2024-11-06 | Apie potvynius, poplūdžius ir ledo sangrūdų sukeliamus potvynius

Anot Ispanijos meteorologų, spalio 29 d. (antradienį) per aštuonias valandas kai kuriose Valensijos dalyse iškrito metinis lietaus kiekis (491 mm). Dėl liūčių daug teritorijų buvo užtvindytos, kilo nuošliaužos, pastatų griūtis. Ypač nukentėjo Turijos upės slėnis – po 1957 m. buvusio panašaus Valensijos potvynio buvo įrengta nauja Turijos upės vaga, kad būtų apsaugotas Valensijos miestas, tačiau dėl to vanduo nusiaubė kitas piečiau esančias gyvenvietes. Buvo sustabdytas traukinių ir lėktuvų eismas Valensijos kryptimi, užlieti ir užkimšti link Valensijos vedantys greitkeliai. Nelaimės metu žuvo mažiausiai 215 žmonių, daug dingusių be žinios. Padaryta milžiniška materialinė žala.

Žemėlapyje – kritulių kiekis spalio 29 d. iškritęs Valensijos regione ir Sentinel3 palydovo spalio 30 d. užfiksuotas vaizdas, kuriame matomos smarkaus lietaus į Viduržemio jūrą išplautos nuosėdos. Šaltiniai: WMO, AEMET, Copernicus.

Nors žiniasklaidoje buvo minimas potvynis, tačiau mūsų regiono hidrologai kalbėdami apie potvynius paprastai turi galvoje kasmet beveik tuo pačiu metu pasikartojančius vandens lygio pakilimus. Lietuvoje potvyniais vadinami žiemos sniego ir ledo tirpsmo sukelti vandens lygio pakilimai, kurie (kol dar būdavo stabiliau šaltos žiemos) dažniausiai prasidėdavo antroje kovo pusėje ir baigdavosi balandžio antroje pusėje. Šiais laikais potvynių vis dažniau sulaukiame dar net kalendorinei žiemai nepasibaigus.

Tuo tarpu Ispanijoje nutikęs atvejis atitiktų poplūdžio (angl. flash floods) apibrėžimą. Poplūdis yra staigus, trumpalaikis vandens lygio pakilimas upėje, kurį sukelia gausūs krituliai. Poplūdžiai gali kartotis keletą kartų per metus. Priklausomai nuo lietaus intensyvumo ir trukmės, poplūdžiai gali apimti mažas arba dideles teritorijas. Liūčių sukelti poplūdžiai formuojasi labai greitai, vandens lygis staigiai kyla. Priklausomai nuo kritulių pobūdžio ir kiekio, poplūdis gali trukti nuo kelių valandų iki kelių savaičių.

Poplūdžiai, kaip ir potvyniai, gali kelti grėsmę gyventojų sveikatai, gyvybei, turtui. Stiprus poplūdis gali užtvindyti šalia upės esančias teritorijas ir objektus, sutrikdyti elektros tiekimą, apsemti kelius. Poplūdžiai – gana sunkiai prognozuojami, todėl, prasidėjus ilgalaikiams lietums, vertėtų sekti hidrologinę informaciją, ypač atsižvelgiant į upių vandens lygio kilimą. Paskutinis žymesnis poplūdis Lietuvoje stebėtas rugpjūčio pradžioje, po liepos pabaigoje praslinkusios drėgnos audros.

Kitas pavojingas reiškinys sukeliantis staigų vandens kilimą upėje yra ledo sangrūdos. Šios susidaro ledonešio metu, kai didesnės ledo lytys užkliūva upės vingiuose, prie salų, atramų, tiltų, nukritusių medžių ar kitų kliūčių, sudarydamos laikinas ledo užtvankas. Aukščiau sangrūdų vandens lygis staiga pakyla, o žemiau – staiga nuslūgsta, tad dėl ledo kamščių gali kilti labai didelis potvynis. Susidariusios lyčių sangrūdos gali būti stichinių nelaimių priežastimi. Susigrūdus ledams staigiai kyla vandens lygis, upė patvinsta, taip padarydama daug žalos gamtai, žmogui ir jo turtui.

Nuotraukose viršuje – smarkios liūties padariniai Ispanijoje ir rudeninio poplūdžio metu patvinusi upė Vakarų Lietuvoje. Nuotraukose apačioje – pavasarinis potvynis Nemuno deltoje ir ledo sangrūdų sukeltas potvynis Latvijoje.

