Per pirmuosius tris šių metų mėnesius Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo net 420,4 val. (net 1,7 karto ilgiau, lyginant su 1991–2020 m. vidurkiu): nuo 378,9 val. Klaipėdoje iki 445,9 val. Dūkšte (žr. žemėlapyje).
Saulės spindėjimo trukmė (val.) 2026 m. I ketvirtį Lietuvoje.
Tai buvo labiausiai saulėtas pirmasis metų ketvirtis per visą instrumentinių stebėjimų istoriją Lietuvoje. Iki šiol labiausiai saulėtu buvo laikomas 2022 m. I ketvirtis (380,5 val.), o iki tol – 1969 m. I ketv. (339,3 val.).
Saulės spindėjimo trukmės rekordai buvo išmatuoti visose meteorologijos stotyse išskyrus Klaipėdą. Šiemet per pirmuosius tris mėnesius uostamiestyje Saulė švietė 378,9 val., kai 2022 metais išmatuota šiek tiek daugiau – 382,7 val.
Dėl aukšto atmosferos slėgio ne tik dažnai švietė Saulė, bet ir tuo pačiu pirmieji trys mėnesiai mūsų šalyje pasižymėjo labai mažu kritulių kiekiu. Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 63,2 mm. Tai yra daugiau nei dvigubai mažiau nei vidutiniškai iškrenta mūsų šalyje (135 mm). 1961–2026 m. laikotarpiu dar truputį sausiau yra buvę tik 1969, 1972 ir 2003 metais.
Primename, jog praėjusių laikotarpių apžvalgas galite rasti čia. Ozono ir Saulės spinduliuotės duomenų rinkinius rasite čia (puslapio apačioje).
Šių metų kovas – antras šilčiausias nuo 1961 m. Truputį šiltesnis buvo tik 2007 m. buvęs kovas (5,0 °C). Taip pat, mėnuo pasižymėjo ir itin mažu kritulių kiekiu, kuris Lietuvoje vidutiniškai siekė vos 5,6 mm (14 % SKN – standartinė klimato norma). Nuo 1961 m. dar sausesnis kovas buvo pasitaikęs tik 2022 m. (1,9 mm). Daugiau apie tai galite skaityti čia.
Negana to, Saulės spindėjimo trukmės reikšmė tapo antra didžiausia iš visų kovo mėnesių nuo 1961 metų. Vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje 2026 m. kovo mėnesį siekė net 239,5 val., o tai yra 165 % lyginant su SKN (145 val.). Saulė spindėjimo reikšmė buvo netgi 13 % didesnė lyginant su balandžio mėn. SKN (212 val.).
Įdomu tai, jog 2025 m. gegužę (232,2 val.), birželį (236,1 val.), liepą (216,6 val.) ir rugpjūtį (235,6 val.), kurie paprastai yra labiausiai saulėti metų mėnesiai, Saulės spindėjimo trukmė buvo truputį mažesnė nei šių metų kovą.
Saulės spindėjimo trukmė (val.) 2026 m. kovo mėnesį Lietuvoje.
Labiausiai saulėtų kovų trejetukas Lietuvoje: 1 vieta priklauso 2022 m. (263,3 val.); 2 vieta priklauso 2026 m. (239,5 val.); 3 vieta priklauso 1969 m. (223,9 val.);
Vis dėlto, 2026 m. kovo mėn. Saulės spindėjimo rekordai meteorologijos stotyse nebuvo pasiekti.
11-oje stočių (Kauno, Šiaulių, Šilutės, Utenos, Varėnos, Vilniaus, Biržų, Dūkšto, Dotnuvos, Kybartų ir Lazdijų AMS) 2026 m. kovas rikiuojasi 2-oje pozicijoje tarp maksimumo rekordų (nusileido tik 2022 m. kovui).
Nidos AMS išmatuota reikšmė užėmė 3 vietą (daugiau išmatuota buvo tik 2022 ir 2013 m.), Telšių AMS – 4 vietą, o Klaipėdos AMS – dar žemesnę, tik 6 vietą.
Nuo 1961 m. ilgiausiai kovo mėnesį Saulė yra švietusi Šilutės AMS (279,0 val. – 2022 m.), Klaipėdos AMS (277,0 val. – 2022 m.) ir Nidos AMS (272,6 val. – 2022 m.).
Primename, jog praėjusių laikotarpių apžvalgas galite rasti čia. Ozono ir Saulės spinduliuotės duomenų rinkinius rasite čia (puslapio apačioje).
