Autorius: Gytis Valaika

Daugiametė statistika rodo: liepa – vidutiniškai šilčiausias vasaros mėnuo. Antras pagal šiltumą – rugpjūtis, o vėsiausias – birželis. Nežiūrint to, skirtingais metais šilčiausias vasaros mėnuo ne visada būna liepa.

Kaip rodo 1961–2025 m. (65 metų) laikotarpio duomenys, net 43 vasaras šilčiausias buvo liepos mėnuo. 15-a vasarų šilčiausias buvo rugpjūtis, o vos 7-ias – birželis. Paskutinį kartą tokia vasara, kurios šilčiausias mėnuo būtų birželis, pasitaikė 2019 ir 2020 metais (net du metus paeiliui).

Vis dėlto, net tą patį mėnesį pasitaiko tiek šiltesnių, tiek vėsesnių laikotarpių. Dalinant vasarą į dešimtadienius (t. y. į 9 dalis), duomenys aiškiai rodo, jog vidutiniškai šilčiausias yra liepos trečiasis ir rugpjūčio pirmasis dešimtadieniai (vid. temp. 19,1 °C ir 18,9 °C).

Pažvelgus tuos pačius 1961–2025 m. vasaros duomenis matyti, jog pats šilčiausias vasaros laikotarpis dažniausiai būdavo būtent liepos 3-ąjį ir rugpjūčio 1-ąjį dešimtadienį. Taip buvo net 27 vasaras iš 65 (žr. į viršutinę lentelę). Taigi, jeigu tenka planuotis vasaros atostogas dar žiemą ar pavasarį, tuomet didžiausia statistinė tikimybė pataikyti į šiltą laikotarpį yra būtent tada.

Jeigu nemėgstate vėsių orų tada reikėtų vengti atostogauti birželio 1–2 dešimtadieniais, nes net 43 vasaras (arba 2/3 atvejų) tuo laikotarpiu buvo fiksuojami patys vėsiausi vasaros sezono orai (žr. į apatinę lentelę).

Dar vieną tekstą (išleistas 2022 m.) apie palankiausią atostogų Lietuvoje laikotarpį galite rasti čia.

Parengė: meteorologas Gytis Valaika (Komunikacijos skyrius)

Pirmoji 2026 m. kaitra pažymėta rekordais: pasiektas visų laikų birželio mėnesio oro temperatūros rekordas, o Vilniuje birželį tokios temperatūros nebuvo 250 metų

Birželio pabaigoje ir liepos pradžioje Vakarų bei Vidurio Europą alinusi rekordinė karščio banga neaplenkė ir Lietuvos. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (Meteo LT) Klimato ir tyrimų skyriaus specialistų atlikta analizė rodo, kad šalyje užfiksuotas stichinis reiškinys atnešė net keletą istorinių rekordų. Druskininkuose oro temperatūra kilo iki 36,3 °C – tai karščiausia birželio diena per visą meteorologinių stebėjimų istoriją Lietuvoje.

Lietuvoje stichinis meteorologinis reiškinys – kaitra – buvo registruotas birželio 27 – liepos 1 dienomis. Oficialiai šis reiškinys fiksuojamas tada, kai tris ar daugiau dienų iš eilės maksimali paros oro temperatūra pasiekia arba viršija 30 °C ribą.

Trumpesnis, vieną ar dvi dienas trunkantis laikotarpis, kai maksimali temperatūra siekia arba viršija 30 °C, įvardinamas pavojingu meteorologiniu reiškiniu – karščiu.

Meteo LT duomenimis, birželio 27–29 dienomis kaitra apėmė beveik pusę šalies meteorologijos stočių (25 iš 54). Pietų Lietuvoje vietomis šis stichinis reiškinys užsitęsė ilgiau ir tęsėsi iki pat liepos 1-osios.

Druskininkuose – visų laikų birželio rekordas

Kaitra piką pasiekė birželio 27–29 dienomis, kai aukščiausia oro temperatūra šalyje svyravo tarp 30,0 ir 36,3 laipsnio karščio. Net ir birželio bei liepos sandūroje kai kuriuose pietiniuose rajonuose temperatūra vis dar kilo iki 30,0–32,4 laipsnio.

1 lentelė. Pirmoji 2026 m. kaitra: birželio 27 d. – liepos 1 d.

Pati aukščiausia šios kaitros oro temperatūra išmatuota birželio 28 d. Druskininkų meteorologijos stotyje (AMS) – čia užfiksuotas 36,3 °C karštis. Tai yra naujas birželio oro temperatūros rekordas per visą meteorologinių stebėjimų istoriją Lietuvoje. Ankstesnis birželio rekordas buvo pasiektas 2019 m. birželio 12 d. Kaišiadoryse (35,7 °C), tad senasis rodiklis pagerintas net 0,6 laipsnio.

Birželio 27 ir 28 d. Nidoje, Varėnoje ir Vilniuje buvo pagerinti šių dienų aukščiausios oro temperatūros rekordai. 2026 m. birželio 28 d. Vilniuje oras įkaito iki 33,6 °C. Sostinėje, kur reguliarūs meteorologiniai stebėjimai vykdomi nuo 1778 m., ši temperatūra tapo aukščiausia birželio mėnesio reikšme per daugiau kaip 250 metų stebėjimų istoriją.

Tropinės naktys ir neįprasta šiluma Ventėje

Ši karščio banga išsiskyrė ne tik itin karštomis ir tvankiomis dienomis, bet ir neįprastai šiltomis naktimis. Lietuvoje užregistruota šilčiausia birželio naktis per visą meteorologinių stebėjimų istoriją: birželio 29-osios naktį Ventėje oro temperatūra nenukrito žemiau 24,1 °C.

Tropinės naktys fiksuotos ir daugelyje kitų šalies vietovių. Kaitros laikotarpiu jos užregistruotos net 31-oje iš 54 meteorologijos stočių. Tropine naktis vadinama tuomet, kai minimali oro temperatūra nenukrenta žemiau 20 °C.