Gera žinia, jog pastarasis reiškinys šiuo metu intensyviau tyrinėjamas įgyvendinant ICEREG projektą. Pasibaigus projektui tikimasi, jog ledo sangrūdų sukeliamų potvynių modeliavimas ir ankstyvojo perspėjimo sistemos sukūrimas gerokai padidins Latvijos ir Lietuvos pasienio regiono atsparumą ledo ir sniego sangrūdų sukeliamiems potvyniams, o tai ypač svarbu atsižvelgiant į vykstančią klimato kaitą.

Projektas „Ledo sangrūdų potvynių rizikos valdymas Latvijos ir Lietuvos regionuose besikeičiant klimatui“ (ICEREG) įgyvendinamas gavus finansinę paramą pagal Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos programą 2021–2027 m. Projekto tikslas – modeliuoti ir kartografuoti ledo sangrūdų pažeidžiamose Lietuvos – Latvijos teritorijose sukeliamus potvynius. Sukurtas modelis bus naudojamas esamai ankstyvojo perspėjimo sistemai tobulinti, naudojant informaciją apie ledo sangrūdų potvynius. Projektas padidins Latvijos ir Lietuvos pasienio regionų saugumą ir atsparumą iššūkiams, susijusiems su ledo sangrūdų sukeliamų potvynių rizika, dažnėjančia dėl klimato kaitos.

Bendras projekto biudžetas – 654 082,50 EUR, įskaitant 80 proc. ERPF bendrafinansavimą.
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2024-02-01 iki 2025-12-31.
Projekto numeris: LL-00136
Projekto akronimas: ICEREG

Projekto partneriai:

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos „Interreg VI-A Latvia–Lithuania Programme 2021–2027“ programos lėšomis.

Informacija apie projektą (anglų k.).

2024-10-25 | ICEREG projektas: ekspedicijos metu buvo atlikti upių tyrimai

Potvynių, kylančių dėl ledo sangrūdų, rizikai modeliuoti reikia informacijos, kurią galima surinkti tik vietoje, todėl ekspertai iš Latvijos ir Lietuvos (Vytautas Akstinas, Serhii Nazarenko, Darius Jakimavičius ir Diana Meilutytė-Lukauskienė) atliko upių skerspjūvių matavimus ICEREG projekto numatytose tyrimų teritorijose, taip pat matavo įvairius kitus parametrus, pavyzdžiui, upės vagos gylį ir plotį, srovės greitį, upės krantų aukštį ir vandens paviršiaus nuolydį.

1 pav. Lauko darbai Lietuvoje ir Latvijoje (viršuje – Vytautas Akstino, apačioje – Mārcis Tīrums nuotraukos)


Matavimai buvo atliekami kas 1000 metrų, o miestų teritorijose – kas 500 metrų. Taip pat buvo registruojama informacija apie tiltus ir kitų tipų hidrotechninius statinius, kurie gali turėti reikšmingos įtakos ledo sangrūdų susidarymui.

Lietuvoje buvo išmatuoti 26 skerspjūviai Mūšos upėje ir 55 skerspjūviai Lėvens upėje (ruože nuo Paliūniškio iki Skaistgirių) ir Sanžilės kanale.

2 pav. Ištirti upių ruožai Lietuvoje: Mūšos upėje (kairėje) ir Lėvens upėje su Sanžilės kanalu (dešinėje)


Latvijoje buvo išmatuoti 97 skersiniai pjūviai palei Dauguvos upę Jekabpilio savivaldybės teritorijoje ir 38 skersiniai pjūviai palei Lielupės upę Bauskės savivaldybėje.

Visi lauko tyrimų metu surinkti duomenys bus naudojami Lėvens upės hidrodinaminio modelio kalibravimui bei padės geriau suprasti ledo sangrūdų potvynius šioje upėje bei visoje ICEREG projekto teritorijoje.

3 pav. Ištirti upių ruožai Latvijoje: Dauguvos (kairėje) ir Lielupės (dešinėje) upių atkarpos.


Ledo sangrūdų sukeliamų potvynių modeliavimas ir ankstyvojo perspėjimo sistemos sukūrimas gerokai padidins Latvijos ir Lietuvos pasienio regiono atsparumą ledo ir sniego sangrūdų sukeliamiems potvyniams, o tai ypač svarbu atsižvelgiant į vykstančią klimato kaitą.

Projektas „Ledo sangrūdų potvynių rizikos valdymas Latvijos ir Lietuvos regionuose besikeičiant klimatui“ (ICEREG) įgyvendinamas gavus finansinę paramą pagal Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos programą 2021–2027 m. Projekto tikslas – modeliuoti ir kartografuoti ledo sangrūdų pažeidžiamose Lietuvos – Latvijos teritorijose sukeliamus potvynius. Sukurtas modelis bus naudojamas esamai ankstyvojo perspėjimo sistemai tobulinti, naudojant informaciją apie ledo sangrūdų potvynius. Projektas padidins Latvijos ir Lietuvos pasienio regionų saugumą ir atsparumą iššūkiams, susijusiems su ledo sangrūdų sukeliamų potvynių rizika, dažnėjančia dėl klimato kaitos.