Parengė: MASS vyriausioji specialistė Gintarė Giliūtė ir KS vyriausiasis specialistas Gytis Valaika
Įsivaizduokite, kad dabar – 2027 m. ruduo. Vilniuje vyksta Jungtinių Tautų organizuojama klimato kaitos konferencija (COP), kurioje suburta darbo grupė. Šiais metais darbo grupėje ne skirtingų šalių, o skirtingų sektorių atstovai. Kiekvienas sektorius turi skirtingus požiūrius ir, žinoma, skirtingus tikslus. Imituojamų derybų metu aptarsime ir ieškosime sprendimų su Baltijos jūros problematika susijusiame klimato kaitos kontekste. Taip pat bandysime išsiaiškinti, ar lengva priimti sprendimus dėl taršos mažinimo ir kitais su klimato kaita susijusiais klausimais.
👉Balandžio 10 d. 15 val. jus pasitiks edukatorė prie įėjimo durų į „Meteo LT“. Renginio trukmė – 1,5 val. Vietų skaičius ribotas, todėl norinčius dalyvauti prašome užsiregistruoti. Registracija į GeoNight’26 edukaciją „Klimato derybos“ yra čia.
Kaip parodė ši žiema, šiais metais sulaukėme kiek kitokių sąlygų, kokių nebuvome turėję jau seniai. Žemė pasidengė gana stora sniego danga, o upes sukaustė ledas. Vertinant visas tendencijas laukėme didesnio potvynio, tačiau dėl pamažu atėjusių šiltų orų, be lietaus, potvynis išsitęsė.
Daugelis upių jau baigia išsilaisvinti iš ledo gniaužtų. Vietomis vis dar stebimas likutinis priekrantės ledas, silpnėjanti ledo danga, kai kur su didelėmis properšomis ir atotirpomis, vietomis stebimas ledonešis, stumiasi, grūdasi ledai.
Paskutiniu metu vandeningumas upėse kaip ir turi būti pavasarį, yra padidėjęs. Vandens lygis daugelyje šalies upių yra aukščiau kovo mėnesio vidurkio.
Neris. Kovo 13 d. 00.20 val. ties Lapėmis ir Radikiais susidarė ledų grūstis, pradėjo kilti vandens lygis. Per 1 val. vandens lygis pakilo 2 metrais, 01.20 val. vandens lygis pradėjo žemėti ir per 4 val. nukrito iki įprasto lygio. Kauno rajone, Radikiuose, vandens lygis šiuo metu siekia 1.40 metro, maksimalus vandens lygis buvo pasiektas 1.20 val. – 4 metrai. Šiąnakt Radikiuose buvo įjungta sirena. Buvo apsemta 19 namų ūkių, į pagalbą buvo atvykę VPGT ir Policijos pajėgos. Šiuo metu situacija stabili.
Neries visi ledai toliau nuplukdyti iki pat Kauno santakos. Šiuo metu santakoje vandens lygis pakilęs iki pat krantinės viršaus. Kol kas ties Kėdainių tiltu ledo sangrūdų nesusidarė.
Vilniaus miesto ruože upė švari, tik vietomis išlikęs priekrantės ledas, retas ledonešis.
Ties Gegužine ir Rukla stebima ištisinė ledo danga. Ties Jonavos vandens matavimo stotimi Neryje vandens lygis krenta (nuo 03.12 iki 03.13 nukrito 26 cm).
Nemunas. Ties Panemune pradeda lietis žemiausiose vietose, plaukia pavienės ledo lytys iki Lazdėnų. Žemiau Lazdėnų susiformavo ledo sangrūda. Vanduo kyla Panemunėje ir Plaškiuose. Plaškiuose, Šilininkuose vanduo liejasi iš krantų. Toliau Atmatoje, Skirvytėje, Pakalnėje iki Kuršių marių – ledo danga su properšomis, pasikėlusi, vanduo pradeda lietis iš krantų žemiausiose vietose ir semia pievas, laukus, miškus. Kuršių marių šiaurinėje dalyje prasidėjo ledų išlaužymas. Numatomas pietų, pietryčių vėjas palankus ledų išnešimui iš Kuršių marių.
Kovo 13 d. beveik visoje šalyje stebimas vandens lygio kilimas. Šiaurinėje ir vakarinėje dalyje, vietomis iki 97–107 cm per parą. Mūšoje ties Žilpamūšiu pasiekta pavojingo vandens lygio reikšmė. Leitėje ties Kūlynais tebestebimas stichinis vandens lygis. Vietomis, dėl besigrūdančio ledo vandens lygis kils toliau.
