spalio 1 d. buvo paskelbti WMO (liet. Pasaulinės meteorologijos organizacijos) 2027 m. kalendoriaus laimėtojai. Iš anksčiau atrinktų geriausių 50 nuotraukų iš viso pasaulio buvo atrinkta 13 laimėtojų (12 mėnesių + kalendoriaus viršelis).

Labai smagu matyti, jog tarp jų net du kadrai, kurių autoriai yra Mindaugas Ščajevas ir Renata Kilinskaitė, užfiksuoti būtent Lietuvoje. Jie papuoš 2027 m. WMO kalendorių, todėl mūsų šalies vardą ir gražią gamtą pamatys viso pasaulio hidrometeorologų bendruomenė.

Taip pat, WMO paskelbė dar 9 nuotraukas, kurios pateko į vadinamąjį Garbės paminėjimų sąrašą. Ten irgi buvo viena Lietuvoje vasarą atlikta Aurelijos Pašvenskaitės nuotrauka su sidabriškaisias debesimis, kuriai labai nedaug pritrūko iki patekimo į 2027 m. kalendorių (žr. žemiau).

Primename, kad iki 2024 metų WMO konkursuose neturėjome nė vieno kadro iš Lietuvos, tačiau pernai fotografo Mariaus Kunigiškio nuotrauka su audros debesimis virš Dusios ežero pirmą kartą papuošė WMO kalendorių (dar dvi lietuviškos nuotraukos pateko į Garbės paminėjimų sąrašą), o užpernai turėjome vieną nuotrauką, kuri praėjo pirmąjį atrankos etapą ir pateko tarp geriausiųjų 75 nuotraukų. Jai vėliau nedaug trūko iki patekimo į 2025 m. WMO kalendorių.

Sveikiname visus konkurso laimėtojus bei dėkojame visiems balsavusiems ir palaikiusiems Lietuvos atstovus socialiniuose tinkluose. Aktyvus mūsų tautiečių įsitraukimas lėmė aukštus balus iš plačiosios visuomenės. Kitą pusę balsų davė WMO vertinimo komisija (fotografai, meteorologai, mokslininkai ir komunikacijos ekspertai), kurie priimė galutinį sprendimą dėl 13 nugalėtojų, remdamasi visų mūsų balsais, taip pat techninėmis ir meninėmis savybėmis bei geografine pusiausvyra (kad nuotraukos būtų iš įvairių pasaulio kampelių).

WMO dėkoja visiems fotografams dalyvavusiems balsavime ir visiems organizacijos nariams, kurie reklamavo konkursą savo šalyse.

Visų 50 nuotraukų, kurios praėjo pirmąjį atrankos etapą, albumą rasite čia.

13 geriausių nuotraukų, kurios pateks į 2027 m. WMO kalendorių, albumą rasite čia.

9 nuotraukas, kurios pateko į WMO Garbės paminėjimo sąrašą (t. y. labai nedaug trūko iki patekimo į kalendorių), albumą rasite čia.

Na, o jau 2027 metų vasarą visus pakviesime dalyvauti 2028 metų WMO kalendoriaus konkurse. 😉

Šią vasarą, didelė dalis Europos žemyno išgyveno 5 atskiras, viena po kitos sekusias karščio bangas: pradedant gegužės mėnesiu ir baigiant rugpjūčio viduriu. Jų metu oro temperatūra dažnai viršijo 40 °C (DW 2026; NASA Earth Observatory 2026).

Grafike – karščio lygis 10-yje Europos šalių: aukščiausios temperatūros vidurkis (°C) 1961–1990 m. (oranžinė) ir aukščiausios temperatūra (°C) buvusi 2026 m. rugpjūčio 4 d. (raudona) (pagal Reuters Climate Monitor; North 2026)

