Autorius: Gytis Valaika

Džiugi žinia. Buvo paskelbti WMO (Pasaulinės meteorologijos organizacijos) 2027 m. kalendoriaus finalistai. Atrinkta net 50 nuotraukų iš viso pasaulio. Iš atrinktųjų kadrų dar šį rudenį bus paskelbti galutiniai 13-a laimėtojų.

2024 m. viena nuotrauka iš Lietuvos pateko tarp finalistų, 2025 m. – net šešios (iš 75-ių), o šiemet – trys kadrai (iš 50-ies) buvo užfiksuoti būtent Lietuvoje.

Labai džiaugiamės, kad mūsų šalies gyventojai aktyviai įsitraukė į fotokonkursą. Dabar belieka visiems pasistengti dėl savo šalies atstovų. Jei naudojatės socialiniu tinklu „Facebook“, tuomet atsidarykite Lietuvos atstovų fotografijas ir uždėkite patiktuką.

1. Aurelijos Pašvenskaitės nuotrauka su žėrinčiais sidabriškaisiais debesimis
2. Renatos Kilinskaitės nuotrauka su šiaurės pašvaiste ir užšalusiomis Kuršių mariomis
3. Mindaugo Ščajevo nuotrauka su virš rūko kyšančiomis vėjo jėgainėmis

BALSUOTI GALIMA TIK IKI RUGSĖJO 7 DIENOS!

WMO vertinimo komisija (fotografai, meteorologai, mokslininkai ir komunikacijos ekspertai) priims galutinį sprendimą dėl 13 nugalėtojų, remdamasi jūsų balsais, techninėmis ir meninėmis savybėmis bei geografine pusiausvyra (kad nuotraukos būtų iš įvairių kampelių).

Visų 50 nuotraukų albumą rasite čia.

Tikėtina, kad 2026-ieji netaps pačiais karšiausias metais nuo instrumentinių matavimo pradžios: pirmieji šeši 2026 m. mėnesiai – trečia šilčiausia metų pusė per visą stebėjimų istoriją – maždaug 1,4 °C aukščiau ikipramoninio laikotarpio lygio, nusileidžianti tik 2024 ir 2025 m. (Hausfather 2026). Tačiau ir be to, šią vasarą Vakarų Europą alinęs karštis, sausros ir miškų gaisrai tikrai įsiminė nė vienam iš mūsų: 2026 metų vasara keliose Europos dalyse sumušė istorinius karščio rekordus, o birželis buvo karščiausias Vakarų Europoje ir, tikėtina, turėjome karščiausią vasarą Didžiosios Britanijos istorijoje (EU Space Policy 2026; Hausfather 2026; Red Cross Climate Centre 2026).

Mokslininkai pabrėžia, kad toks ekstremalių reiškinių suintensyvėjimais yra neatsiejamas nuo globalios klimato kaitos procesų (Valiukas 2026). Specializuotas klimato kaitos leidinys „Carbon Brief“ sudarė visų (kiek jiems žinoma), iki šiol paskelbtų ekstremalių oro sąlygų tyrimų žemėlapį. Pirmą kartą pristatytas 2017 m., žemėlapis apima ekstremalius reiškinius nuo 2003 m. iki yra nuolat pildomas (McSweeney ir Tandon 2024). Remiantis naujausia, 2026 m. žemėlapio versija, „Carbon Brief“ pateikia esamos situacijos apibendrinimą (McSweeney ir kt. 2026):

• Nustatyta, kad 71 % iš 504 žemėlapyje įtrauktų ekstremalių oro sąlygų įvykių ir tendencijų išaugo arba tapo sudėtingesnėmis dėl žmogaus sukeltos klimato kaitos;
• 9 % įvykių ar tendencijų pasidarė mažiau tikėtinos arba mažiau sudėtingos dėl klimato kaitos, o tai reiškia, kad 80 % visų įvykių sietina su tam tikra žmogaus įtaką. Likę 20 % įvykių ir tendencijų nesiejami su žmogaus poveikiu arba jis buvo neapsprendžiantis;
• Iš 152 mokslininkų įvertintų ekstremalių karščių atvejų 93 % nustatyta, kad klimato kaita padidino įvykio ar tendencijų tikimybę arba jie tapo sudėtingesni;
• Iš 126 tirtų kritulių ar potvynių atvejų 56 % nustatyta, kad žmogaus veikla padidino įvykio tikimybę arba jo sudėtingumą. Iš tirtų 81 sausros atvejų tokių atvejų yra 68 %.
  