Prognozuojamas tolesnis vandens lygio kilimas daugelyje šalies upių. Didžiausi vandens lygiai gali būti pasiekti iki savaitės pabaigos. Greitu metu pavojingas vandens lygis bus pasiektas Mūšoje ties Ustukiais.
Kauno santaka kovo 13 d. 6:30 val. Vilmos Pranskaitės nuotr. (Facebook, Orų entuziastų grupė)
Kasdien atnaujinamą orų prognozę su komentaru apie hidrologinę situaciją galite rasti meteo.lt svetainėje skiltyje „Specialisto komentaras“.
Parengė: „Meteo LT“ Prognozių ir perspėjimų skyrius
Platforma „stebiu.meteo.lt“ – tai „Meteo LT“ (Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos) sukurta stichinių ir pavojingų orų reiškinių pranešimo sistema, skirta realiu laiku rinkti informaciją iš visos Lietuvos teritorijos.
Pavasarinio atlydžio metu, intensyviai tirpstant sniegui ir kintant orų sąlygoms, ypač svarbu operatyviai gauti duomenis iš teritorijų. Kviečiame aktyviai teikti pranešimus apie jūsų pastebėtus reiškinius.
Galite įkelti ir praėjusiomis dienomis užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo įrašus – nebūtina, kad informacija būtų pateikiama tą pačią dieną, kai reiškinys buvo stebėtas.
Rekomenduojame informaciją pateikti naudojantis mobiliaisiais telefonais – tai greičiausias ir patogiausias būdas perduoti duomenis realiu laiku.
Visa gyventojų pateikiama informacija padės tiksliau vertinti situaciją ir užtikrinti savalaikį reagavimą.
Kaip pateikti pranešimą platformoje:
1. Atidarykite https://stebiu.meteo.lt/; 2. Dešiniajame apatiniame kampe spauskite mygtuką „Pridėti“ arba „+“ (jei naudojatės mobiliąja versija);
3. Pasirinkite pastebėtą reiškinį;
4. Užpildykite informaciją: aprašymą, laiką ir vietovę bei įkelkite nuotrauką arba vaizdo įrašą;
Kodėl svarbu atlikti dirvožemio įšalimo gylio matavimus?
Dirvožemio įšalas turi didelę reikšmę daugelyje sričių tiek žmonių gyvenime, tiek gamtoje. Dirvožemio įšalimo gylis labai svarbus projektuojant statinius, kelius, taip pat inžinerinius tinklus. Šiuolaikines technologijas naudojantis statybos sektorius kartais ir toliau išlieka priklausomas nuo orų sąlygų – įšalęs dirvožemis trukdo inžinerinių tinklų tiesimo darbams. Žemės ūkyje kompleksinės sąlygos (oro ir dirvožemio temperatūra, sniego dangos storis bei dirvožemio įšalimo gylis) itin svarbios žieminėms kultūroms, taip pat dirvožemio įšalas prisideda prie dirvos drėgmės režimo. Tuo pačiu dirvožemio įšalimo gylio duomenys svarbūs prognozuojant pavasario potvynius – įšalęs dirvožemis nepraleidžia vandens, todėl didėja potvynių rizika.
Kaip atliekami dirvožemio įšalimo gylio matavimai?
Dirvožemio įšalimo gylio matavimus daugelyje pasaulio valstybių, taip pat ir Lietuvoje, iki šiol atlieka žmogus, o ne automatiniai prietaisai. Matavimai vykdomi meteorologinių stebėjimų aikštelėje pašalomačiu, kuris į žemę įkasamas iki 160 cm gylio. Prietaiso sandara paprasta – apsauginis vamzdelis, jame – giluminė žarnelė, į kurios vidų yra įleidžiamas kaproninis siūlas su mazgais, pripildoma distiliuoto vandens, tad ledas, sušalęs su šiuo siūlu net jei iš viršaus ir atitirpsta, išlieka nepajudėjęs. Iš išorės ant žarnelės kas 1 centimetrą yra pažymėta skalė. Dirvožemio įšalimo gylis nustatomas ištraukus pašalomačio žarnelę ir apčiuopiant ledo stulpelį. Iš skalės ant guminės žarnelės, 1 cm tikslumu, nustatomas dirvožemio įšalimo gylis. Matavimai atliekami vieną kartą per parą, apie 8 val. ryto Lietuvos laiku. Tarnybos meteorologijos stotyse įšalimo gylio matavimai įprastai atliekami pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais.
Dirvožemio įšalimo gylio matavimas. Panevėžio automatinės meteorologijos stoties vaizdo stebėjimo kameros nuotrauka.