Projekto įgyvendinimo laikotarpis – nuo 2024-02-01 iki 2025-12-31.

Projekto partneriai:

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos „Interreg VI-A Latvia–Lithuania Programme 2021–2027“ programos lėšomis. Informacija apie projektą (anglų k.): https://latlit.eu/theprojects/icereg/

2024-10-24 | Lietuviškų žiemų šaltumo kaita ir temperatūros rekordai

Šiandien minima tarptautinė kovos su klimato kaita diena. Šios dienos ir klimato savaitės proga, suskaičiavome ir vizualiai atvaizdavome kurios žiemos buvo labai šaltos ir kurios labai šiltos.

Grafike – skirtingų metų žiemų nuokrypiai nuo vidutinės 1961–2020 m. laikotarpio žiemos oro temperatūros (Lietuvoje ši reikšmė vidutiniškai yra -3,0 °C). Kuo teigiamas nuokrypis didesnis, tuo žiema šiltesnė, ir atvirkščiai.

Kartais tenka išgirsti žmones sakant, kad kažkurių metų žiema buvo labai šalta, tačiau žiemos šaltumo įspūdį gali puikiai sukurti vos 2–3 labai šaltos savaitės, nors visa kita žiema galėjo būti šilta. Daugelis vyresnių žmonių tikrai dar pamena, kad seniau žiemos dažniau buvo ir šaltesnės, ir sniegingesnės (kadangi sniegas per žiemą kaupdavosi iki pat pavasario).

Grafike galite matyti, kad praeityje šaltų žiemų buvo kur kas daugiau. Paskutinė labai šalta žiema pasitaikė jau gana seniai, prieš 29 metus, 1995–1996 metais. Tą kartą ji prasidėjo dar lapkričio pradžioje (vidutinė 1995 m. lapkričio mėn. oro temperatūra buvo neigiama). Žiemiškai šalta buvo tiek gruodį, tiek sausį, tiek vasarį. 1996 m. kovas taip pat buvo žiemiškai šaltas, o žiemiški orai visiškai pasitraukė tik balandžio viduryje. Bendrai imant, žiema truko net ~5 mėnesius.

Iš grafiko: dar šaltos buvo ir 2002–2003, 2009–2010 bei 2010–2011 m. žiemos, kurių metu pasitaikė stiprių šalčių, gausesnio sniego. Na o dabar tenka konstatuoti, kad jau 11 žiemų iš eilės buvo šiltos. 2019–2020 m. žiema pasitaikė netgi pati šilčiausia stebėjimų istorijoje. Buvo taip šilta, kad meteorologinė žiema, formaliai, net nebuvo atėjusi. Labai ilgai tęsėsi vėlyvą rudenį primenantis laikotarpis, kuris pamažu perėjo į ankstyvojo pavasario laikotarpį. Manoma, kad tokių žiemų ateityje daugės, kuomet beveik pusmetį tęsis lapkričiui arba kovui būdingi orai.

Atsižvelgiant į tendencijas, didelė tikimybė, kad 2024–2025 m. žiema irgi bus šiltesnė nei vidutiniškai. Taigi, poledinės žūklės mėgėjams, slidininkams ir kt. tai nėra gera žinia. Tai nėra gera žinia ir ūkininkaujantiems, kadangi po šiltos žiemos pavasarį anksčiau gali susiformuoti sausros, o tai galop nulemia prastesnį derlių.

Dar vienas iš požymių, jog Lietuvos klimatas šiltėja

Paprastas būdas tuo įsitikinti – paimti kiekvienos metų dienos šilumos ir šalčio rekordus bei išsifiltruoti tik tuos, kurie užfiksuoti šiame amžiuje (stipriai paveiktame globalaus šiltėjimo). Tą padarius, aiškiai matyti, jog šilumos rekordų šiais laikais būna kur kas daugiau nei šalčio. Santykis lygus 1 prie 4. Jeigu klimatas keistųsi lėtai (natūralia eiga, kaip tai vyko tūkstančius metų) šis santykis būtų maždaug artimas 1 prie 1 t. y. šilumos ir šalčio rekordai pasitaikytų beveik vienodu dažnumu (o paties rekordo užfiksavimas irgi būtų retas įvykis).