2 lentelė. Tropinės naktys 2026 m. birželio pabaigoje

Kaitrą lėmė atslinkusi atogrąžų oro masė

Šiam kaitros reiškiniui susiformuoti įtakos turėjo virš Vidurio Europos sustiprėjęs anticiklonas, kuris blokavo aktyvių Atlanto ciklonų slinkimą į Baltijos regioną. Anticiklonui judant Juodosios jūros link, pietrytinių ir pietinių krypčių oro srautai į Lietuvą atnešė atogrąžų kilmės oro masę. Atmosferos sluoksnis virš Lietuvos buvo itin įkaitęs, net maždaug 1,5 km aukštyje (850 hPa lygmenyje) išmatuota 16–18 laipsnių temperatūra. Tad vyraujant giedriems arba mažai debesuotiems orams, silpnam vėjui ir intensyviai Saulės spinduliuotei, oro temperatūra dienomis sparčiai kilo aukštyn.

Karščio banga baigėsi, kai mūsų šalį pasiekė ties Prancūzija susisukęs nedidelis ciklonas, kuris užgimė ant susibangavusio Atlanto ciklono šaltojo atmosferos fronto. Nedideliam ciklonui ir su juo susijusiam šaltajam atmosferos frontui slenkant per Lietuvą, pietinius oro srautus pakeitė vakarų, šiaurės vakarų krypčių vėjas, atnešęs gerokai vėsesnę oro masę. Liepos 1 d. fronto zonoje susiformavusios audros daugiausia paveikė pietų ir pietryčių Lietuvą, kur oras dar buvo gerokai įkaitęs. Didžiausias poveikis fiksuotas Varėnos rajone, kur praūžė škvalas, taip pat Alytaus apylinkėse, kur per trumpą laiką iškrito apie trečdalis liepos mėnesio kritulių kiekio ir lokali kruša.

Mokslininkai pabrėžia, kad tokio masto ir intensyvumo karščio banga, kokia buvo apėmusi Vakarų ir Vidurio Europą, be antropogeninės klimato kaitos poveikio būtų buvusi praktiškai neįmanoma (plačiau https://www.meteo.lt/2026-06-26-mokslininku-vertinimas-europa-alinanti-rekordine-kaitra-be-klimato-kaitos-butu-buvusi-praktiskai-neimanoma).

Informaciją apie išmatuotą oro temperatūra galite rasti Meteo LT pateikiamuose atvirų stebėjimo duomenų šaltiniuose (https://archyvas.meteo.lt, https://api.meteo.lt/)

Parengė: Meteo LT Klimato ir tyrimų skyrius

Praėjusiomis dienomis didelę Europos dalį alino intensyvi karščio banga – daugelyje Pietų, Vakarų ir Vidurio Europos regionų oro temperatūra viršijo 35–40 °C. Karšti orai buvo pasiekę ir Baltijos regioną, o Lietuvoje daugelyje vietovių temperatūra kilo iki 30 °C ir daugiau.

Tačiau žmogaus savijautą lemia ne vien oro temperatūra. Mokslininkai vis dažniau naudoja UTCI (angl. Universal Thermal Climate Index) – universalų šiluminio komforto indeksą, kuris įvertina oro temperatūrą, drėgmę, vėjo greitį ir Saulės spinduliuotę. Būtent šis rodiklis geriau parodo, kokį šilumos stresą patiria žmogaus organizmas.

Neseniai žurnale Nature Climate Change paskelbtas Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro (ECMWF) mokslininkų tyrimas atskleidė, kad nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio daugelyje pasaulio regionų reikšmingai išaugo ne tik karščio bangų dažnis, bet ir jų sukeliamas šiluminis stresas, vertinamas pagal UTCI. Tyrėjai nustatė, kad ilgėja laikotarpiai, kai gyventojai patiria stiprų ar net labai stiprų karščio stresą, o tokių reiškinių geografinė aprėptis plečiasi.

Nustatyta, kad sudėtiniai reiškiniai, kai kelias dienas iš eilės laikosi karščio stresas, o naktimis vyrauja tropinės naktys, dažnėja ir ilgėja visuose žemynuose, o didžiausi pokyčiai stebimi Europoje: nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio 73 % padaugėjo vienadienių sudėtinių karščio reiškinių, kai po dienos, per kurią fiksuojamas karščio stresas, seka tropinė naktis.

Nors Baltijos jūros regionas išlieka gerokai vėsesnis nei Pietų Europa, klimato kaita didina tikimybę, kad ir Lietuvoje karščio bangos bus dažnesnės, ilgesnės bei intensyvesnės. Tokiais laikotarpiais svarbu stebėti ne tik termometrų rodmenis, bet ir šiluminio komforto indeksus, kurie geriau atspindi galimą poveikį žmonių sveikatai.

Žemėlapyje – metinis gyventojų dienų (dienos × veikiami gyventojai) skaičius patiriančių stipraus karščio stresą (UTCI ≥32 °C)

Parengta pagal:
Emerton, R., Nicolas, J., Lombardi, A. et al. Global heat stress intensification and its expanding footprint on the human population. Nat. Clim. Chang. (2026). https://doi.org/10.1038/s41558-026-02670-5

Parengė: Klimato ir tyrimų skyriaus patarėjas dr. Justas Kažys

Šiandien dieną daug kur prognozuojami trumpi lietūs su perkūnija. Vietomis lis smarkiai, kai kur kris kruša. Vėjas besikeičiančios krypties, 6–11 m/s, vietomis škvalas 15–20 m/s.

Didžiausia vasariškos audros tikimybė – pietrytiniame šalies pakraštyje (Druskininkų sav., Varėnos r., Šalčininkų r. ir Vilniaus r. pietinėje dalyje).

Rekomendacijos: sandariai uždarykite langus ir duris. Surinkite lengvai pakeliamus daiktus kiemuose, balkonuose ir kitose atvirose vietose. Nepalikite automobilio prie aukštų medžių. Būdami lauke, nestovėkite po medžiais, prie reklamos stendų ir elektros linijų, žaibolaidžių ar metalinių bokštų, venkite atvirų vietų, nebūkite šalia vandens telkinių arba juose. Jei audra užklupo vairuojant, tą darykite ypač susikaupę, laikykite abi rankas ant vairo ir keiskite automobilio greitį, atsižvelgę į vyraujančias orų sąlygas kelyje.

Kviečiame naudotis „Meteo LT“ orų programėle, kurioje matysite specialistų išleistus perspėjimus savo vietovei. Be to, realiu laiku galėsite stebėti per Lietuvą keliaujančias kritulių zonas.

Taip pat perspėjimus pagal regionus galite rasti čia.