Pašalomatis. Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus specialistės Neringos Krisiulevičienės nuotrauka.
Kokia šios žiemos situacija?
Paskutinės 2025 m. dienos, taip pat 2026 m. pradžia pasižymėjo labai šaltais orais, tačiau prieš jiems nusistovint daugelyje šalies rajonų žemę užklojo sniego danga, neleidusi dirvožemiams įšalti itin smarkiai. Ploniausia sniego danga susidarė Vilkaviškio apylinkėse, tad dirvožemiai ten šalo smarkiausiai – būtent Kybartų automatinėje meteorologijos stotyje (toliau – AMS) fiksuotas didžiausias 2025 m. / 2026 m. žiemos sezono dirvožemio įšalimo gylis – 38 cm. Keliais centimetrais mažesnis dirvožemio įšalas išmatuotas Kauno ir Varėnos stotyse, o kitur šalyje dirvožemiai buvo įšalę iki 3–16 cm. Šiomis dienomis, kai oro temperatūra vietomis perkopia per 0 °C ir gana intensyviai tirpsta sniegas, dirvožemio įšalo sluoksnis po truputį daug kur pradeda plonėti.
Žemėlapyje – 2026 m. vasario 23 d. ryte išmatuotas dirvožemio įšalimo gylis, centimetrais. Spalvomis pateikiama informacija yra apytikslė, o nurodytos reikšmės – tikslios (išmatuota pašalomačiu meteorologijos stotyse).
Kokie yra Lietuvoje užfiksuoto įšalo rekordai?
Vidutiniškai per žiemą dirvožemiai Lietuvoje įšąla iki 30–60 cm, kai kada įšalas siekia 80–90 cm sunkiuose dirvožemiuose, o lengvuose gali įšalti iki 100–130 cm ir giliau. Didžiausias Lietuvoje dirvožemio įšalo gylis išmatuotas Dusetose 1969 m. ir siekė 146 cm. Žemėlapyje pateiktas didžiausias per paskutinius 57 metus išmatuotas dirvožemio įšalo gylis, t. y., nuo 1969 m. iki dabar. Kaip matyti iš žemėlapio, dirvožemio įšalo sluoksnis, storesnis nei 100 cm, buvo fiksuotas daug kur. Vis dėlto, pastaraisiais metais vis dažniau pasitaiko žiemų, kai dirvožemiai įšąla tik kelioms dienoms, o ir įšalo storis yra nedidelis. Paskutinį kartą dirvožemio įšalas, viršijęs 100 cm buvo fiksuotas prieš 20 metų – 2006 m. kovo mėnesį Vilniuje ir siekė 101 cm.
Kur galima rasti istorinius įšalo duomenis?
Visa sukaupta informacija saugoma Tarnybos archyvuose, naudojama klimato tyrimams, o trumpa kiekvieno dešimtadienio ar mėnesio dirvožemio įšalimo gylio analizė šaltuoju sezonu skelbiama dešimtadienio hidrometeorologinių sąlygų apžvalgose. 2005–2024 m. laikotarpio kasdienius įšalo duomenis galite rasti meteo.lt svetainėje. Taip pat nemažai informacijos apie vidutinę dirvožemio temperatūrą ir įšalimo rekordus rasite čia (142–149 psl.).
Parengė: MASS patarėja Justina Kazlauskienė ir KS vyriausiasis specialistas Gytis Valaika
Penkininkuose, Trakų rajone 2026 m. vasario 10 – 11 d. vyko metinis metinis projekto „LIFE SIP Vanduo“ partnerių susitikimas.
Renginį organizavo APVA ir AM. Pranešimai prasidėjo vandenų politikos aktualijomis. ES ir vietinės iniciatyvos – kaip jos paliečia vandenų plano įgyvendinimą. Toliau sekė veiklų įgyvendinimo rezultatai, iššūkiai ir planai 2026 metams.
Buvo apžvelgtos WP4 veiklos ir bendri projekto darbai: • T3.5 Kompleksinis bandomasis projektas, skirtas pagerinti Dovinės baseino vandens telkinių ekologinę būklę valdymo ir progreso klausimai (GPF); • T3.2 Hidromorfologinių pakitimų poveikio paviršinių vandens telkinių ekologinei būklei mažinimas (Meteo LT ir GPF);
• HE poveikio paviršiniams vandenims problematika (Hidroelektrinių teikiamų duomenų kokybė, vandens lygio kontrolė, pratekančio vandens debito užtikrinimas, HE vandens lygio daviklių kalibracija ir patikra, tvarkinga techninė būklė); • Viešieji pirkimai; • Vandens matavimo stočių montavimo darbai;
• Fiziškai įrengtos VMS; (11 iš 12);
• Vandens matavimo stočių administravimas (Naujų vandens matavimo stočių integravimas, administravimas; • Kontrolės ir skaičiavimo programoje hymer / himed įvedimas); • Monitoringas/ žemėlapis (Reikalavimų specifikavimas ir techninės bazės, reikalingos įrankio veikimui, parengimas; Įrankio modelio ir dialogo struktūros rengimas, įrankio funkcinio aprašymo, administravimo ir naudotojų veiksmų dokumentacijos rengimas).