Remiantis „Carbon Brief“ tyrimu net 93 proc. ekstremalių karščių atvejų pasaulyje yra siejami su klimato kaitos poveikiu (Meteo LT 2026). Tuo tarpu, 2026 m. karšio bangų akivaizdoje, „Energy and Climate Intelligence Unit“ (ECIU) atliko Jungtinės Karalystės (JK) žiniasklaidos tyrimą. Devyniuose pagrindiniuose JK nacionaliniuose dienraščiuose nuo birželio 22 d. (pirmadienio) iki birželio 28 d. (sekmadienio) pasirodė beveik 2,5 tūkst. straipsnių apie ekstremalią kaitrą – kai temperatūra viršijo 37 °C ir pasiekė šiam metų laikui nebūdingą rekordą. Buvo fiksuojama, kiek straipsnių, kuriuose vartojamos frazės „ekstremalus karštis“ arba „karščio banga“, taip pat minima „klimato kaita“ ar panašūs terminai, pvz., „klimatas“ arba „globalinis atšilimas“.  Paaiškėjo, kad beveik trijuose ketvirtadaliuose jų – apie 72 proc. – nebuvo nė žodžio apie globalinį atšilimą ar klimato kaitą (Harvey 2026).

Redingo universiteto prof. Ed Hawkins teigė, kad visuomenei reikia, jog žiniasklaida geriau paaiškintų klimato krizę (Harvey 2026):

„Kai kyla ekstremalios karščio bangos, itin svarbu, kad gyventojai savo vartojamoje žiniasklaidoje sužinotų: dėl ŠESD emisijų – visų pirma susidarančių deginant iškastinį kurą – šios karščio bangos tapo intensyvesnės, nei būtų buvusios be jų įtakos.“

Kaip teigia klimato mokslininkai H. Fowler ir E. Hawkins (2026), diskusijose apie klimatą trūksta ne žmogaus sukeltos klimato kaitos, o iškastinio kuro išmetamųjų teršalų temos. Mokslininkai ir žurnalistai dažnai vartoja frazę „žmogaus sukelta klimato kaita“. Ji yra moksliškai tiksli, tačiau apibūdina pasekmę, o ne mechanizmą. Šiandien kiekviena karščio banga susidaro šiltesnėje atmosferoje, kurioje yra kur kas daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) nei prieš šimtmetį. Iškastinio kuro deginimas sudaro apie tris ketvirtadalius viso pasaulio ŠESD ir beveik 90 proc. anglies dioksido emisijų. Dėl bendro šių emisijų kiekio pakito Žemės energijos balansas ir pasikeitė klimatas, kuriame dabar vyksta visi orų reiškiniai. Dėl to kiekviena dabartinė karščio banga yra intensyvesnė, nei būtų buvusi be šių papildomų emisijų. Pirminiai JK meteorologijos tarnybos (MetOffice) skaičiavimai rodo, kad dėl kylančios pasaulinės temperatūros tikimybė JK sulaukti dienų, kai temperatūra viršija 40 °C, išaugo dešimt kartų (Clarke ir kt. 2022).

Todėl, užuot klausus, ar klimato kaita lėmė karščio bangą, reikėtų aiškinti, kad deginant iškastinį kurą išsiskiriančios ŠESD kaupiasi atmosferoje, sulaiko šilumą ir stiprina ekstremalius orų reiškinius. Dėl to visos karščio bangos tampa intensyvesnės, dažnesnės ir pavojingesnės. Karščio bangos ir toliau stiprės, kol liausis kaupęsi dėl iškastinio kuro deginimo susidarantys teršalų kiekiai (Fowler ir Hawkins 2026).

Parengė: Meteo LT Klimato ir tyrimų skyriaus patarėjas dr. Justas Kažys

Rugsėjo 18 d. VDU Botanikos sode Kaune vyko Kauno hidrometrinės laboratorijos 100-mečio minėjimas, subūręs Meteo LT darbuotojus, akademinės bendruomenės ir kitų institucijų atstovus.

Renginio metu prisiminta laboratorijos istorija ir jos kūrėjas prof. Steponas Kolupaila, apžvelgta šimtmetį trunkanti laboratorijos veikla bei jos reikšmė Lietuvos hidrologijai.

Renginio dalyviai taip pat apsilankė pačioje hidrometrinėje laboratorijoje, kur susipažino su jos veikla ir stebėjo laboratorijos demonstraciją. Minėjimo metu atidengtas laboratorijos 100-mečiui skirtas informacinis stendas.

Kauno hidrometrinė laboratorija įkurta 1926 m. ir iki šiol išlaikė savo pirminę paskirtį bei veikimo principą – joje kalibruojami hidrometriniai prietaisai.