Vakarų, Šiaurės ir Vidurio Europoje fiksuojama ekstremali birželio karščio banga yra tiesioginė žmonių sukeltos klimato kaitos pasekmė. Tarptautinės mokslininkų grupės „World Weather Attribution“ (WWA) atlikta skubi analizė rodo, kad prieš penkis dešimtmečius tokio intensyvumo reiškinys būtų buvęs praktiškai neįmanomas.

Pavojingas karščio ir drėgmės derinys Europos miestuose

Mokslininkai išanalizavo 854 miestus 30-yje Europos šalių ir nustatė, kad net 45 proc. jų jau viršijo arba, prognozuojama, viršys visų laikų karščio streso rekordus. Grėsmė vertinama pagal drėgnojo termometro temperatūros (angl. Wet Bulb Globe Temperature, WBGT) rodiklį, kuris matuoja kombinuotą karščio bei drėgmės poveikį ir organizmo gebėjimą vėsintis prakaituojant.

Dabartinę anomaliją lėmė blokuojantis aukšto slėgio anticiklonas (vadinamasis „karščio kupolas“), sulaikantis įkaitusį orą virš Europos ir traukiantis šilto oro mases iš Sacharos. Atliekant analizę nustatyta, kad natūralūs klimato svyravimai, tokie kaip „El Niño“ (ENSO) fazė, įtakos šiam reiškiniui neturėjo.

Kas anksčiau buvo neįmanoma, šiandien tampa įprasta

Tyrimas atskleidė šiuos pagrindinius rodiklius:

• Karščio stresas: 45 proc. iš 854 analizuotų Europos miestų 30-yje šalių jau viršijo arba, prognozuojama, viršys visų laikų drėgnojo termometro temperatūros (WBGT) rekordus. Šis rodiklis matuoja kombinuotą karščio ir drėgmės poveikį bei organizmo gebėjimą vėsintis prakaituojant.
• Palyginimas su istoriniais duomenimis: Tiek dienų maksimumai, tiek naktinės temperatūros šiuo metų laiku vos prieš 50 metų (1976 m.) būtų buvusios praktiškai neįmanomos Šios karščio bangos metu fiksuojamos dienų ir naktų temperatūros 1976 m. klimate būtų buvusios 3,5 °C žemesnės.
• Tikimybės pokyčiai: Lyginant su 2003 m. Europos karščio banga, didelės naktinės temperatūros šiandien yra apie 100 kartų, o dienų pikai – apie 10 kartų labiau tikėtini.

Poveikis infrastruktūrai ir ekspertų vertinimai

Precedento neturinčios meteorologinės sąlygos sukėlė reikšmingų trikdžių švietimo įstaigų, ligoninių, transporto ir darboviečių veikloje. Karščio bangos Europoje vertinamos kaip didžiausią mirtingumą sukeliantis gamtinis pavojus – pavyzdžiui, 2022 m. vasarą fiksuota per 60 000 su karščiu susijusių mirčių.

„Londono Imperatoriškojo koledžo“ tyrėjas dr. Theodore’as Keepingas pabrėžė, kad besitęsiančios iškastinio kuro emisijos yra tiesiogiai atsakingos už infrastruktūros trikdžius. JT Klimato kaitos vykdomasis sekretorius Simonas Stiellas akcentavo būtinybę spartinti perėjimą prie švarios energijos, kuri šiuo metu yra pigesnė už iškastinį kurą.

Raudonojo Kryžiaus klimato centro atstovė Carolina Pereira Marghidan atkreipė dėmesį į ryškėjantį atotrūkį tarp klimato kaitos spartos ir miestų bei pastatų prisitaikymo (adaptacijos) galimybių. Daugybė žmonių vis dar gyvena, dirba ir mokosi pastatuose bei aplinkoje, kuri tiesiog nebuvo pritaikyta tokioms temperatūroms, kokias patiriame dabar

Tuo tarpu „Londono Imperatoriškojo koledžo“ profesorė Friederike Otto paragino sprendimų priėmėjus nedelsiant imtis realių veiksmų, pažymėdama, kad mokslo bendruomenė jau pateikė visus reikalingus sprendimus, tačiau jie nėra įgyvendinami pakankamai greitai.

Parengė: Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas.

Straipsnis parengtas pagal:
FINAL – WWA Scientific Report – European Heatwave
FINAL: WWA Press Release – Europe Heat

Aplinkos ministerijos tinklalaidėje „APLINK’a“ aptartas ilgalaikių orų prognozių patikimumas, pavojingų meteorologinių reiškinių numatymas ir Lietuvos pasirengimas su klimato kaita susijusioms rizikoms. Šiomis temomis Aplinkos ministerijos komunikacijos atstovė Aistė Semėnė kalbėjosi su Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (Meteo LT) meteorologu Gyčiu Valaika ir Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupės atstove, Vilniaus universiteto lektore Judita Liukaityte-Kukiene.

„Kokia bus ši vasara?“ – klausimas, į kurį meteorologai negali atsakyti

„Kai kažkas sako, kad vasara bus karšta ar žiema labai šalta ir snieginga, aš visada žiūriu su nepasitikėjimu, nes Lietuvoje ilgalaikės prognozės nėra tokio aukšto patikimumo, kokio norėtųsi“, – tinklalaidėje sakė G. Valaika.

Sezoninės prognozės parodo labiau tikėtiną bendrą orų tendenciją, tačiau negali patikimai numatyti konkrečių dienų temperatūros, kritulių ar audrų. Patikimiausios yra artimiausių kelių dienų prognozės, o vertinant ilgesnį laikotarpį neapibrėžtumas didėja.

Per pastarąjį dešimtmetį septynios vasaros Lietuvoje buvo šiltesnės arba gerokai šiltesnės už standartinę klimato normą, dvi vėsesnės, o viena jai artima. Šie duomenys rodo bendrą šiltesnių vasarų tendenciją, tačiau neleidžia tiksliai pasakyti, kokie orai vyraus konkretų sezoną.

Šiuolaikinės prognozės rengiamos remiantis meteorologiniais stebėjimais ir skaitmeniniais modeliais, tačiau anksčiau žmonės orų pokyčius bandydavo numatyti pagal gamtos ženklus. Vienas geriausiai žinomų pavyzdžių, tai žemai skraidančios kregždės, siejamos su artėjančiu lietumi.