Sukurta virtuali infrastruktūra, parengti virtualūs serveriai, instaliuota duomenų kaupimui, apdorojimui ir vizualizavimui reikalinga programinė įranga (projekto domenas: http://life.meteo.lt/, per kurį bus pasiekiamas kuriamas įrankis).
• WP2 darbo paketo veiklų aktualijos ir iššūkiai (AAA); • T3.1 Vandens telkinių taršos iš žemės ūkio šaltinių mažinimas (ŽŪM) • T3.3 Ežerų ekologinės būklės gerinimas biomanipuliacijomis (LR ŽŪM) • T3.4 Ežerų ekologinės būklės gerinimas mažinant taršą dėl kritulių nuotėkio (ESA) • Vandens telkinių išskyrimas (AAA +GPF) • T3.6 Naujų mikroteršalų ir jūrinių šiukšlių mažinimas Klaipėdos nuotekų valymo įrenginiuose • T3.7 Aplinkos kontrolės stiprinimas (AAD/LBONA); • T2 darbo grupės sesija ir veiksmų susiderinimas • UBR ruošimas (AAA/AAPC/GTC); • LEI medžiagos ruošimas UBR tolesniam AAA naudojimui (AAA/LEI/GTC); • T2.4.1 – Saugomų teritorijų analizė UBRuose tikslų nustatymui (AAA/GPF) • T3.5 darbo grupės sesija ir veiksmų susiderinimas • Projekto poveikio stebėsena (monitoringas, KPI rodikliai, valdymo mechanizmas Stearing Commity).
INTEGRUOTAS VANDENS VALDYMAS LIETUVOJE LIFE SIP VANDUO
Priklausomai nuo orų sąlygų, potvynio pradžios šiemet tikėtis galime jau nuo ateinančios savaitės vidurio (vasario 25 – kovo 1 d.). Nurodytos datos yra preliminarios – situacija nuolat stebima, todėl, esant pokyčiams, laikotarpis bus tikslinamas ir atnaujinamas.
💧Vakariniuose rajonuose dėl aukštesnės temperatūros ir didesnio kritulių kiekio, sniegas tirps sparčiau. Storas ledas Kuršių mariose ribos nutekėjimą ir ledų pajudėjimą iš Nemuno deltos. Dėl šių priežasčių vandens lygiai gali kilti staigiau, o kai kur pasiekti ir pavojingas reikšmes.
💧Rytinėje Lietuvos dalyje numatomas potvynis bus mažesnis už vidutinį. Šiaurinėje, šiaurės vakarinėje ir vakarinėje Lietuvos dalyse laukiama vidutinio potvynio.
👉Taip pat atkreipiame dėmesį, kad ledo sangrūdų susidarymą ir jų vietą prognozuoti sudėtinga, todėl vandens lygio kilimas kai kuriose vietovėse gali būti staigus ir sunkiai iš anksto numatomas.
Rekomendacijos: nelipkite ant susigrūdusių ledo lyčių, nestovėkite ir neleiskite vaikų arti upės kranto ledonešio metu. Jei gyvenate arti vandens telkinio, prasidėjus ledonešiui patraukite šalia upės arba joje esančią techniką. Pasiruoškite galimam potvyniui. Sekite informaciją apie esamas ir prognozuojamas orų sąlygas bei hidrologinę informaciją.
Daugiau naudingos informacijos apie ledonešį ir potvynį galite rasti čia. Kviečiame susipažinti.
Tarnybos specialistai apibendrino 2025 metais vyravusias meteorologines sąlygas Lietuvoje ir įvertinto jas palyginę su 1961–2025 m. laikotarpiu. Analizėje naudojami 18 meteorologijos stočių, kurios pasižymi ilga stebėjimų seka, duomenys. 2025 m. vertinimui naudojami visų meteorologijos stočių duomenys.