Kauno hidrometrinės laboratorijos 100-mečiui taip pat parengtas specialus vaizdo pasakojimas apie laboratorijos istoriją ir jos veiklą šiandien. Jį galite peržiūrėti čia: Baltasis namelis, saugantis 100 metų istoriją

+7

Renginyje dalyvavo Seimo Kultūros komiteto narys Kęstutis Vilkauskas, VDU mokslo prorektorius dr. Rolandas Urbonas, Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio skyriaus vadovas Svaigedas Stoškus, VDU Botanikos sodo direktorius dr. Nerijus Jurkonis, Kultūros paveldo departamento vyriausioji specialistė Asta Naureckaitė, Meteo LT direktorius Ričardas Valančiauskas ir kiti svečiai.

Rugsėjo 16 d. Vilniuje vyko Meteo LT ir Kosovo delegacijos susitikimas. Jame dalyvavo Kosovo ekstremaliųjų situacijų valdymo agentūros, Kosovo policijos ir Kosovo hidrometeorologijos instituto atstovai bei Pasaulio banko ekspertai.

Susitikimo metu pristatyta Meteo LT veikla, stebėjimų tinklas, duomenų ir informacijos naudojimas, prognozavimo bei perspėjimo procesai. Taip pat aptartas bendradarbiavimas su kitomis institucijomis ekstremaliųjų situacijų metu ir visuomenės informavimas apie pavojingus orų reiškinius.

Atskiras dėmesys skirtas poveikiu pagrįstam prognozavimui ir perspėjimams – aptarta, kaip prognozių ir stebėjimų informacija perduodama atsakingoms institucijoms, kaip koordinuojami sprendimai ir kokie kanalai naudojami gyventojams perspėti bei informuoti.

+1

Susitikimo metu Lietuvos ir Kosovo kolegos taip pat pasidalijo praktine patirtimi ir aptarė aktualius klausimus. Kosovo delegaciją vizito Lietuvoje metu lydėjo PAGD atstovas.

Rugsėjo 16-ąją visame pasaulyje minima Tarptautinė ozono sluoksnio apsaugos diena. Šią dieną prisimename, kokią svarbią funkciją atlieka ozono sluoksnis ir kodėl jo apsauga yra svarbi kiekvienam iš mūsų.

2026 m. Tarptautinės ozono sluoksnio apsaugos dienos tema – „Pasaulio veiksmai vėsesnei planetai – minime 10-ąsias tvaresnio patalpų vėsinimo, įgyvendinamo pagal Monrealio protokolo Kigalio pakeitimą, metines“ (angl. Global action for a cooler planet – Celebrating 10 years of sustainable cooling under the Kigali Amendment to the Montreal Protocol) (1 pav.).

1 pav. 2026 m. Tarptautinės ozono sluoksnio apsaugos dienos tema (https://ozone.unep.org/ozone-day/global-action-cooler-planet)

2016 m. Ruandos sostinėje 174 šalys susitarė palaipsniui mažinti hidrofluorangliavandenilių (toliau – HFC) – šaldymo ir oro kondicionavimo įrangoje plačiai naudojamų dujų, kurios neardo ozono sluoksnio, tačiau yra šiltnamio efektą sukeliančios dujos – naudojimą.

Kigalio pakeitimas (2 pav.) yra svarbus žingsnis siekiant ne tik apsaugoti ozono sluoksnį, bet ir mažinti klimato kaitos poveikį. Kartu su HFC naudojimo mažinimu ypatingas dėmesys skiriamas ir patalpų vėsinimo įrangos energiniam efektyvumui. Efektyvesnės šaldymo ir oro kondicionavimo sistemos padeda mažinti energijos vartojimą, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir prisideda prie tvaresnės ateities.

2 pav. HFC emisijų projekcijos. Kairėje prognozuojamos HFC emisijos, jei nebūtų taikomas Kigalio pakeitimas. Dešinėje – prognozuojamos emisijos taikant Kigalio pakeitimą ir mažo GWP alternatyvas. GWP – klimato kaitos potencialas, kuris parodo, kiek tam tikros dujos prisideda prie klimato kaitos, palyginti su CO₂. Šaltinis: https://csl.noaa.gov/assessments/ozone/2018/twentyquestions/

Monrealio protokolas laikomas vienu sėkmingiausių tarptautinio bendradarbiavimo aplinkosaugos srityje pavyzdžių. Įgyvendinant priemones, skirtas ozono sluoksnį ardančių medžiagų naudojimui mažinti, ozono sluoksnis palaipsniui pradeda atsistatyti. Mokslininkai prognozuoja, kad jei dabartinės pasaulinės priemonės bus toliau įgyvendinamos, didžiojoje pasaulio dalyje ozono sluoksnis iki amžiaus vidurio galėtų sugrįžti į 1980 m. buvusį lygį.