„Deja, bet dėl vykstančios klimato kaitos kregždėmis jau nelabai galime pasikliauti“, – juokėsi J. Liukaitytė-Kukienė.

Pasikartojantys orai rodo, kokios yra klimato tendencijos

Kalbant apie klimato kaitą svarbu atskirti pavienius orų reiškinius nuo ilgalaikių pokyčių. Klimato tendencijos nustatomos vertinant ne trumpesnio kaip 30 metų laikotarpio meteorologinius duomenis, todėl viena šalta žiema ar vėsesnė vasara bendros krypties nepaneigia.

Vienas tokių pokyčių matomas vertinant kritulių pasiskirstymą. Per vasarą jų gali iškristi tiek, kiek įprasta, ar net daugiau, tačiau didžioji dalis gali tekti vos kelioms smarkioms liūtims, kurias skiria ilgi sausringi laikotarpiai. Toks pasiskirstymas apsunkina žemės ūkio darbų planavimą, lietaus vandens tvarkymą miestuose ir pasirengimą vietiniams potvyniams.

Didėjant pavojingų meteorologinių reiškinių rizikai, vis svarbesni tampa išankstiniai perspėjimai apie audras, smarkias liūtis, krušą ir kitus pavojus. Perspėjimas apie audrą dar nereiškia, kad ji pasieks visą nurodytą teritoriją. Tokie reiškiniai dažnai būna lokalūs, gali susilpnėti arba pakeisti judėjimo kryptį. Perspėjimai skelbiami iš anksto, kad gyventojai turėtų laiko pasirengti.

„Didelė tikimybė niekada nereiškia 100 procentų. Apskritai moksle nėra nei nulio, nei 100 procentų“, – sakė G. Valaika.

Prognozių informaciją greičiau apdoroti ir aiškiau pateikti gyventojams padeda naujos technologijos

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos programėlėje „Meteo LT“ dirbtinis intelektas pagal skaitmeninių prognozių duomenis ir sinoptikų parengtus perspėjimus suformuoja trumpas artimiausio ryto, dienos ar vakaro orų apžvalgas. Šis sprendimas nepakeičia meteorologų vertinimo, tačiau paspartina gyventojams skirtos informacijos parengimą.

Perspėjimus tikslinti padeda ir gyventojų pateikiami duomenys. Platformoje „stebiu.meteo.lt“ galima pažymėti pastebėto meteorologinio reiškinio vietą ir įkelti nuotraukų ar vaizdo įrašų. Ši informacija meteorologams padeda patikrinti radarų duomenis, įvertinti reiškinio mastą ir tobulinti perspėjimus.

Tikslesnės prognozės ir perspėjimai yra tik viena pasirengimo pavojingiems reiškiniams dalis. Valstybės institucijos ir savivaldybės taip pat turi iš anksto vertinti klimato keliamas grėsmes ir numatyti konkrečias prisitaikymo priemones. Tai gali būti geresnis pavėsio ir geriamojo vandens prieinamumas per karščius, efektyvesnis lietaus vandens tvarkymas, užliejimo riziką mažinantis teritorijų planavimas ir infrastruktūros atsparumo stiprinimas.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba numato stiprinti savivaldybėms teikiamą ekspertinę pagalbą vertinant klimato rizikas ir pasirenkant tinkamas prisitaikymo priemones. Gyventojams svarbu sekti oficialias prognozes ir perspėjimus bei laikytis pateikiamų saugumo rekomendacijų.

Visą tinklalaidės „APLINK’a“ įrašą rasite čia:

Parengė: Aplinkos ministerijos Strateginės komunikacijos skyrius

Nuo IPCC šeštosios vertinimo ataskaitos (AR6) paskelbimo 2021–2023 m., atnaujinti klimato rodikliai leidžia aiškiau įvertinti, kaip per pastaruosius metus pasikeitė žmogaus ūkinės veiklos poveikis klimatui. Didelės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos didina šių dujų koncentraciją atmosferoje, dėl ko didėja jų energinis poveikis. Todėl Žemėje kaupiasi daugiau šilumos: kyla vidutinė temperatūra, šyla vandenynai, tirpsta jūros bei sausumos ledas ir spartėja jūros lygio kilimas.

Naujausi pasaulinės klimato kaitos rodikliai rodo, kad Žemės klimatas toliau sparčiai šyla (žr. 1 pav.). 2025 m. žmogaus ūkinės veiklos sukeltas pasaulinis atšilimas, palyginti su 1850–1900 m. ikipramoniniu laikotarpiu, pasiekė 1,37 °C. Mokslininkų vertinimu, jeigu dabartinės tendencijos nesikeis, žmogaus ūkinės veiklos sukeltas atšilimas 1,5 °C lygį gali pasiekti arba viršyti maždaug per trejus-ketverius ateinančius metus.

1 pav. Pagrindiniai pasaulinės klimato kaitos rodikliai 2025 m. ir jų pokyčiai nuo šeštosios IPCC vertinimo ataskaitos.

Emisijos išlieka rekordinio lygio

Visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) bendras emisijų kiekis 2024 m. pasiekė apie 56,8 mlrd. tonų CO₂ ekvivalento. Didžiausią jų dalį sudarė anglies dioksido emisijos, susidarančios deginant iškastinį kurą ir vykdant pramoninę veiklą.

AR6 pateiktas 2010–2019 m. laikotarpio vidutinis metinis ŠESD emisijų kiekis siekė 53,5 Gt CO₂ ekvivalento, o atnaujintas 2015–2024 m. laikotarpio vidurkis parodo emisijų padidėjimą iki 54,6 Gt CO₂ ekvivalento. Tai rodo, kad pasaulinės ŠESD emisijos kol kas nemažėja ir išlieka itin aukštos. Vis dėlto pastebima, kad jų augimo tempas yra lėtesnis, negu XXI a. pradžioje. Nors tai yra pozityvi tendencija, tačiau vien augimo sulėtėjimo nepakanka. Norint pristabdyti klimato šilimą yra reikalingas spartesnis emisijų kiekio mažinimas.

2 pav. ŠESD koncentracija atmosferoje 2000–2025 m. laikotarpiu. Pilka spalva pažymėtas laikotarpis po AR6 paskelbimo.

Pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijos atmosferoje toliau didėja. Nuo 2019 m. apskaičiuotų ŠESD koncentracijos lygių, anglies dioksido koncentracijos lygis išaugo nuo 410,1 ppm iki 425,6 ppm, metano – nuo 1866,3 iki 1936,3 ppb, o diazoto monoksido – nuo 332,1 iki 339,4 ppb (žr. 2 pav.). Net ir sulėtėjus metiniam emisijų augimui, šios dujos atmosferoje toliau kaupiasi, nes jų į atmosferą išmetama daugiau, negu natūraliai pašalinama.

Stiprėja dėl žmogaus veiklos išmetamų ŠESD energinis poveikis

Vienas svarbiausių bendrą klimato sistemos būklę apibūdinančių rodiklių yra Žemės energijos balansas. Jis parodo skirtumą tarp energijos, kurią Žemė gauna iš Saulės, ir energijos, kurią išspinduliuoja atgal į kosmosą. Be stipraus žmogaus poveikio, ilgalaikis energijos balansas turėtų būti artimas nuliui. Nuo AR6 vertinimo, bendras antropogeninės kilmės ŠESD energinis poveikis padidėjo nuo 2,72 iki 3,10 W/m². Dėl to, Žemės energijos balanso rodiklis, kuris AR6 vertinimo laikotarpiu siekė maždaug 0,79 W/m², išaugo iki 1,12 W/m². Tai rodo, jog energijos disbalansas išaugo maždaug 40 %, o lyginant su 1976–1995 m. laikotarpiu, padidėjo daugiau kaip du kartus. Tai reiškia, kad dėl žmogaus ūkinės veiklos Žemės klimato sistemoje sulaikoma vis daugiau energijos, nei jos išspinduliuojama. Didžioji dalis šilumos pertekliaus kaupiasi vandenynuose, tačiau šyla ir atmosfera bei sausuma, tirpsta ledynai ir mažėja amžinojo įšalo padengiama teritorija.

Žemės energijos balanso pokyčius lemia ne tik auganti ŠESD koncentracija, bet ir silpnėjantis aerozolių vėsinamasis poveikis. Sieros dioksido emisijos atmosferoje sudaro sulfato aerozolius, kurie dalį Saulės spinduliuotės atspindi atgal į kosmosą ir laikinai mažina atšilimą. Nors oro taršos mažinimo priemonės yra labai svarbios žmonių sveikatai ir aplinkai, tačiau mažėjant sieros aerozolių kiekiui atmosferoje išryškėja didesnė, ankščiau jų iš dalies užmaskuoto, ŠESD poveikio dalis.

Beveik visą globalios oro temperatūros augimą lemia žmogaus ūkinė veikla

Naujausi duomenys rodo, kad žmogaus ūkinės veiklos sukeltas oro temperatūros kilimas siekia 0,27 °C per dešimtmetį. Tai sparčiausias klimato šilimo tempas per visą instrumentinių stebėjimų laikotarpį. 2016–2025 m. dešimtmečio vidutinės oro temperatūros padidėjimas, lyginant su ikipramoniniu laikotarpiu, siekė 1,24 °C. Tačiau 2025 m., kurie buvo treti šilčiausi metai per visą stebėjimų laikotarpį, padidėjimas siekė net 1,37 °C (žr. 3 pav.).

Pagal AR6 vertinimą, žmogaus ūkinės veiklos sukeltas oro temperatūros augimas siekė tik 1,07 °C. Taigi nuo to laiko jis pastebimai padidėjo. Tyrimo autoriai pabrėžia, kad beveik visas globalios oro temperatūros kilimas per pastarąjį dešimtmetį buvo susijęs su žmogaus ūkinės veiklos sukeltu ŠESD koncentracijos atmosferoje didėjimu. Tuo tarpu, natūralūs klimato svyravimai (sukelti El Ninjo ir La Ninjos reiškinių, ugnikalnių išsiveržimų, Saulės aktyvumo ciklų ir kt.) bendram dešimtmečio oro temperatūros pokyčiui turėjo palyginti nedidelę įtaką.

3 pav. Globalios oro temperatūros nuokrypis nuo 1850–1900 m. (ikipramoninio laikotarpio) vidurkio. Raudona linija – kiekvienų metų nuokrypis, juoda linija – dešimtmečių slenkančio vidurkio nuokrypis.

Pagal AR6 vertinimą, 2011–2020 m. globali vidutinė priežemio oro temperatūra buvo 1,09 °C aukštesnė už ikipromininio laikotarpio vidurkį. Tačiau, remiantis naujausiu vertinimu, globalios vidutinės priežemio oro temperatūros pokytis nuo ikipromininio laikotarpio paaugo 0,17 °C, iki maždaug 1,26 °C. Taip pat pastebima, jog oras virš sausumos šyla greičiau nei virš vandenyno. Lyginant su ikipramoniniu laikotarpiu, 2016-2025 m. vidutinė oro temperatūra virš sausumos pakilo 1,81 °C, o virš vandenyno – 1,03 °C.

Spartėja jūros lygio kilimas bei daugėja jūrinių karščio bangų

Didėjantis Žemės energijos disbalansas ypač aiškiai matomas vandenynuose, kurie sugeria didžiąją dalį šilumos pertekliaus. Šylantis jūros vanduo plečiasi, o tirpstant ledynams į vandenynus patenka papildomas vandens kiekis. Abu šie procesai kelia pasaulinį jūros lygį.

Pagal AR6 vertinimą, nuo 1901 m. iki 2018 m. vidutinis pasaulinis jūros lygis buvo pakilęs apie 201,9 mm, o pagal atnaujintus duomenis – nuo 1901 m. iki 2025 m. jis pakilo apie 229,6 mm (žr. 4 pav.). Be to, vidutinis pasaulinis jūros lygis kyla vis sparčiau, kadangi 1901–2018 m. laikotarpiu jūros lygis kilo 1,73 mm/metus, 1971–2018 m. laikotarpiu – 2,3 mm/metus, o 2006–2018 m. laikotarpiu – net 3,7 mm/metus. Nors kelių milimetrų metinis pokytis gali atrodyti nedidelis, ilgainiui jis didina pakrančių užliejimo, audrų patvankų ir krantų erozijos riziką. Šie pokyčiai ypač pavojingi žemoms pakrančių teritorijoms, saloms, pajūrio miestams.