Stulpelinėje diagramoje esančioje žemiau galite matyti, kad iš 365 dienų net 202 dienų (55 % arba truputį daugiau nei pusė) aukščiausios oro temperatūros rekordai buvo užfiksuoti šiame amžiuje (kurio dar net ketvirtadalis nepraėjo). Tuo tarpu, žemiausios oro temperatūros rekordai XXI a. fiksuojami kur kas rečiau, nes labai šaltų orų laikotarpių būna mažiau nei labai šiltų. Tik 50 dienų (iš 365) šalčio rekordai buvo išmatuoti XXI amžiuje t. y. vos 14 % arba maždaug septintadalis nuo visų rekordų.

Nemaža dalis šilumos rekordų neišsilaiko nei keleto metų, todėl paminėtas santykis 1:4 iš tikrųjų yra dar didesnis (kitaip sakant, šilumos rekordai fiksuojami kur kas dažniau nei šalčio). Lietuvoje 2021 metais užfiksuoti 6 šilumos ir nė vieno šalčio rekordo, 2022 m. – 13 šilumos ir 1 šalčio, o 2023 m. – 17 šilumos ir 4 šalčio rekordai, o šiemet – net 19 šilumos rekordų ir nė vieno šalčio rekordo. Taigi, pastarųjų 4 metų santykis yra net 1 prie 11: vienam išmatuotam šalčio rekordui teko net vienuolika šilumos rekordų. Šis faktas parodo, kad šiame amžiuje labai aukštos oro temperatūros įvykiai mūsų šalyje pasitaiko kur kas dažniau.


Parengė: LHMT meteorologas Gytis Valaika (Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyrius)

2024-10-21 | Spalio 24-ąją vyks Nacionalinis aplinkosaugos egzaminas

Spalio 24-ąją, minint Tarptautinę kovos su klimato kaita dieną, rengiamas Nacionalinis aplinkosaugos egzaminas. Tai internetu laikomas testas, kurio užduotys suskirstytos pagal sudėtingumą į keturis tipus. Iniciatyvos organizatoriai kviečia tiek mokinius, tiek temos entuziastus ar ekspertus priimti iššūkį ir pagerinti ankstesnių metų rezultatus, kurių vidurkis siekė vos 5 balus iš 10.

Spalio 21–25 dienomis Aplinkos ministerija yra paskelbusi Klimato savaite, kurioms metu gyventojai bei organizacijos raginami susimąstyti apie vykstančius aplinkos pokyčius bei būdus mažinti mūsų įtaką klimatui.

Norintieji prisijungti pirmiausiai turėtų užsiregistruoti egzamino interneto svetainėje ir pasirinkti kokio sudėtingumo klausimyną renkasi spręsti: orientuotą į 7–9 klasių mokinius, 10–12 kl. mokinius, ekspertus ar plačiąją visuomenę.

Pagal tai spalio 24 dieną užsiregistravusieji gaus nuorodą į testo tipo užduotis biologinės įvairovės, taršos mažinimo, atsakingo atliekų tvarkymo, vystomojo bendradarbiavimo, pilietinio aktyvizmo, klimato krizės priežastingumo ir kitomis temomis. Iškart po atsakymų pateikimo, kiekvienas dalyvis galės matyti savo rezultatą, o sekančią dieną gaus išsamią išklotinę su teisingų atsakymų paaiškinimais. Egzaminas bus laikomas savarankiškai bet kuriuo metu tarp 8 ir 20 valandos.

Praėjusiais metais egzamino užduotis sprendė beveik 15 tūkst. žmonių iš 125 miestų ir miestelių iš visų Lietuvos savivaldybių. Deja, vidutinis rezultatas, kaip ir pirmaisiais metais, išliko 5 balai iš 10.

Egzaminą laikę dalyviai geriausiai pasirodydavo energetikos temose, tačiau gerokai mažiau žinojo apie gyvąją gamtą ir pilietinį aktyvizmą. Taip pat stigo priežastinių ryšių tarp aplinkosaugos problemų pasekmių ir priežasčių pažinimo. Šių metų klausimynai teiks prioritetą šioms temoms, o taip pat suteiks progą daugiau sužinoti apie darnų vystymąsi, Lietuvos indėlį ir vaidmenį globalių klimato ir aplinkosaugos procesų sprendimui.

Registracija į egzaminą: https://aplinkosaugosegzaminas.lrt.lt/

Žaliosios politikos instituto informacinis pranešimas

2024-10-17 | Prieš 57 metus praslinko galingiausias „uraganas“ Lietuvos stebėjimų istorijoje

Uraganas parašyta kabutėse, nes tikrų uraganų (t. y. tropinių ciklonų) Lietuvoje nebūna. Mūsų šalies pajūryje kartais pasitaiko tik uraganinio stiprumo vėjo audros, kurios tik dėl senos tradicijos būna pavadinamos uraganais.