Ozono sluoksnis yra gyvybiškai svarbus mūsų planetai – jis sugeria didžiąją dalį kenksmingos Saulės ultravioletinės spinduliuotės ir taip padeda apsaugoti žmonių sveikatą, gyvūnus, augalus bei ekosistemas. Todėl jo apsauga yra neatsiejama nuo mūsų pastangų kurti saugesnę ir tvaresnę aplinką.

Pastaraisiais metais pasaulyje fiksuojami vis nauji klimato rekordai, dažnėja ir stiprėja karščio bangos bei kiti ekstremalūs reiškiniai. Kylant oro temperatūrai, didėja patalpų vėsinimo, oro kondicionavimo, maisto ir kitų produktų šaldymo poreikis. Todėl ypač svarbu ieškoti sprendimų, kurie leistų žmonėms prisitaikyti prie karštesnio klimato ir kartu kuo mažiau kenktų aplinkai.

Tarptautinė ozono sluoksnio apsaugos diena – puiki proga prisiminti, kad tarptautiniai susitarimai ir bendri valstybių veiksmai gali duoti reikšmingų rezultatų. Monrealio protokolo ir Kigalio pakeitimo įgyvendinimas padeda saugoti ozono sluoksnį, mažinti poveikį klimatui ir skatinti tvaresnius šaldymo bei oro kondicionavimo sprendimus.

Plačiau apie ozoną galite skaityti čia.

Kaip kiekvienam iš mūsų galima prisidėti prie ozono sluoksnio išsaugojimo galite plačiau pasiskaityti čia (anglų k.).

Parengė: Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Giliūtė, VU Klimatologijos ir hidrologijos studijų programos studentai: Titas Simonavičius ir Karolis Juknevičius

Palydovas „Sentinel-3C“ turėtų būti paleistas „Vega-C“ raketa rugsėjo 15 d. 05:21 val. (Lietuvos laiku) iš Europos kosmodromo Kuru, Prancūzijos Gvianoje. Naujasis palydovas (sveriantis 1143 kg) tęs itin tikslų ir sistemingą pasaulio vandenynų, sausumos, ledo ir atmosferos stebėjimą aplink Žemę skriedamas maždaug 815 km aukštyje, o tai yra gerokai žemiau nei skrieja geostacionarioje orbitoje (~36 tūkst. km) esantys meteorologiniai palydovai.

Tai bus jau trečiasis „Sentinel-3“ serijos palydovas: „Sentinel-3A“ buvo paleistas 2016 m., o „Sentinel-3B“ – 2018 m. „Sentinel-3A“ ir „Sentinel-3B“ jau viršijo numatytą eksploatacijos trukmę, tačiau ir toliau puikiai veikia. „Sentinel-3C“ perims „Sentinel-3A“ funkcijas, kai palydovas bus visiškai parengtas darbui, o 2029 m. jį pakeis „Sentinel-3D“. Iš visų poliarinių palydovų surinkti duomenys papildo vienas kitą ir tokiu būdu daugėja svarbios informacijos apie mūsų planetą.

„Sentinel-3“ palydovai teikia itin tikslius optinius, radaro ir altimetrinius duomenis jūrų ir sausumos tarnyboms. Jis su dideliu tikslumu ir patikimumu matuoja tokius kintamuosius kaip jūros paviršiaus topografiją, jūros ir sausumos paviršiaus temperatūrą, vandenyno ir sausumos būseną. Šie prietaisai taip pat naudojami atmosferai stebėti, įskaitant aerozolio dalelių ir debesų savybes. Be to, tai yra svarbi priemonė miškų gaisrams stebėti beveik realiuoju laiku, matuojant gaisro spinduliuojamą energiją.

EUMETSAT (kurios nare yra ir Lietuva), veikdama Europos Komisijos vardu ir bendradarbiaudama su Europos kosmoso agentūra (ESA), valdo „Sentinel-3“ palydovus. EUMETSAT taip pat yra atsakinga už jūrinių duomenų ir beveik realaus laiko atmosferos produktų apdorojimą bei platinimą, o ESA teikia sausumos ir ne laiko atžvilgiu kritinius atmosferos produktus.