4 pav. Pasaulinio vidutinio jūros lygio kilimo laiko seka (a). Pasaulinio vidutinio jūros lygio kilimo tempas skirtingais laikotarpiais (b). GMSL – pasaulinis vidutinis jūros lygis.

Kitas svarbus pokytis – vis dažnesnės jūrinės karščio bangos. Tai laikotarpiai, kai jūros paviršiaus temperatūra neįprastai ilgai išlieka gerokai aukštesnė už įprastą tos vietos ir metų laiko vidurkį. 2025 m. pasaulyje užfiksuotos maždaug 65 jūrinių karščio bangų dienos, o nuo 1991 m. jų skaičius padidėjo daugiau kaip tris kartus. Jūrinės karščio bangos gali sukelti koralų blukimą, keisti žuvų ir kitų organizmų paplitimą, mažinti deguonies kiekį vandenyje.

Likęs 1,5 °C atšilimo ribos emisijų biudžetas sparčiai senka

Anglies dioksido emisijų biudžetas parodo kiek CO₂ žmonija dar gali išmesti, kad išliktų tam tikra tikimybė apriboti pasaulinį atšilimą iki pasirinktos temperatūros ribos. AR6 vertinimu, 2020 m. pradžioje likęs CO₂ emisijų biudžetas, siekiant 50 proc. tikimybės neviršyti 1,5 °C atšilimo, buvo apie 500 Gt CO₂. Tačiau jau 2026 m. pradžioje, šis likutis vertinamas tik apie 130 Gt CO₂. Išliekant dabartiniam emisijų išmetimo tempui, jis galėtų būti išnaudotas maždaug per trejus metus. Vis dėlto, AR6 ir dabartinio įverčio skirtumą lėmė ne tik nuo 2020 m. išmestas CO₂ kiekis. Dalį pokyčio sudaro atnaujinti moksliniai duomenys, patikslintos metodikos ir geresnis kitų klimato veiksnių įvertinimas.

Reikalingi spartesni veiksmai

Naujausi klimato rodikliai rodo nuoseklų ir tarpusavyje susijusį pokytį: ŠESD emisijos išlieka aukštos, jų koncentracija atmosferoje didėja, stiprėja jų energinis poveikis, dėl to auga Žemės energijos disbalansas. Šie pokyčiai lemia kylančią globalinę vidutinę oro temperatūrą, dažnėjančius karščio ekstremumus, šylančius vandenynus ir spartėjantį pasaulinio vidutinio jūros lygio kilimą. Nors ŠESD emisijų augimas nėra toks spartus kaip XXI a. pradžioje, tačiau bendras jų kiekis vis dar nesumažėjo. Todėl svarbiausias artimiausių metų uždavinys yra pereiti nuo ŠESD emisijų augimo lėtėjimo prie spartaus ir ilgalaikio jų mažinimo.

Naujiena parengta pagal šaltinį:

Forster, P. M., Walsh, T., Smith, C., Lamb, W. F., Lamboll, R., Cassou, C., Hauser, M., Hausfather, Z., Lee, J.-Y., Palmer, M. D., von Schuckmann, K., Slangen, A. B. A., Szopa, S., Trewin, B., Yun, J., Gillett, N. P., Jenkins, S., Matthews, H. D., Raghavan, K., Ribes, A., Rogelj, J., Rosen, D., Zhang, X., Allen, M., Andrew, R. M., Atkinson, C., Betts, R. A., Bombelli, A., Burgess, S. N., Cheng, L., Claxton, H. E., Friedlingstein, P., Frölicher, T. L., Domingues, C. M., Gasser, T., Gregory, C. H., Hoesly, R. M., Huppmann, D., Ishii, M., Kadow, C., Karwat, A., Kennedy, J., Killick, R. E., Kovilakam, M. V. M., Krummel, P. B., Lan, X., Lamarque, J.-F., Liné, A., Martín-Míguez, B., Monselesan, D. P., Morice, C., Mühle, J., Mussak, P., Peters, G. P., Pirani, A., Pongratz, J., Rigby, M., Rohde, R., Savita, A., Seneviratne, S. I., Smith, S. J., Taha, G., Tassone, C., Thorne, P., Wells, C., Western, L. M., van der Werf, G. R., Wijffels, S. E., Zecchetto, M., Zhong, J., Zhang, X.-Y., Masson-Delmotte, V., and Zhai, P.: Indicators of Global Climate Change 2025: annual update of key indicators of the state of the climate system and human influence, Earth Syst. Sci. Data, 18, 3889–3933, https://doi.org/10.5194/essd-18-3889-2026, 2026.

Parengė: Klimato ir tyrimų skyriaus vyresnysis specialistas Karlas Žužickas

Šiandien EUMETSAT (Europos meteorologinių palydovų eksploatacijos organizacija) švenčia savo 40-ąsias metines, minėdama keturis dešimtmečius patikimų operatyvinių paslaugų, tarptautinio bendradarbiavimo ir inovacijų, teikiamų 30 valstybių narių vardu, siekiant remti orų prognozavimą, klimato stebėjimą ir sprendimų priėmimą aplinkos apsaugos srityje visoje Europoje ir už jos ribų.

1986 m. įkurta organizacija EUMETSAT, kurios tikslas – užtikrinti nepriklausomą Europos prieigą prie meteorologinių palydovų duomenų, tapo Europos operatyvinės Žemės stebėjimo sistemos kertiniu akmeniu ir vienu iš pagrindinių pasaulinio orų ir klimato stebėjimo tinklo dalyvių.

„Orų ir klimato duomenys tapo kritiškai svarbia infrastruktūra šiuolaikinėms visuomenėms“, – sakė EUMETSAT generalinis direktorius Philas Evansas. „Jau 40 metų EUMETSAT istorija – tai ambicijų, ryžto, bendradarbiavimo ir inovacijų istorija, o svarbiausia – tai ištikima tarnystė mūsų valstybėms narėms ir vartotojų bendruomenėms. Ši sėkmė yra ir jų sėkmė. Esame dėkingi už 30 mūsų valstybių narių pasitikėjimą, atsidavimą ir ilgalaikę viziją, kurios leido sukurti ir išlaikyti pirmaujančias Europos orų ir klimato stebėjimo sistemas. Įžengdami į naują palydovinių technologijų erą, mūsų tikslas išlieka aiškus: teikti patikimus duomenis ir paslaugas, padedančias visuomenei numatyti klimato pokyčius ir į juos reaguoti.“

Keturiasdešimt metų eksploatacijos

Kaip vartotojų poreikiais grindžiama organizacija, EUMETSAT glaudžiai bendradarbiauja su savo valstybėmis narėmis ir vartotojų bendruomenėmis, siekdama užtikrinti, kad jos palydovinės sistemos, duomenų paslaugos ir veikla atitiktų realius veiklos poreikius.