Viena tokių, kurią švedai pavadino Lenos vardu, praslinko 1967 m. spalio 17–18 dienomis. Prieš smarkią audrą tuometė Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos valdyba išplatino perspėjimą, jog naktį iš spalio 17 į 18-ąją prognozuojamas 10–11 balų (t. y. 25–33 m/s) siekiantis vėjas (stiprus štormas).

Vis dėlto, 1967 m. vėjo audra buvo tokia baisi, kad jos stiprumas galėjo prilygti net 2–3 uragano kategorijai. Spalio 18 d. Klaipėdoje užfiksuotas vėjas, kurio greitis siekė iki 40 m/s (144 km/h arba 78 mazgų). Visai šalia Lietuvos, Latvijoje esančioje Liepojoje, gūsiai siekė iki 48 m/s. Manoma, jog pavieniai vėjo gūsiai (virš jūros) galėjo siekti net iki 55 m/s (198 km/h arba 107 mazgų). Taigi, savo jėga 1967 m. audra buvo baisesnė už uraganą „Anatolijų“ (1999 m. gruodžio 4 d., gūsiai – iki 40 m/s) ir „Erviną“ (2005 m. sausio 9 d., gūsiai – iki 34 m/s), kurių vėjai gūsiuose maždaug atitiko pirmos kategorijos uraganą.

1967 m. ypač audringa Baltijos jūra sugriovė Palangos tiltą, paplovė kopagūbrius, pajūryje kilo potvynis. Didelės žalos uraganinio stiprumo vėjo audra padarė Klaipėdai. Gūsingi vėjai sukėlė vandens lygį Klaipėdos laivybos kanale. Vanduo pakilo net iki 1,86 metro žymos – taip aukštai (pagal turimus istorinius duomenis) vanduo dar niekada nebuvo pakilęs. Danės (Dangės) upė senamiestyje užtvindė gatves ir aikštes, namų rūsius. Na o visoje Žemaitijoje išvertė daugybę medžių – per 3–4 mln. m³ medienos. Maždaug tiek medienos tais laikais būdavo numatyta kirtimui per trejus metus.

Įdomu dar ir tai, jog su audra į Lietuvą atkeliavo ir labai šiltas oras. Spalio 17–18 d. sušilo iki 15–20 laipsnių šilumos. Daug kur išmatuoti nauji aukščiausios paros oro temperatūros rekordai, kurių didžioji dalis laikosi iki šių dienų. Be to, spalio 16–19 d. (per 4 paras) palijo visoje šalyje, tačiau Vakarų Lietuvoje lietaus buvo daugiausia, iki 30–50 mm (arba maždaug iki pusės spalio mėnesio normos).

Istoriniuose kadruose – praslinkusios audros padariniai Lietuvoje pajūryje. Fotografijomis internete pasidalino: Kazimieras G. (efoto: nolis), Romualdas Beniušis, Gintaras Valiuškevičius.


Parengė: LHMT meteorologas Gytis Valaika (Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyrius)

2024-10-02 | Apie meteorologinį balioną ir atmosferos radiozondavimą

Pastaruoju metu žiniasklaidoje dažniau pasirodo pranešimai apie kontrabandininkų siunčiamus krovinius, kuriems skraidinti pasitelkiami meteorologiniai balionai (pūslės). Jų visai nesunkiai galima įsigyti internete vos už keliasdešimt eurų. Nežiūrint to, meteorologiniai balionai kasdien visame pasaulyje naudojami atmosferos sąlygų skirtinguose aukščiuose nustatymui bei įvairiems moksliniams tyrimams.

Lietuvoje meteorologiniai balionai reguliariai, kiekvieną naktį (00:00 UTC laiku), leidžiami ir iš Kauno meteorologijos stoties. Na o vandeniliu užpildytas meteorologinis balionas iškelia pritvirtintą nedidelę baltą dėžutę – radiozondą (kuris sveria panašiai tiek kiek išmanusis telefonas). Šiuo prietaisu iki apatinio stratosferos sluoksnio (vidutiniškai iki 30 km aukščio, kur dėl išretėjusios atmosferos balionas labai išsipučia ir galiausiai sprogsta) atliekami meteorologiniai matavimai.

Radiozondas pririštas prie meteorologinio baliono Kauno MS fone. Aistės Vilutienės nuotr.

Radiozondai kildami į stratosferą matuoja atmosferos slėgį, oro temperatūrą, rasos taško temperatūrą, santykinę drėgmę, vėjo greitį ir kryptį. Atmosferos radiozondavimas labai svarbus norint sužinoti kokios sąlygos yra aukštai atmosferoje. Be reguliariai atliekamo radiozondavimo ir lėktuvų perduodančių svarbią meteorologinę informaciją orų prognozės būtų mažiau tikslios.