Kaip klimato kaita paveikė ekstremalius orų reiškinius (McSweeney ir Tandon 2026): raudona – sudėtingesnis arba labiau tikėtinas (reiškinių skaičius 743); oranžinė – neturėjo jokios įtakos (81); mėlyna – mažiau sudėtingas ar tikėtinas (76); pilka – neapsprendžianti įtaka (67).

Parengė: Meteo LT Klimato ir tyrimų skyriaus patarėjas dr. Justas Kažys

Šeštadienį (rugpjūčio 29 d.) Bernardinų sode Vilniuje vykusiame diskusijų festivalyje „BŪTENT!“ įvyko Meteo LT diskusija „Dėmesio! Pavojingi orų reiškiniai: reaguoti ar ignoruoti?“

Diskusijos metu į perspėjimus apie pavojingus hidrometeorologinius reiškinius pažvelgta ne tik meteorologų, bet ir informacijos naudotojų – gyventojų akimis. Kalbėta apie tai, kas lemia žmonių reakciją į perspėjimus, kuo pasitikime priimdami sprendimus ir kaip rasti pusiausvyrą tarp savalaikio informavimo bei perspėjimų pertekliaus.

Taip pat diskutuota apie valstybės institucijų ir pačių gyventojų atsakomybę rengiantis pavojingiems orų reiškiniams bei apie tai, kokia informacija žmonėms iš tiesų padeda tinkamai įvertinti galimą riziką.

+6

Diskusijoje dalyvavo buvusi Tarnybos klimatologė dr. Audronė Galvonaitė, Klimato ir tyrimų vyriausioji specialistė Izolda Marcinonienė, klimatologas Silvestras Dikčius ir Komunikacijos skyriaus vyriausiasis specialistas bei meteorologas Gytis Valaika. Pokalbį moderavo klimatologas doc. dr. Justas Kažys.

Europos Sąjungos Žemės stebėjimo programos „Copernicus“ Klimato kaitos tarnyba (C3S) paskelbė, kad pasaulinio nepoliarinio vandenyno (nuo 60° p. pl. iki 60° š. pl.) vidutinė jūros paviršiaus temperatūra pasiekė naują aukščiausią reikšmę per visą stebėjimų laikotarpį. Rugpjūčio 22 d. vidutinė pasaulio vandenyno paviršiaus temperatūra siekė 21,10 °C, taip viršydama ankstesnį rekordą – 21,09 °C, užfiksuotą 2024 m. kovą. Šis rekordas yra ypač reikšmingas dėl jo užfiksavimo laiko. Įprastai pasaulinė jūros paviršiaus temperatūra aukščiausias reikšmes pasiekia kovo ir balandžio mėnesiais, todėl naujas rekordas rugpjūtį rodo išskirtinai didelį vandenyno šilumos kiekį.

Prie ilgalaikio vandenyno šiltėjimo, kurį lemia žmogaus veiklos sukelta klimato kaita, šiuo metu papildomai prisideda El Niño reiškinys, stiprėjantis tropinėje Ramiojo vandenyno dalyje. Todėl naujas rekordas turi būti vertinamas kaip ilgalaikio vandenyno šiltėjimo ir natūralaus klimato svyravimo sąveikos rezultatas.

Kylanti vandenyno temperatūra turi reikšmingų pasekmių tiek jūrų ekosistemoms, tiek žmonių veiklai. Šiltesnis vandenynas didina jūrinių karščio bangų tikimybę ir intensyvumą, o tai gali pažeisti jautrias ekosistemas, pavyzdžiui, koralinius rifus ir jūrų žolių sąžalynus. Vandenyno šiltėjimas prisideda ir prie jūros lygio kilimo. Tai didina riziką pakrančių teritorijoms ir žemoms saloms. Taip pat, šiltesnis vandenynas gali perduoti atmosferai daugiau šilumos ir drėgmės, todėl tam tikromis sąlygomis gali didėti kritulių kiekis ir intensyvumas.

Naujas rekordas rodo, kad vandenynas ir toliau patiria didelį šiluminį stresą. Nors El Niño šiuo metu daro įtaką temperatūros kilimui, pagrindinis ilgalaikis veiksnys išlieka žmogaus sukeliama klimato kaita. Todėl rekordinių jūros paviršiaus temperatūrų stebėjimas yra svarbus vertinant klimato sistemos pokyčius, jūrų ekosistemoms kylančias grėsmes ir būsimą poveikį pakrančių teritorijoms.