Sentinal-3C palydovo paleidimą, kuris planuojamas rugsėjo 15 d. anksti ryte, kviečiame stebėti atsidarius šią nuorodą (transliacija prasidės nuo 03:45 val. Lietuvos laiku).

Daugiau įvairios informacijos (anglų k.) apie palydovą bei jau pabaigtus jo paruošimo etapus galite rasti čia.

2026 m. rugpjūtis buvo šilčiausias mėnuo per visą stebėjimų istoriją kartu su 2023 m. liepa. Praėjusį mėnesį vidutinė jūros paviršiaus temperatūra (SST) už tropikų ribų esančiose vandenyno dalyse taip pat pasiekė rekordinį lygį. Tai lėmė globalus atšilimas dėl iškastinio kuro deginimo ir sparčiai kylanti paviršiaus temperatūra Ramiajame vandenyne ties pusiauju, susijusi su stipriomis El Niño sąlygomis.

1 pav. Vidutinė pasaulinė paviršiaus oro temperatūra (°C) 2023 m. (oranžinė), 2024 m. (geltona) ir 2026 m. (tamsiai raudona). Visi kiti 1940–2025 m. laikotarpio metai pavaizduoti pilkomis linijomis. Duomenų šaltinis: ERA5. Autoriai: C3S/ECMWF.

Rugpjūtį vidutinė pasaulinė paviršiaus oro temperatūra buvo 1,65 °C aukštesnė už apskaičiuotą ikipramoninio laikotarpio lygį. Tai buvo pirmasis atvejis nuo 2025 lapkričio, kai temperatūra viršijo 1,5 °C ribą. Tuo pačiu užfiksuota ir aukščiausia mėnesio vidutinė jūros paviršiaus teemperatūra už tropikų esančiose vandenyno dalyse per visą stebėjimų istoriją, kartu su 2024 m. kovu, bei aukščiausia kada nors fiksuota paros jūros paviršiaus temperatūra (21,11 °C).

2 pav. Jūros paviršiaus temperatūros anomalijos ir ekstremalios reikšmės 2026 m. rugpjūtį. Spalvų kategorijos rodo temperatūros pasiskirstymo procentilius 1991 – 2020 m. atskaitiniu laikotarpiu. Ekstremalios („vėsiausia“ ir „šilčiausia“) kategorijos nustatytos pagal rugpjūčio mėnesių reitingus 1979–2026 m. laikotarpiu. Reikšmės apskaičiuotos tik ledo nedengiamoms vandenynų teritorijoms. 2026 m. rugpjūtį jūros ledu ir šelfiniais ledynais padengtos teritorijos pažymėtos šviesiai pilka spalva. Žemėlapyje pažymėtas Niño 3.4 regionas, naudojamas El Niño sąlygoms stebėti.

Rugpjūčio pabaiga taip pat pažymėjo karščiausios vakarų Europos vasarą per stebėjimų istoriją, pralenkiant paskutinį rekordą fiksuotą dar 2003 metais. Rugpjūtį regione tęsėsi karščio bangos ir išskirtinai ekstremalių karščių laikotarpis, prasidėjęs dar gegužę. Didelėje regiono dalyje bei plačiose Vidurio ir Rytų Europos teritorijose taip pat vyravo sausringos sąlygos, stipriausiomis sausromis pasižymėjo Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Vengrija, Rumunija bei Serbija. Sausringiausiuose regionuose daugelio didžiųjų Europos upių nuotėkis buvo išskirtinai mažas, ryškiausiai tai stebėta Reino, Dunojaus, Pietinio Bugo ir Dniepro upėse.

3 pav. Kairėje: paviršiaus oro temperatūros anomalijos ir ekstremalios reikšmės 2026 m. birželio–rugpjūčio mėnesiais. Spalvų kategorijos nurodo temperatūros pasiskirstymo procentilius 1991–2020 m. atskaitiniu laikotarpiu. Vėsiausios ir šilčiausios kategorijos žymi teritorijas, kuriose 1979–2026 m. laikotarpiu birželio–rugpjūčio temperatūros buvo atitinkamai žemiausios arba aukščiausios. Dešinėje: vidutinės birželio–rugpjūčio paviršiaus oro temperatūros anomalijos Vakarų Europoje (11° V–15° R, 37°–55° Š). Anomalijos apskaičiuotos palyginant su 1991–2020 m. birželio–rugpjūčio vidurkiu.