Lietuvoje atmosferos radiozondavimas atliekamas 1 kartą per parą. Nesunku paskaičiuoti, kad per metus paleidžiamos 365 tokios baltos dėžutės. Daugelis jų nukrenta iki 100–150 km atstumu aplink Kauną. Nemažą dalį jų surenka radiozondų ieškotojai, kuriems tai yra kaip netipinė pramoga – savotiškas geolokacinis žaidimas. 🙂

Jau kurį laiką visus radiozondus paženkliname specialiu lipduku sakančiu, jog tai yra nepavojingas meteorologinis prietaisas. Suradus tokį reikėtų saugiai išmesti arba neatlygintinai perduoti / atsiųsti mums:
KAUNE: Kauno meteorologijos stotis. Adresas: Rapsų g. 5, Noreikiškių k., Kauno r. sav. LT-53367, tel. nr. +370 648 05759
VILNIUJE: Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. Adresas: Oršos g. 8, Vilnius LT-09300, tel. nr. +370 648 06572

Kiekvieną naktį vykdomo atmosferos radiozondavimo metu surinktą informaciją galite rasti čia. Na o kaip atrodo meteorologinio radiozondo paleidimas ir suradimas kviečiame pasižiūrėti Vilniaus universiteto radijo klubo šių metų kovą nufilmuotame ir paruoštame reportaže.


Parengė: LHMT meteorologas Gytis Valaika (Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyrius)

2024-10-01 | Rugsėjis buvo šilčiausias per visą instrumentinių matavimų istoriją Lietuvoje

Šių metų rugsėjis buvo šilčiausias per visą instrumentinių stebėjimų istoriją Lietuvoje (t. y. mažiausiai nuo 1961 m., o Vilniuje – nuo pat 1778 m.)! Vidutinė mėnesio oro temperatūra Lietuvoje siekė net 16,8 °C (arba 4 laipsniais šilčiau nei vidutiniškai). 2023 m. rugsėjis (16,5 °C) liko antroje vietoje, o 1975 m. rugsėjis (14,9 °C) – trečioje vietoje.

Tiek pernai, tiek šiemet rugsėjį netrūko naujų šilumos rekordų. 2023 metais per visą mėnesį buvo užfiksuoti šeši aukščiausios paros oro temperatūros rekordai, o šiemet – dar daugiau, net septyni. Be to, pasitaikė dar keletas dienų, kai iki naujo rekordo išmatavimo pritrūko labai nedaug.

Meteorologinė vasara 2023 m. baigėsi rekordiškai vėlai, net spalio 4–5 d. Na o šiemet jos pabaiga įvyko truputį anksčiau, rugsėjo 28–29 dienomis (arba 3,5 sav. vėliau nei vidutiniškai). Primename, jog vidutinė (1991–2020 m. laikotarpio) meteorologinės vasaros pabaiga yra rugsėjo 4 d.

Grafike – vidutinė oro temperatūra Lietuvoje 1991–2020 m. laikotarpiu, 2023 ir 2024 m. rugsėjį. Atkreipkite dėmesį, jog beveik visos 2023 ir 2024 m. rugsėjų dienos buvo šiltesnės už daugiametį vidurkį. Vidutinė paros oro temperatūra neretai atitiko net vidurvasariui būdingas reikšmes.

2024-09-23 | Kada Lietuvoje vidutiniškai baigiasi vasara?

Dažnas paklaustas kada baigiasi vasara atsakytų, kad rugpjūčio 31-ąją, tačiau meteorologiniu atžvilgiu tai nebūtų visiškai teisingas atsakymas. Iš tikrųjų skirtingais metais skirtinguose regionuose vasara iškeliauja nevienodu metu. 1991–2020 m. laikotarpiu meteorologinė vasara Lietuvoje vidutiniškai baigdavosi apie rugsėjo 4 d., tačiau ši data skirtingose šalies vietovėse nemažai skiriasi: pvz. Laukuvoje (Šilalės r.) tai yra rugpjūčio 29-oji, o Nidoje – rugsėjo 16-oji (žr. žemėlapyje). Taigi, nors tarp vietovių (tiesia linija) yra vos 85 km, tačiau Nidoje vasara vidutiniškai baigiasi beveik 3 savaitėmis vėliau.

Nežiūrint to, meteorologinės vasaros pabaigos datos skirtingais metais būna labai nevienodos:
🍂2018 metais vasara baigėsi rugsėjo 21-ąją;
🍂2019 m. daugelyje rajonų – rugsėjo 13-ąją;
🍂2020 m. – rugsėjo 22-ąją;
🍂2021 m. daugelyje vietovių – rugpjūčio 22-ąją;
🍂2022 m. – rugpjūčio 31-ąją;
🍂2023 m. – spalio 4–5 d.