Plačiau apie tai skaitykite (anglų k.) čia.

Parengė: Meteo LT Klimato ir tyrimų skyrius

Džiaugiamės galėdami pranešti, jog nuo šiol meteo.lt svetainėje (Dabar ➡️ Stichiniai reiškiniai) galėsite matyti visas meteorologijos stotis (Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos + Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos), kuriose buvo pasiektas 🟡 pavojingas, 🟠 stichinis ar 🔴 katastrofinis reiškinio lygis.

Be to, šalia žemėlapio galima rasti bei susipažinti ir su reiškinių rodikliais. Pvz. koks kritulių kiekis ar vėjo greitis jau yra laikomas stichiniu.

LABAI SVARBU: visa ši informacija bus pateikiama iš karto [duomenų kokybės specialistams] dar neįvertinus duomenų patikimumo, todėl kartais gali pasitaikyti klaidų.

Europos meteorologinių palydovų eksploatacijos organizacija (EUMETSAT) praneša gerą ir lauktą žinią. „Meteosat Third Generation Imager 2“ (MTG-I2) naujasis palydovas bus paleistas jau 2026 m. rugpjūčio 27 d. raketa „Ariane 6“ iš Europos kosmodromo Prancūzijos Gvianoje.

MTG-I2 bus trečiasis MTG sistemos palydovas: „Meteosat-12“ (paleidimo metu vadintas MTG-I1) buvo paleistas 2022 m. gruodžio mėn., o po jo – zondavimo palydovas MTG-S1 – pernai, 2025 m. liepos mėn.

MTG sistema yra sudėtingiausia ir novatoriškiausia geostacionarių meteorologinių palydovų sistema, kokia kada nors buvo sukurta. Jos parką sudaro du vaizdo fiksavimo palydovai ir vienas zondavimo palydovas, skriejantys 36000 km aukštyje virš Žemės.

Abu MTG palydovai yra įrengti su identiškais „Flexible Combined Imager“ (FCI) prietaisais, teikiančiais vienas kitą papildančias atmosferos skenavimais. Tuo tarpu, kai „Meteosat-12“ kas 10 minučių užtikrina visą Europos, Afrikos ir aplinkinių regionų dangaus skliauto aprėptį, „MTG-I2“ kas 2,5 minutės teiks greito skenavimo vaizdus virš Europos ir Šiaurės Afrikos.

Pradėjęs veikti, „MTG-I2“ teiks aukštos skiriamosios gebos orų vaizdus su iki šiol neregėtu dažnumu, leidžiant meteorologams anksčiau aptikti pavojingas sąlygas ir stebėti jų raidą beveik realiuoju laiku.

Derindamas dažnus greitus skenavimus su platesniais viso disko stebėjimais ir patobulinta erdvine skiriamąja geba, „MTG“ palydovai žymiai pagerins ekstremalių oro reiškinių, įskaitant perkūnijas, rūką, miškų gaisrus ir dulkių debesis, aptikimą ir prognozavimą – taip užtikrindamas tikslesnes prognozes ir ankstesnius perspėjimus piliečiams visoje Europoje.

Įdomu tai, jog naujasis palydovas bus pakibęs ties 9,5° rytų ilgumos (šiuo metu orbitoje esantis Meteosat-12 yra ties 0°), todėl Lietuva MTG-I2 bus arčiau palydovo centrinės stebėjimo zonos, tad jo geometrija Lietuvai bus palankesnė nei Meteosat-12.

Taigi, po visų naujojo palydovo kalibravimo darbų (maždaug kitų metų antroje pusėje) Europą ir ypač Lietuvą matysime dar dažniau ir aiškiau nei iki šiol.

Susipažinkite su naujuoju palydovu (trumpas vaizdo įrašas anglų k.).

Palydovo paleidimą, kuris planuojamas rugpjūčio 27 d. vėlai vakare, kviečiame stebėti atsidarius šią nuorodą (transliacija prasidės nuo 22:45 val. Lietuvos laiku).

Vaizdo įraše – esminis skirtumas tarp 10 ir 2,5 minučių intervalo skenavimų. Pateiktas pavyzdys iš Ispanijos, kuomet buvo fiksuojama smarki ir greitai besivystanti audra. Tokių vasaros metu pasitaiko ir Lietuvoje (Šaltinis: EUMETSAT).

Daugiau įvairios informacijos (anglų k.) apie palydovą bei jau pabaigtus jo paruošimo etapus galite rasti čia.