Žvelgiant į 2025 metus galima apibūdinti kaip labai šiltus (per 5–6 vieta per praėjusių 65 metų laikotarpį), pagal kritulių kiekį – vidutiniškus (32 vieta iš 65-ų pagal drėgnumą), mažiau saulėtus nei įprastai (42 pozicija pagal Saulės spindėjimo ilgumą) ir mažai vėjuotus (60 vieta iš 65 pagal vėjuotumą).
Praėję metai taip pat pasižymėjo labai mažu sniego ir ledo dienų skaičiumi (2–3 vieta iš 65). 2025 metais registruotos 29 vasariškos dienos (kai dieną oras sušyla ≥25 °C), o tai yra 2 dienomis mažiau nei vidutiniškai būdavo 1991–2020 m. laikotarpiu (31 diena). Palyginimui, 2024 m. buvo net 63 tokios dienos.
Daugiau įdomių faktų apie 2025 metus bei tai kaip šie metai atrodė lyginant su 1961–2025 m. laikotarpiu galite rasti leidinyje „Lietuvos klimato būklė 2025 m.“. Kviečiame susipažinti.
Taškiniame grafike – 1961–2025 m. sklaida pagal metų vidutinę oro temperatūrą (°C) ir kritulių kiekį (mm).
Jau vasario 6 d. prasideda XXV-osios žiemos olimpinės žaidynės, kurios vyks vasario 6–22 dienomis Milano ir Kortinos regionuose, Italijoje.
Vykstanti globali klimato kaita daro poveikį ir žiemos olimpinėms žaidynėms. Tad, remiantis „Climate Central“ atlikta analize ir įžvalgomis pažvelkime, kaip keičiasi žiemos olimpinių žaidynių klimatinės sąlygos vykstant klimato kaitai.
PAGRINDINIAI FAKTAI TRUMPAI:
2026 m. žiemos olimpinės žaidynės prasidės vasario 6 d. Milane ir Kortinoje (Italija). Paralimpinės žiemos žaidynės vyks maždaug po mėnesio.
Nuo tada, kai Kortina pirmą kartą surengė žiemos olimpines žaidynes 1956 m., vasario mėnesio temperatūra šiame mieste pakilo net 3,6 °C.
Dėl šylančio klimato sumažėjo dienų skaičius su neigiama oro temperatūra. Šiais laikais Kortinoje per metus būna apie 41 tokia diena mažiau (apie 19 %) nei prieš 70 metų.
Tai nėra išimtis. Visuose miestuose, kuriuose nuo 1950 m. buvo surengtos žiemos olimpines žaidynes, per šį laiką žiemos oro temperatūra gerokai pakilo, o tai kelia grėsmę žiemos sporto varžybų saugumui ir sąžiningumui.
Dėl klimato kaitos pasaulyje sparčiai mažėja vietų (miestų), kur ateityje dar būtų įmanoma tinkamai surengti žiemos olimpines žaidynes. Mokslininkai prognozuoja, kad iki 2050‑ųjų tinkamais išliks tik 52 iš 93 dabar dar potencialiai galimų miestų.“
Paralimpinės žiemos žaidynės, kurios vyksta kovo mėnesį, susiduria su dar didesne rizika – prognozuojama, kad 2050-aisiais tik 22 iš dabar potencialiai galimų 93 vietų (miestų) klimatinės sąlygos bus pakankamai tinkamos.
Paspauskite ant nuotraukos norėdami peržiūrėti vaizdo įrašą (anglų k.)
Žiemos olimpinės žaidynės šylančiame pasaulyje
2026 metų žiemos olimpinės žaidynės prasidės jau vasario 6 dieną, o po jų, kovo 6 dieną, startuos Žiemos paralimpinės žaidynės. Šių metų olimpinės žaidynės vyks Šiaurės Italijoje: dauguma rungčių, vykstančių uždarose patalpose bus rengiamos Milane, o dauguma lauke vykstančių rungčių Šiaurės Italijoje, Dolomitų (Alpių dalies) kalnuose esančioje Kortinoje.
Vykstant globaliai klimato kaitai, dėl šiltesnių žiemų, kyla grėsmė žiemos olimpinėms žaidynėms bei kitiems žiemos sportams, vykstantiems lauke. Pagrindinė grėsmė kyla dėl to, jog žema oro temperatūra ir pakankamai gausus sniego kiekis, kuris būtinas žiemos sportams, gali nebeišsilaikyti pakankamai ilgą laikotarpį.
Nors 2026 m. žaidynės vyks Kortinoje, kuri yra įsikūrusi gana dideliame aukštyje Dolomitų (Alpių dalis) kalnuose, gali prireikti daugiau nei 2,3 milijonų kubinių metrų dirbtinio sniego.