2023 metais mūsų šalyje pasitaikė šilčiausias rugsėjis per visą instrumentinių matavimų laikotarpį (t. y. per beveik 250 metų), meteorologinė vasara baigėsi spalio 4–5 d., o tai yra visu mėnesiu vėliau negu vidutiniškai. Na o šiemet rugsėjis ir vėl neįprastai šiltas, todėl vasara vis dar tęsiasi. Šiandien (rugsėjo 23-ąją) meteorologinė vasara jau užsitęsusi beveik 3 savaitėmis ilgiau nei vidutiniškai ir dėl prognozuojamų šiltų orų ateinančiomis dienomis tęsis toliau (bent iki šios savaitės galo). Taigi, šiemet ji irgi baigsis gerokai vėliau nei įprastai.

Primename, kad ūkininkaujantiems ar užsiimantiems sodininkyste yra parengtas specialus leidinys „Agrometeorologinių rodiklių žinynas“ (su priedu). Jame rasite susistemintus įvairius oro temperatūros rodiklius, kritulių kiekį, Saulės spinduliuotę ir kt.

2024-09-19 | Kur gegužės – rugpjūčio mėnesiais žaibavo daugiausiai?

Žemėlapyje – užfiksuotų žaibų išlydžių tankis. Vietovėse, kur žaibavo daugiausia, dažnai sutampa su vietomis kur praslinko smarkios liūtys, galėjo iškristi kruša ir būti fiksuojami vėjo sustiprėjimai.

Per 4 mėnesius iš 102,7 tūkst. tik 22,5 tūkst. išlydžių (~22 %) trenkė iš debesų į žemę. Likę išlydžiai vyko tarp debesų ir žemės paviršiaus nepasiekė. Dažniausi žaibų taikiniai – elektros oro ir požeminės linijos, vandens telkiniai (ežerai, upės) bei aukšti statiniai (bokštai, vėjo jėgainės ir kt.). Patys pavojingiausi yra teigiami žaibų išlydžiai trenkiantys iš debesies į žemę. Būtent jie dažniausiai mirtinai nutrenkia žmones, besiganančius gyvulius ar laukinius gyvūnus, padega miškus, namus ir t. t. Tokių buvo labai nedaug – 4517 išlydžiai arba vos 4,4 % (maždaug 1 iš 23) nuo visų užfiksuotų išlydžių.

Didžiausias žaibų išlydžių tankis užfiksuotas Panevėžio Alytaus miestų savivaldybėse, Kalvarijos sav. Taip pat Panevėžio, Kėdainių, Šakių ir Molėtų rajonuose kur 1 km² teko >2,4 žaibo išlydžio. Mažiausiai perkūnijų (t. y. ramiausia) buvo pajūryje ir pamaryje: Neringos sav., Šilutės ir Klaipėdos rajonuose bei Palangos m. sav. (<0,8 išlydžio/km²).

Viso gegužės–rugpjūčio mėn. laikotarpiu – 102,7 tūkst. išlydžių. Iš šio laikotarpio perkūnijomis labiausiai pasižymėję dienos buvo:

  1. liepos 11 d. – 14,7 tūkst. išlydžių;
  2. liepos 13 d. – 13,0 tūkst. išlydžių;
  3. birželio 2 d. – 10,1 tūkst. išlydžių;
  4. gegužės 25 d. – 9,8 tūkst. išlydžių;
  5. liepos 25 d. – 5,1 tūkst. išlydžių.
  6. gegužės 29 d. – 5,0 tūkst. išlydžių

Vien per šias šešias dienas užfiksuota truputį daugiau nei pusė gegužės–rugpjūčio mėn. laikotarpio žaibų išlydžių. Per 123 dienas (4 mėnesius) 41 dieną perkūnijos niekur šalyje nebuvo fiksuojamos, o dar 25 dienas užfiksuota tik iki 20 išlydžių.

⚡️Gegužę buvo 36,1 tūkst. žaibų išlydžių;
⚡️Birželį – 21,5 tūkst.;
⚡️Liepą – 38,7 tūkst.;
⚡️Rugpjūtį – 6,4 tūkst.

Lietuvoje (Biržų, Šilutės, Varėnos ir Raseinių meteorologijos stotyse) įrengti žaibų detektoriai fiksuoja žaibų išlydžius dangus–žemė ir išlydžius, vykstančius tarp debesų. Žaibų detektoriai 350 km spinduliu aptinka daugiau kaip 90 % visų žaibų išlydžių. Taigi, dalis perkūnijų lieka neužfiksuotos (paprastai tai būna išlydžiai vykstantys debesyse).