Pasižymėkite savo kalendoriuose. Jau rugpjūčio 29 d. (šeštadienį) 17 val. Vilniuje, Bernardinų sode Lietuvos diskusijų festivalio „BŪTENT!“ metu įvyks ir meteorologinė diskusija, kurioje dalyvaus penki patyrę atmosferos specialistai.

Diskusijos tema: „Dėmesio! Pavojingi orų reiškiniai: reaguoti ar ignoruoti?“

Tai – ganėtinai dažna tema, kurią bent kelis kartus per metus atmosferos specialistai aptaria ir tarpusavyje. Problema paprasta: vieni žmonės pranešimus apie susidariusią pavojingų orų ⛈️🌬️ tikimybę priima kritiškai, o dalis net ir labai neigiamai, kiti gaunamą informaciją priima noriai ar netgi pageidauja dažnesnio informavimo. Tad kaip pasiekti tą aukso viduriuką, jog beveik visiems būtų gerai. ⚖️

🔵 Kas lemia mūsų sprendimus gavus perspėjimą apie pavojingas orų sąlygas?

🔵 Ar gavę pranešimą imamės veiksmų, ar jį ignoruojame?

🔵 Kuo labiau pasitikime – oficialiu perspėjimu, artimųjų skambučiu ar tuo, ką matome už lango?

👉 Diskusijoje kalbėsime apie tai, kaip žmonės priima sprendimus rizikos situacijose, kas skatina veikti laiku ir kokia atsakomybė už pasirengimą pavojingiems hidrometeorologiniams reiškiniams tenka valstybei, o kokia – kiekvienam iš mūsų.

Labai kviečiame atvykti ir galbūt patiems užduoti savo klausimą.

Jeigu dažnai fotografuojate, tuomet vertėtų suklusti. Kaip ir pernai taip ir šiemet vyksta Pasaulinės meteorologijos organizacijos (WMO) ateinančių 2027 m. kalendoriaus fotografijų konkursas.

Kaip ir kasmet dalyvauti gali visi norintys. Tereikia užpildyti dalyvio anketą (anglų k.) ir įkelti savo labiausiai neįtikėtiną kadrą (-us). Laiko užpildyti anketą dar yra, tačiau neatidėliokite ir paskubėkite.

Pageidautinos tik ryškios ir kokybiškos nuotraukos (taip turėsite didesnę tikimybę patekti tarp finalininkų), kuriose būtų užfiksuoti debesys, atmosferos reiškiniai, hidrosfera arba viso to santykis su žmonėmis.

Vykstančio fotokonkurso tema „Tavo orai, tavo pasaulis“, kuri skirta pabrėžti, kaip nepaprastai orai, klimatas ir vanduo formuoja mūsų kasdienį gyvenimą bei mus supantį pasaulį. Tad tinka visi kadrai nuo dramatiškų audrų ir įspūdingų debesų formavimųsi iki ramių peizažų ir kasdienių akimirkų, kurioms daro įtaką gamta.

Laimėjusios nuotraukos bus paskelbtos 2027 m. WMO kalendoriuje ir plačiai bendrinamos WMO svetainėje, „Flickr“ galerijoje ir socialinių tinklų platformose. Nors finansinio atlygio nebus, jūsų darbas sulauks pasaulinio pripažinimo. Na o jeigu bent vienas Lietuvoje atliktas kadras pateks tarp geriausiųjų, tuomet dar labai paglostysite širdis mūsų šalies meteorologams ir hidrologams. 😉

Štai ši Dzūkijoje šalia Dusios ežero užfiksuota Mariaus Kunigiškio nuotrauka su artėjančia audra pateko į 2026-ųjų WMO kalendorių. Na o dar vienas Renatos Kilinskaitės kadras pakliuvo į vadinamąjį garbingo paminėjimo sąrašą (iki oficialios pergalės pritrūko labai nedaug).

🔗 Visą detalesnę informaciją (anglų k.) bei įkelti savo nuotraukas galima čia: WMO 2027 Calendar Competition

📅 Galutinis terminas – 2026 m. rugpjūčio 16 d. (imtinai) todėl peržiūrėkite savo pastarųjų metų archyvus ir paskubėkite įkelti.

Na o atsidarę šią nuorodą galite peržiūrėti į šių metų kalendorių patekusius kadrus.

Jeigu anksčiau energetikos sistemos daugiausia turėjo būti pasirengusios didžiausiems poreikiams šaltomis žiemos dienomis, ateityje vis svarbesniu iššūkiu gali tapti ir vasaros karščio pikai, kai elektros reikia ne šildymui, o vėsinimui.