Dirbtinis sniegas tampa kasdiene žiemos sporto realybe, užtikrinti tinkamas sąlygas sporto varžyboms darosi vis sunkiau. Orai turi lemiamą reikšmę olimpinėms ir parolimpinėms žaidynėms, ypač kai kalbama apie lauko rungčių patikimumą ir sportininkų saugumą.
Šiltesni miestai šeimininkai
Kortinoje pirmą kartą žiemos olimpines žaidynės buvo surengtos 1956 m. Nuo to laiko stebimi gana spartūs klimato pokyčiai, pvz. vasario mėnesio vidutinė oro temperatūra per pastaruosius 70 metų čia pakilo net 3,6 °C. Taigi, šiame regione vasario mėnesio vidutinė oro temperatūra priartėjo prie 0 laipsnių ribos: 1956–1965 m. laikotarpiu jis buvo -7,1 °C, o 2016–2025 m. tik –2,7 °C.
Tyrimai rodo, kad vidutinis vasario mėnesio sniego dangos storis 1971–2019 m. laikotarpiu Kortinoje sumažėjo – maždaug 15 centimetrų.
Milane, kuris priims uždarų patalpų ledo sporto šakas, įskaitant dailųjį čiuožimą ir ledo ritulį, vasario mėnesio temperatūra per tą patį laikotarpį pakilo 3,2 °C.
2026 metų žiemos olimpinių žaidynių miestai šeimininkai – ne išimtis. Kaip rodo ankstesnė organizacijos „Climate Central“ analizė Visuose miestuose, kuriuose nuo 1950 metų vyko Žiemos olimpines žaidynes vidutinė oro temperatūra vidutiniškai pakilo 2,7 °C.
Per 50 metų nuo pirmųjų Žiemos parolimpinių žaidynių, surengtų 1976 metais, kovo mėnesio temperatūra Kortinoje ir Milane pakilo atitinkamai 2,5 °C ir 2,1 °C.
Mažiau šalčių – net ir Italijos Alpėse
Klimato kaitos tendencijos lėmė mažesnį dienų skaičių per metus, kai oro temperatūra nukrinta žemiau 0 °C. Dešimtmetį po 1956 metų žaidynių Kortinoje vidutiniškai per metus būdavo 214 tokios dienos. Per pastarąjį dešimtmetį (2016–2025 m.) šis skaičius sumažėjo iki 173 dienų.
Šios kylančio oro temperatūros tendencijos gali paveikti varžybų sąlygas. Nesant pakankamai žemai oro temperatūrai ir reikiamam sniego kiekiui olimpiečiai gali susidurti su tokiomis sąlygomis kaip lietus, šlapias sniegas ar menka sniego danga.
Aukščiausio lygio varžyboms būtini tvirti paviršiai – tik taip galima užtikrinti sportininkams sąžiningas ir saugias sąlygas. Kai danga pradeda atitirpti ir nebesušąla iš naujo, išauga traumų rizika, o sportininkai, startuojantys vėliau, dažniausiai atsiduria mažiau palankiose sąlygose.
Mažiau tinkamų Žiemos olimpinių žaidynių miestų šeimininkų
Žiemos olimpinių žaidynių ateitis – kaip ir galimybė surengti daugelį lauko žiemos sporto varžybų, kad jos vyktų saugias ir sąžiningai – šylančiame klimate tampa vis labiau neapibrėžta.
2024 m. atliktame tyrime buvo vertinama, kaip klimato kaita gali paveikti Žiemos olimpinių ir parolimpinių žaidynių sąlygas 93 ankstesnėse ir potencialiose būsimose žaidynių vietose. Tyrimas buvo sutelktas į dvi pagrindines sąlygas: tikimybę, kad minimali paros temperatūra bus lygi nuliui arba žemesnė, ir tikimybę, kad sniego danga pasieks minimalų priimtiną storį (ne mažiau kaip 30 centimetrų). Gauti rezultatai parodė, kad iš 93 dabar galimų miestų šeimininkų 87 (arba 94 %) šiuo metu vertinami kaip turintys patikimas klimato sąlygas Žiemos olimpinėms žaidynėms. Tačiau ateinančiais dešimtmečiais šis skaičius smarkiai mažės.
Prognozuojama, kad iki 2050-ųjų tik 52 (arba 56 %) iš 93 galimų Žiemos olimpinių žaidynių miestų šeimininkų turės patikimas klimato. Rezultatai pateikiami remiantis vidutinio lygio ateities atšilimo scenarijumi (RCP4.5 ir SSP2-4.5), darant prielaidą, kad bus įgyvendinti pasauliniai įsipareigojimai mažinti anglies taršą.