Jau keturis dešimtmečius „EUMETSAT“ teikia nepertraukiamą operatyvinių palydovinių duomenų srautą, kurio reikia nacionalinėms meteorologijos ir hidrologijos tarnyboms, klimato mokslininkams, civilinės saugos institucijoms ir daugeliui kitų vartotojų visoje Europoje ir už jos ribų.

Šių stebėjimų svarba išaugo, nes su orais ir klimatu susijusios grėsmės sustiprėjo. Nuo 1980 m. tokie reiškiniai visoje Europos Sąjungoje sukėlė ekonominių nuostolių, kurių vertė, remiantis apskaičiavimais, siekia 822 mlrd. eurų, o ketvirtadalis šių nuostolių patirta per pastaruosius ketverius metus. Geresnės prognozės ir ankstesni perspėjimai apie audras, potvynius, karščio bangas ir kitus didelio poveikio reiškinius padeda apsaugoti žmonių gyvybes, infrastruktūrą ir ekonominę veiklą, o ilgalaikiai klimato stebėjimai prisideda prie prisitaikymo ir klimato kaitos švelninimo politikos įgyvendinimo.

Šiandien daugiau nei 95 % stebėjimų, įtrauktų į skaitmeninius orų prognozavimo modelius, gaunami iš palydovų. Šie stebėjimai padėjo 64 % sumažinti vienos dienos prognozių paklaidas ir duoda socialinę bei ekonominę naudą, kuri visoje Europos Sąjungoje kasmet vertinama iki 61 mlrd. eurų.

Partnerystės ir žmonės, stovintys už šios misijos

Už šios 40 metų trukmės istorijos stovi aukštos kvalifikacijos, įvairių tautybių darbuotojų komanda, kurios kompetencija, atsidavimas ir komandinis dvasia nulėmė EUMETSAT sėkmę. Nuo pradinio 4 žmonių kolektyvo organizacija išaugo iki maždaug 1300 darbuotojų ir rangovų, dirbančių pagrindinėje būstinėje Darmštate.

Inžinerijos, mokslo, operacijų, duomenų paslaugų, vartotojų palaikymo ir administravimo srityse dirbantys EUMETSAT darbuotojai su entuziazmu siekia bendro tikslo: teikti patikimus duomenis ir paslaugas, atitinkančias duomenų vartotojų poreikius ir teikiančias apčiuopiamą naudą visuomenei. Daugelis darbuotojų šioje organizacijoje dirba ilgą laiką, prisidėdami giliomis operacinėmis žiniomis ir stipria komandine dvasia. EUMETSAT remia savo darbuotojus visą jų karjeros laikotarpį, organizuodama mokymus, teikdama mentorių pagalbą ir skatindama sveiką darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, įskaitant vaikų priežiūros paslaugas darbo vietoje.

EUMETSAT bendradarbiavimo kultūra apima kur kas daugiau nei tik organizacijos būstinę. Orų sąlygų ir klimato stebėjimas priklauso nuo pasauliniu mastu koordinuojamos stebėjimo sistemos ir nuolatinio tarptautinio duomenų mainų. EUMETSAT glaudžiai bendradarbiauja su Pasauline meteorologijos organizacija ir bendradarbiauja su nacionaliniais partneriais Kanadoje, Kinijoje, Japonijoje, Korėjoje, Indijoje ir Jungtinėse Valstijose, keisdamasi duomenimis ir moksline patirtimi.

Partnerystė su Afrikos meteorologinėmis tarnybomis taip pat yra svarbi EUMETSAT veiklos dalis. Teikdama mokymus, remdama gebėjimų stiprinimą ir užtikrindama prieigą prie palydovinių duomenų bei paslaugų, EUMETSAT padeda stiprinti prognozavimo gebėjimus ir atsparumą klimato pokyčiams visame Afrikos žemyne.

EUMETSAT, kurios būstinė įsikūrusi Darmštate – viename iš pagrindinių Europos kosmoso, mokslo ir technologijų centrų, – yra regioninės aukštųjų technologijų ekosistemos dalis, kurią sudaro Europos kosmoso agentūros Europos kosmoso operacijų centras, Darmštato technikos universitetas, GSI Helmholtzo sunkiųjų jonų tyrimų centras ir keli Fraunhoferio institutai.

Kitas etapas Europos Žemės stebėjimo pajėgumų plėtroje

Švenčiant 40-ąsias metines, „EUMETSAT“ taip pat ryžtingai žvelgia į ateitį. Per ateinantį dešimtmetį organizacija atnaujins ir išplės savo palydovų sistemas, siekdama užtikrinti teikiamų svarbių duomenų ir paslaugų, skirtų valstybėms narėms, vartotojų bendruomenėms ir partneriams, tęstinumą bei tolesnį tobulinimą.

Tai apima naujos kartos geostacionariąsias „Meteosat“ ir poliarinės orbitos „Metop“ palydovų sistemas, vis didesnį vaidmenį Europos Sąjungos vardu vykdomose „Copernicus Sentinel“ misijose, taip pat naujas veiklos koncepcijas, pavyzdžiui, mikropalydovų grupės programą „EPS-Sterna“, vėjo matavimo palydovą „EPS-Aeolus“ ir būsimas altimetrijos misijas.

Kartu su investicijomis į debesų technologijomis pagrįstas duomenų paslaugas, dirbtinio intelekto taikymus, skaitmeninių dvynių technologijas ir atrinktų komercinių duomenų įsigijimą, šios sistemos sudarys pagrindinę Europos naujos kartos Žemės stebėjimo infrastruktūros dalį. Jos padės vartotojams efektyviau pasiekti, analizuoti ir panaudoti vis didesnius palydovinių duomenų kiekius, taip prisidėdamos prie ekstremalių orų sąlygų prognozavimo, išankstinio įspėjimo, klimato stebėjimo, oro kokybės vertinimo, vandenynų stebėjimo ir sprendimų priėmimo aplinkos apsaugos klausimais visoje Europoje ir už jos ribų.