Parengė: LHMT meteorologas Gytis Valaika

2024-09-16 | Šiandien minima Tarptautinė ozono sluoksnio apsaugos diena

Rugsėjo 16 d. minime Tarptautinę ozono sluoksnio apsaugos dieną, skirtą pabrėžti ozono sluoksnio svarbą mūsų planetos gyvybei. Ši diena yra puiki proga peržvelgti pasiektus rezultatus ir priminti apie nuolatinį poreikį imtis veiksmų siekiant apsaugoti šį gyvybiškai svarbų atmosferos sluoksnį.

Šių metų Tarptautinės ozono sluoksnio apsaugos dienos šūkis – „Montreal Protocol: Advancing Climate Actions“ (liet. Monrealio Protokolas: kovos su klimato kaita skatinimas) (1 pav.). Ši tema atspindi esminį Monrealio protokolo vaidmenį ne tik saugant ozono sluoksnį, bet ir skatinant platesnes klimato veiksmų iniciatyvas visame pasaulyje. Šio susitarimo sėkmė įkvepia vilties, kad ir kiti sprendimai, susiję su aplinkos apsauga, gali būti pasiekiami vieningai.

1 pav. 2024 m. Tarptautinės ozono sluoksnio apsaugos dienos šūkis (https://ozone.unep.org/ozone-day/montreal-protocol-advancing-climate-action)

Ozonas, esantis stratosferoje, veikia kaip natūralus skydas, saugantis Žemę nuo žalingų ultravioletinių saulės spindulių. Šis sluoksnis yra esminis ne tik žmogaus sveikatai, bet ir ekosistemų pusiausvyrai. Per pastaruosius kelis dešimtmečius, dėka Monrealio protokolo įgyvendinimo ir tarptautinių pastangų, buvo pasiekta reikšmingų laimėjimų mažinant ozono sluoksnį ardančių medžiagų naudojimą. Tačiau iššūkiai vis dar išlieka, todėl būtina tęsti tarptautinį bendradarbiavimą bei nuolat diegti pažangius mokslinius ir technologinius sprendimus.

Ozono sluoksnis virš Lietuvos nuo 1993 m. nenutrūkstamai stebimas Kauno meteorologijos stotyje (toliau – MS). Iki 2018 m. stebėjimai buvo atliekami rankiniu būdu naudojant filtrinį ozonometrą (M-124) (2 pav.), o nuo 2018 m. ozonas matuojamas automatiniu spektrofotometru (Brewer MK III) (3 pav.).

2 pav. Kauno MS naudotas filtrinis ozonometras (M-124)

3 pav. Kauno MS naudojamas automatinis spektrofotometras (Brewer MK III)

Turimi šių prietaisų duomenys suteikia galimybę stebėti ir analizuoti bendrą ozono kaitą (toliau – BOK) virš Lietuvos. Todėl remiantis turimais duomenimis pateikiame trumpą BOK  apžvalgą Kauno MS. Grafike matomi ryškus BOK sezoniniai svyravimai (4 pav.). Pagrindinės priežastis lemiančios BOK svyravimus virš Lietuvos yra horizontalūs ir vertikalūs dinaminiai procesai atmosferoje, geografinė platuma, metų laikai.  

4 pav. BOK kaita Kauno MS

Vidutinis BOK aukščiausias būna pavasarį ir vasarą, pasiekdamas didžiausias reikšmes kovo mėnesį (386 DU*). Vasarą (birželio-liepos mėnesiais) BOK palaipsniui mažėja, o mažiausios vertės stebimos rudens (spalio-lapkričio) ir žiemos (gruodžio) mėnesiais. BOK maksimumai dažniausiai užfiksuojami pavasarį, ypač kovą (574 DU, 2018-03-03 d.), o minimumai – gruodį (202 DU, 2007-12-21 d.). Taip yra dėl to, kad ozonas (susidaręs pas mus ar atneštas iš kitų platumų) per žiemą kaupiasi, nes dėl mažesnio Saulės aukščio yra mažiau naikinamas, o per vasarą esant didesniam Saulės aukščiui, intensyvesnei spinduliuotei ardomas smarkiau.

Pasaulinė ozono diena yra svarbus priminimas apie mūsų atsakomybę ir bendrą siekį užtikrinti planetos sveikatą ir tvarumą. Tik bendradarbiaudami galime užtikrinti, kad ozono sluoksnis ir toliau atliktų savo svarbų vaidmenį apsaugant mūsų rytojų ir ateitį.

Plačiau apie ozoną galite skaityti čia.

Kaip kiekvienam iš mūsų galima prisidėti prie ozono sluoksnio išsaugojimo galima plačiau skaityti čia.


*1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Parengė: LHMT Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Giliūtė