Bendrai, 2026 m. tiek rugpjūtis tiek visa vasara pasižymėjo rekordinėmis temperatūromis, neįprastai šiltais vandenynais bei ryškiu sausros poveikiu daugelyje Europos regionų:

• 2026 m. rugpjūtis buvo šilčiausias rugpjūtis pasaulyje per visą stebėjimų istoriją, o pasaulinė temperatūra buvo 1,65 °C aukštesnė už ikipramoninį lygį.
• 2026 m. vasara pasaulyje buvo rekordiškai šilta kartu su 2024 m., o Vakarų Europoje užfiksuota šilčiausia vasara per visą stebėjimų istoriją.
• Jūros paviršiaus temperatūra taip pat pasiekė rekordines reikšmes. Ypač aukšta ji buvo tropinėje Ramiojo vandenyno dalyje, kur toliau stiprėjo El Niño sąlygos.
• Didelėje Vakarų, Vidurio ir Rytų Europos dalyje vyravo sausros, labai mažas dirvožemio drėgnumas ir padidėjęs miškų gaisrų aktyvumas.
• Daugelyje Europos upių fiksuotas itin mažas nuotėkis, o kai kur, įskaitant Dunojų, Reiną ir Vyslą, pasiekti rekordiškai žemi sezoniniai rodikliai.

Parengė: Meteo LT Klimato ir tyrimų skyrius

Šalta, lietinga, mažai saulėta – būtent taip šią vasarą apibūdino ne vienas Lietuvos gyventojas. Visgi ar šis įspūdis sutampa su tuo, ką rodo meteorologiniai duomenys? Vasara jau baigėsi, tad Meteo LT Klimato ir tyrimų skyrius suskaičiavo jos rezultatus.

Ši vasara tikrai turėjo kuo išsiskirti, o skaičiavimuose – ne viena įdomybė. Skirtingose Lietuvos vietose ji parodė vis kitokį savo veidą, o vienas rekordas (iki šios vasaros) išsilaikė net 86 metus.

Kokia buvo vasaros pradžia ir kaip ji klostėsi vėliau? Kur Lietuvoje buvo šilčiausia, o kur – vėsiau? Ar iš tiesų taip trūko Saulės spindulių ir ar gyventojų nuomonė apie vasarą sutampa su matavimų duomenimis? Atsakymus ir visą 2026 m. vasaros orų apžvalgą rasite naujame Meteo LT „YouTube“ vaizdo įraše su Klimato ir tyrimų skyriaus vyresniuoju specialistu Karlu Žužicku.

Kviečiame žiūrėti – vasara jau baigėsi, tad metas pažvelgti į skaičius ir įvertinti, kokia ji buvo iš tiesų. 😉

Taip pat su naujausia vasaros sezono apžvalga galite susipažinti čia.

Ieškote, kaip prasmingai ir įdomiai praleisti laiką už klasės ribų? 😉 Kviečiame mokinius atrasti orų ir klimato pasaulį – ten, kur kasdieniai orai slepia daugybę įdomių istorijų.

Kartu aiškinsimės, kas slypi už orų prognozių, ką iš tiesų veikia meteorologai ir hidrologai, kaip stebime aplinką ir kaip keičiasi mūsų klimatas.

+1

Šiais mokslo metais siūlome:

• edukacijas skirtingo amžiaus mokiniams;
• ekskursijas į meteorologijos stotis net 5 skirtinguose Lietuvos miestuose;
• 2 nuotolines edukacijas, kurias galima organizuoti tiesiog savo klasėje.

Visa edukacinė veikla nemokama. Daugiau informacijos apie mūsų edukacijas bei registraciją į jas – Edukacinė veikla – Meteo LT

Ir tai – tik pradžia. Edukacinių temų įvairovę planuojame nuolat pildyti.

O galbūt turite idėją, kokios edukacijos trūksta? 🤔 Jei norėtumėte su mokiniais panagrinėti konkrečią temą, susijusią su bendrosiomis ugdymo programomis, parašykite mums. Galbūt kartu atrasime temą, kuri taps mūsų nauja edukacija.