Praėjus keturiasdešimčiai metų nuo įkūrimo, „EUMETSAT“ ir toliau užtikrins, kad Europos investicijos į kosmosą virstų tikslesnėmis prognozėmis, kokybiškesnėmis klimato paslaugomis ir geriau pagrįstais sprendimais Žemėje.

EUMETSAT svetainėje esantis specialus istorijos puslapis suteikia išsamesnį įžvalgą į šią keturių dešimtmečių istoriją, o interaktyvi svarbiausių įvykių chronologinė lentelė kviečia lankytojus į vizualinę kelionę per organizacijos istoriją.

Apie EUMETSAT – Patikimas kosmose. Neatsiejamas Žemėje.

Nuo 1986 m. Europos meteorologinių palydovų agentūra EUMETSAT stebi orus ir klimatą iš kosmoso. Iš savo būstinės Darmštate, Vokietijoje, ji valdo palydovus stebinčius Žemės sistemą ir teikia realaus laiko duomenis bei vaizdus 30-čiai valstybių narių, siekdama padėti apsaugoti bendruomenes ir remti svarbiausius sektorius. Keturi „Meteosat“ palydovai geostacionarioje orbitoje nuolat stebi greitai besivystančius orų reiškinius, o du poliarinėje orbitoje esantys „Metop“ palydovai teikia duomenis, kurie yra ypač svarbūs prognozėms iki 10 dienų į priekį. EUMETSAT taip pat remia Europos suverenumo politiką, teikdama paslaugas pagal „Copernicus“ programą ir vadovaudama duomenų ežero kūrimui bei valdymui pagal iniciatyvą „Destination Earth“.

EUMETSAT pranešimas spaudai

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba („Meteo LT“) ir Higienos institutas pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuria siekiama stiprinti institucijų bendradarbiavimą.

Sutartis sudarys sąlygas glaudžiau bendradarbiauti keičiantis meteorologiniais, hidrologiniais ir visuomenės sveikatos duomenimis, rengiant analizes bei teikiant visuomenei aktualią informaciją apie aplinkos veiksnių ir klimato kaitos poveikį sveikatai.

+1

„Meteo LT“ šis bendradarbiavimas taip pat svarbus plėtojant poveikiu paremtų prognozių ir perspėjimų (4P) sistemą. Siekiant tiksliau įvertinti galimas hidrometeorologinių reiškinių pasekmes visuomenei, būtina geriau suprasti jų poveikį žmonių sveikatai ir remtis patikimais duomenimis bei ekspertinėmis žiniomis.

„Poveikiu paremtų prognozių ir perspėjimų vystymas reikalauja glaudaus skirtingų sričių specialistų bendradarbiavimo. Užtikrinant geresnį supratimą ne tik apie pačius meteorologinius reiškinius, bet ir jų poveikį žmonėms, infrastruktūrai bei aplinkai. Higienos instituto turimos ekspertinės žinios ir duomenys padės tiksliau vertinti su sveikata susijusias rizikas ir stiprins mūsų galimybes kurti visuomenei naudingus perspėjimus“, – sako „Meteo LT“ direktorius Ričardas Valančiauskas.

Higienos instituto direktoriaus Šarūno Alasausko teigimu, institucijų bendradarbiavimas leis geriau suprasti klimato kaitos ir hidrometeorologinių reiškinių poveikį visuomenės sveikatai.

„Sujungdami meteorologinius ir visuomenės sveikatos duomenis galėsime geriau suprasti klimato kaitos poveikį žmonių sveikatai, tiksliau vertinti rizikas ir teikti gyventojams bei sprendimų priėmėjams mokslo įrodymais pagrįstą informaciją. Tai investicija į prevenciją ir geresnį pasirengimą ateities iššūkiams“, – sako Higienos instituto direktorius Šarūnas Alasauskas.

Pagal pasirašytą sutartį „Meteo LT“ teiks Higienos institutui hidrologinius ir meteorologinius duomenis bei konsultuos jų taikymo klausimais, o Higienos institutas dalinsis sveikatos rodiklių duomenimis, poveikio vertinimų rezultatais ir ekspertinėmis įžvalgomis apie hidrometeorologinių veiksnių poveikį žmonių sveikatai.


Bendradarbiavimas prisideda prie projekto „Hidrologinių ir meteorologinių stebėjimų tinklo plėtra, prognozavimo ir perspėjimo priemonių tobulinimas siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos“ (Nr. 01-029-P-0001) tikslų. Projektas finansuojamas 2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis.

Tarnybos administraciniame pastate Vilniuje vyko bendras valstybės įstaigų vadovų susitikimas, surengtas bendradarbiaujant su Viešojo valdymo agentūros Vadovų karjeros valdymo skyriumi. Jo metu svečiai turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su Tarnybos veikla, jos teikiamomis paslaugomis ir specialistų kasdienybe.

+2

Susitikimą pradėjo Tarnybos direktorius Ričardas Valančiauskas, pristatęs pagrindines įstaigos veiklos kryptis, vykdomas funkcijas ir hidrometeorologinės informacijos svarbą visuomenei bei valstybės institucijoms.

Vėliau renginio dalyviams buvo pristatyta, kaip vykdomi meteorologiniai ir hidrologiniai stebėjimai, kaip sudaromos orų prognozės bei kokiais informacijos šaltiniais kasdien naudojasi specialistai. Svečiai taip pat apsilankė Prognozių ir perspėjimų skyriuje, kur galėjo iš arti pamatyti sinoptikų darbo aplinką ir susipažinti su procesais, vykstančiais rengiant orų prognozes bei perspėjimus.

Komunikacijos skyriaus vyriausiasis specialistas Gytis Valaika susitikimo dalyviams pristatė visuomenėje pasitaikančias su orais ir klimatu susijusias sąmokslo teorijas, aptarė jų atsiradimo priežastis bei dažniausiai pasitaikančius mitus. Renginio pabaigoje jis taip pat pakvietė svečius dalyvauti hidrometeorologijos viktorinoje, kurios metu dalyviai galėjo pasitikrinti savo žinias ir sužinoti naujų įdomių faktų.