Pastaraisiais metais vis dažnesnės ir intensyvesnės karščio bangos ne tik kelia grėsmę žmonių sveikatai, bet ir tampa rimtu iššūkiu elektros energetikos sistemoms. Kai temperatūra pasiekia ekstremalias reikšmes, milijonai žmonių vienu metu įjungia oro kondicionierius ir kitas vėsinimo sistemas, todėl elektros vartojimas sparčiai išauga. Tokios situacijos jau stebimos Jungtinėse Amerikos Valstijose, Australijoje ir Jungtinėje Karalystėje, kur karščio bangos yra siejamos su didesne elektros tinklų apkrova, energijos tiekimo sutrikimų rizika ir būtinybe valdyti didžiausius vartojimo pikus.

Klimato kaita šią problemą stiprina. Kylant vidutinei temperatūrai ir dažnėjant ekstremalaus karščio laikotarpiams, vėsinimas tampa ne tik komforto, bet ir kritinės infrastruktūros dalimi. Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEP) ataskaita „Global Cooling Watch 2025“ pabrėžia, kad pasaulinis vėsinimo poreikis iki 2050 metų, jeigu dabartinės tendencijos nesikeis, gali išaugti daugiau nei tris kartus. Didžiausią įtaką tam turės augantis karščio bangų dažnis, gyventojų skaičiaus augimas ir didėjantis vėsinimo technologijų naudojimas.

Kadangi didžioji dalis vėsinimo įrenginių veikia naudodama elektrą, augantis poreikis tiesiogiai veikia energetikos sistemas. UNEP perspėja, kad nekontroliuojamas vėsinimo poreikio augimas gali didinti elektros tinklų apkrovą būtent tuo metu, kai karščio bangos sukelia didžiausią energijos poreikį. Pagal įprastą vystymosi scenarijų su vėsinimu susijusios emisijos iki 2050 metų galėtų pasiekti apie 7,2 mlrd. tonų CO₂ ekvivalento per metus – beveik dvigubai daugiau nei 2022 metais.

Skirtingi elektros energijos suvartojimo vėsinimui iki 2050 m. scenarijai (UNEP 2025): padidėjęs poreikis (raudona); pridėjus įprastinį efektyvumą (žydra), pridėjus pasyvų vėsinimą (mėlyna), pridėjus mažai energijos naudojantį vėsinimą (geltona), pridėjus geriausią energetinį efektyvumą (žalia).

Scenarijai (UNEP Tarptautinė atsinaujinančios energijos agentūra (IRENA) taip pat pažymi, kad vėsinimo sektorius taps vienu svarbiausių elektros paklausos augimo veiksnių. IRENA duomenimis, pasaulinis energijos poreikis vėsinimui iki 2050 metų gali padidėti apie 45 proc., palyginti su 2016 metais – nuo maždaug 7 iki 12 eksadžaulių. Didėjant temperatūrai, vis daugiau elektros bus naudojama pastatų, komercinių objektų ir pramonės procesų vėsinimui.

Karščio bangų metu energetikos sistemoms tenka dvigubas išbandymas. Viena vertus, didėja elektros paklausa dėl vėsinimo. Kita vertus, aukšta temperatūra gali mažinti kai kurių energetikos infrastruktūros elementų efektyvumą – pavyzdžiui, mažinti elektrinių našumą ar riboti kai kurių energijos gamybos technologijų veikimą. Todėl ateities iššūkis bus ne tik pagaminti daugiau elektros energijos, bet ir efektyviau valdyti jos vartojimą.

UNEP ir IRENA pabrėžia, kad sprendimas nėra vien tik didesnis oro kondicionierių skaičius. Reikalingas tvarus vėsinimas: energiją taupančios technologijos, geresnis pastatų projektavimas, šešėliavimas, žalioji infrastruktūra, natūralus vėsinimas ir išmanus elektros vartojimo valdymas. Tokios priemonės gali sumažinti elektros tinklų apkrovą karščiausiomis dienomis ir kartu mažinti klimato kaitą skatinančias emisijas.

Lietuvoje didžiausi elektros vartojimo pikai kol kas dažniausiai siejami su šaltuoju metų laiku, tačiau klimato kaita keičia energijos vartojimo struktūrą. Pastaraisiais metais dažnėjančios karščio bangos, miestų šilumos salos efektas ir augantis pastatų vėsinimo poreikis reiškia, kad vasaros elektros apkrovos ateityje gali tapti vis aktualesniu klausimu.