👉 O jei kyla kitų klausimų galite su mumis susisiekti el. paštu edukacijos@meteo.lt arba tel. nr. +370 648 06 745

2026 m. rugpjūčio 22 d. audra pasižymėjo itin stipriais vėjais, gausiais krituliais, perkūnijomis bei labai plačia aprėptimi: reikšmingi padariniai fiksuoti ne tik Lietuvoje, bet ir visame Baltijos regione. Lietuvoje ypač nukentėjo elektros tinklai: remiantis ESO duomenimis elektros tiekimas buvo sutrikdytas daugiau nei 268 tūkstančių vartotojų. Šio vasarinės audros poveikį sustiprino ir tai, kad medžiai buvo su lapais, o stiprus vėjas buvo senokai (medžiai silpni).

Meteo LT specialistai trumpai paanalizavo kuo ši audra buvo ypatinga bei išskirtinė.

Audrą lėmė iš pietų atslinkęs ciklonas (plačiau apie sinoptinę situacija skaitykite stichinių reiškinių apžvalgoje).

Ši audra išsiskyrė stipriais vėjais: visose Lietuvoje vėjo greitį 10 m aukštyje matuojančiose meteorologijos stotyse buvo registruotas pavojingas (19 stočių), stichinis (9 stotys) ar katastrofinis (1 stotis) vėjo greitis (1 pav.). Reikia pažymėti, kad beveik visur vėjo greitis gūsiuose viršijo 20 m/s, o Ventėje net pasiekė uraganinio vėjo greitį – viršijo 33 m/s.

Paprastai šiltuoju metų laikotarpiu daugiausia žalos padaro škvaliniai vėjai, nulemti konvekcijos. Tokie vėjai paprastai apima nedidelę Lietuvos teritorijos. Tuo tarpu rugpjūčio 22 d. audra buvo nulemta gilaus pietinio ciklono ir gradientinių vėjų, o tokio tipo vėjai kur kas labiau būdingi šaltajam metų laikotarpiui.

Šios audros metu penkiose meteorologijos stotyse pasiekti nauji vasaros vėjo greičio rekordai: Dotnuva 22,8 m/s, Lazdijai 24,3 m/s (stichinis), Rokiškis 25,2 m/s (stichinis), Ventė 33,1 m/s (katastrofinis) ir Vėžaičiai 22,7 m/s.

Pagal turimus nuo 1970 m. vėjo duomenis 2026 m. rugpjūčio 22 d. audra buvo vienintelė audra vasarą, kai pavojingas ir stipresnis vėjas registruotas visose vėjo parametrus matuojančiose meteorologijos stotyse.

Iki šiol didžiojoje šalies dalyje vasarą fiksuoti stiprūs vėjai:

• 1994-06-23 pavojingas vėjas registruotas 17 iš tuo metu vėjus matavusių 18 meteorologijos stočių, maksimalus vėjo greitis 22 m/s registruotas Klaipėdoje;
• 2024-07-28/29 stiprūs vėjai fiksuoti 25  iš 26 meteorologijos stočių, Panevėžyje registruotas stichinis vėjo greitis (26 m/s).
• 2025-06-29 pavojingas vėjas registruotas 24 iš 26 meteorologijos stočių, maksimalus vėjo greitis 20 m/s Ventėje.

Ši audra taip pat pasižymėjo ir dideliu kritulių kiekiu: Tarnybos tinklo 11-oje meteorologijos stočių ir 3-ose vandens matavimo stotyse buvo registruoti stichiniai lietūs (50,0–79,9 mm kritulių per 12 val. ar trumpesnį laiką), Šilutėje registruotas katastrofinis lietus (82,5 mm/12 val.), dar 15-oje stočių – pavojingas lietus (15,0–49,9 mm/12 val.). Gausiausi krituliai buvo registruoti vakarinėje Lietuvos dalyje.

Lietų ir stiprius vėjus lydėjo perkūnija, daugiausiai vakarinėje šalies dalyje.

Panaši audra buvo ir 2024 m. liepą, tačiau tuomet nors pavojingų ir stichinių kritulių buvo daugiau, maksimalus vėjo gūsiai buvo mažesni.

Parengė: Meteo LT Klimato ir tyrimų skyrius