Mažėjančios Parolimpinių žaidynių perspektyvos
Tas pats tyrimas parodė, kad Žiemos parolimpiniu žaidynių ateitis dėl klimato kaitos gali susidurti su dar didesne rizika. Nuo 1992 m. parolimpinės žaidynės rengiamos maždaug mėnesiu vėliau nei olimpinės – toje pačioje vietoje, dažniausiai kovą, kai temperatūra yra aukštesnė. Tokiu metu išauga lietaus ir sumažėja sniego tikimybė. Prognozuojama, kad trumpėjant žiemos sezonui iki 2100 m. kovo mėnesį galimi vis dažnesni atodrėkiai, o pats kovas gali tapti vis labiau pavasariškas. Tai kelia grėsmę surengti saugias ir sąžiningas varžybas, kuriuose sąlygos visiems sportininkams būtų vienodos.
Iš 93 potencialiai galimų miestų šeimininkų 49 (arba 53 %) šiuo metu laikomi turinčiais tinkamas sąlygas Žiemos parolimpinėms žaidynėms. Prognozuojama (pagal vidutinį klimato kaitos scenarijų), kad iki 2050-ųjų iš 93 dabar potencialiai tinkamų vietų žiemos parolimpinėms žaidynėms tik 22 (arba 24 %) tam bus vis dar bus tinkamos sąlygos. Tačiau, esant pesimistiškiausiam klimato kaitos scenarijui ateityje galimybė surengti paralimpines žaidynes kovą beveik išnyksta: iki 2080-ųjų tik 4 iš 93 dabar potencialiai galimų vietų vis dar bus tinkamos klimato sąlygos tokioms žaidynėms.
Varžybos su klimato kaita
Pirmosios Žiemos olimpinės žaidynės įvyko 1924 m. Tuo metu beveik visos rungtys vyko lauke. Tačiau iki XX a. 9-ojo dešimtmečio tokios sporto šakos kaip ledo ritulys, dailusis čiuožimas, greitasis čiuožimas ir kerlingas buvo perkeltos į uždaras, šaldomas ledo arenas.
Kai kurioms populiariausioms rungtims, kurios ir toliau vyksta lauke, klimato kaitos sukeltas atšilimas kelia vis daugiau sunkumų tiek varžantis, tiek rengiantis olimpinėms žaidynėms. 2022 m. atliktame tyrime 94 % apklaustų elitinių sportininkų ir trenerių teigė esantys susirūpinę ir mano, kad klimato kaita neigiamai paveiks jų sporto ateitį.
Štai keletas pavyzdžių kaip klimato kaita jau dabar veikia kai kurias iš 16 oficialių Žiemos olimpinių sporto šakų:
Olimpinis snieglenčių sportas apima tiek laikui matuojamas rungtis, tiek disciplinas kur sportininkai vertinami pagal triukų įvairovę, originalumą ir kokybę. Snieglentininkams pakankamas sniego buvimas daro įtaką ne tik pačių varžybų metu, bet ir renkantis tinkamas vietas treniruotėms. Sportininkams tenka „vytis sniegą“ – palikti įprastas treniruočių vietas ir ieškoti regionų, kur yra pakankamas kiekis kokybiško sniego.
Kalnų slidinėjimas, arba greitasis nusileidimas, apjungia greitį ir techniką. Vidutinė slidinėjimo sezono trukmė JAV lyginant su 1960–1979 m. laikotarpiu sutrumpėjo savaite. Pastaruoju metu profesionalios kalnų slidinėjimo varžybos vis dažniau atšaukiamos dėl šiltų orų ir sniego trūkumo.
Olimpinis bobslėjus – tai didelio greičio lenktynės lauko ledo trasoje. Kiekviena komanda atlieka keturis važiavimus, o nugalėtoją lemia greičiausias bendras laikas. Idealios bobslėjaus sąlygos reikalauja <0 °C temperatūros. Nors bobslėjaus varžybos vyksta lauke, daugeliui trasų būtinas nuolatinis šaldymas, kad būtų palaikoma tinkama temperatūra. Nors tai padeda išvengti trasos tirpimo, šaldymas sukelia šerkšno susidarymą, kuris gali sulėtinti trasą. Tokiu būdu kyla sąžiningumo klausimas, nes sąlygos sportininkams tampa nevienodos.
Parengė: Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas–klimatologas dr. Donatas Valiukas pagal „Climate Central“ straipsnį (www.climatecentral.org)