Parengė: Klimato ir tyrimų skyriaus patarėjas dr. Justas Kažys

Rugpjūčio 1-os vakare pietiniuose ir rytiniuose rajonuose (Alytaus ir Vilniaus apskrityse) buvo stebėtas labai greitas audros debesų formavimasis. Galingiausi audros židiniai sukėlė lokalų, bet stiprų škvalą ir intensyvias liūtis, todėl kai kuriose vietovėse buvo fiksuota reikšminga žala. 

Liepos 31-os dieną meteo.lt puslapyje, skiltyje „Specialisto komentaras“ buvo paskelbta, kad rugpjūčio 1-os dieną daug kur numatomi trumpi lietūs su perkūnija, per perkūniją vėjo gūsiai sieks 15–18 m/s, galima kruša. Rugpjūčio 1-os rytą prognozė buvo atnaujinta ir lietaus bei vėjo reiškinių intensyvumas sustiprintas, t. y. daug kur numatyti trumpi lietūs, vietomis smarkūs, didesnėje šalies dalyje prognozuota perkūnija, per perkūniją vėjo gūsiai kai kur 15–20 m/s, galima kruša. Informacija apie numatomus reiškinius didžiojoje Lietuvos dalyje buvo skelbiama ir meteo.lt svetainėje esančiame Pavojingų reiškinių žemėlapyje.  

Šeštadienio vakarą ir sekmadienio nakties pirmąją pusę Trakų Vokėje iškrito 34,6 mm, Vilniaus centre (Šnipiškėse) – 30,3 mm, Vilniaus oro uoste – 17 mm. Tai atitinka pavojingo reiškinio rodiklį. Smarkiausia audra slinko siauru ruožu per šiaurės vakarinę miesto dalį, todėl aplenkė Vilniuje esančias meteorologijos stotis – išmatuoti vėjo gūsiai siekė tik 13 m/s.  

Kitur Pietryčių Lietuvoje Meteo LT meteorologinių stočių duomenimis vietomis fiksuoti 16 m/s vėjo greičio gūsiai, tačiau vietovėse, kur padaryta didžiausia žala, remiantis ekspertiniu vertinimu, vėjo greitis buvo gerokai didesnis. Trečiųjų šalių meteorologinių stočių duomenimis kai kur buvo fiksuotas 20–24 m/s vėjo greitis. Atlikus pirminę Vilniaus meteorologinio radaro duomenų analizę Avižienių apylinkėse įvertinta, kad vėjo greitis galėjo siekti iki 28 m/s. Toks vėjo greitis turi didelę griaunamąją galią. Pagal pirminę analizę nustatyta, kad žalą sukėlė stiprus škvalas, o ne viesulas, tačiau artimiausiu metu šie duomenys bus patikslinti. 

Ankstyvą audros išprognozavimą apsunkino šios pagrindinės priežastys: itin sparti reiškinio dinamika, neįprastas reiškinio laikas bei detalesnių duomenų trūkumas. Pirma, audros debesys formavosi vėlai vakare (apie 21 val.), kai dėl krentančios temperatūros ir mažėjančio energijos kiekio atmosferoje audrų intensyvumas įprastai slopsta, todėl tokio masto reiškinys tuo paros metu nebuvo numatytas. Antra, audros židiniai pasižymėjo itin greita evoliucija – susidarydavo ir išsklaidydavo vos per pusvalandį, atnešdami smarkų lietų ir stiprius vėjus, todėl padaryta žala buvo labai lokali. Trečia, specialistai negalėjo pasitelkti skaitmeninių prognozių rezultatų, kadangi modeliai nepilnai įvertino sudėtingas termodinamines sąlygas atmosferoje. 

Dėl itin dinamiško ir neįprasto reiškinio pobūdžio prognozavimo procesas buvo ypač sudėtingas. Nuolat tobuliname savo metodus, atsižvelgdami į atmosferos procesų kompleksiškumą. 

Pateiktame žemėlapyje – žaibų išlydžių tankumas Vilniaus regione šeštadienio vakarą ir sekmadienio naktį. Didžiausias tankumas – Justiniškių, Pašilaičių, Fabijoniškių ir Verkių seniūnijose. Mažiausias – pietrytiniame miesto pakraštyje (dalyje Panerių, Naujininkų, Rasų ir N. Vilnios seniūnijose).

Parengė: Meteo LT Prognozių ir perspėjimų skyrius