Anot Ispanijos meteorologų, spalio 29 d. (antradienį) per aštuonias valandas kai kuriose Valensijos dalyse iškrito metinis lietaus kiekis (491 mm). Dėl liūčių daug teritorijų buvo užtvindytos, kilo nuošliaužos, pastatų griūtis. Ypač nukentėjo Turijos upės slėnis – po 1957 m. buvusio panašaus Valensijos potvynio buvo įrengta nauja Turijos upės vaga, kad būtų apsaugotas Valensijos miestas, tačiau dėl to vanduo nusiaubė kitas piečiau esančias gyvenvietes. Buvo sustabdytas traukinių ir lėktuvų eismas Valensijos kryptimi, užlieti ir užkimšti link Valensijos vedantys greitkeliai. Nelaimės metu žuvo mažiausiai 215 žmonių, daug dingusių be žinios. Padaryta milžiniška materialinė žala.
Žemėlapyje – kritulių kiekis spalio 29 d. iškritęs Valensijos regione ir Sentinel3 palydovo spalio 30 d. užfiksuotas vaizdas, kuriame matomos smarkaus lietaus į Viduržemio jūrą išplautos nuosėdos. Šaltiniai: WMO, AEMET, Copernicus.
Nors žiniasklaidoje buvo minimas potvynis, tačiau mūsų regiono hidrologai kalbėdami apie potvynius paprastai turi galvoje kasmet beveik tuo pačiu metu pasikartojančius vandens lygio pakilimus. Lietuvoje potvyniais vadinami žiemos sniego ir ledo tirpsmo sukelti vandens lygio pakilimai, kurie (kol dar būdavo stabiliau šaltos žiemos) dažniausiai prasidėdavo antroje kovo pusėje ir baigdavosi balandžio antroje pusėje. Šiais laikais potvynių vis dažniau sulaukiame dar net kalendorinei žiemai nepasibaigus.
Tuo tarpu Ispanijoje nutikęs atvejis atitiktų poplūdžio (angl. flash floods) apibrėžimą. Poplūdis yra staigus, trumpalaikis vandens lygio pakilimas upėje, kurį sukelia gausūs krituliai. Poplūdžiai gali kartotis keletą kartų per metus. Priklausomai nuo lietaus intensyvumo ir trukmės, poplūdžiai gali apimti mažas arba dideles teritorijas. Liūčių sukelti poplūdžiai formuojasi labai greitai, vandens lygis staigiai kyla. Priklausomai nuo kritulių pobūdžio ir kiekio, poplūdis gali trukti nuo kelių valandų iki kelių savaičių.
Poplūdžiai, kaip ir potvyniai, gali kelti grėsmę gyventojų sveikatai, gyvybei, turtui. Stiprus poplūdis gali užtvindyti šalia upės esančias teritorijas ir objektus, sutrikdyti elektros tiekimą, apsemti kelius. Poplūdžiai – gana sunkiai prognozuojami, todėl, prasidėjus ilgalaikiams lietums, vertėtų sekti hidrologinę informaciją, ypač atsižvelgiant į upių vandens lygio kilimą. Paskutinis žymesnis poplūdis Lietuvoje stebėtas rugpjūčio pradžioje, po liepos pabaigoje praslinkusios drėgnos audros.
Kitas pavojingas reiškinys sukeliantis staigų vandens kilimą upėje yra ledo sangrūdos. Šios susidaro ledonešio metu, kai didesnės ledo lytys užkliūva upės vingiuose, prie salų, atramų, tiltų, nukritusių medžių ar kitų kliūčių, sudarydamos laikinas ledo užtvankas. Aukščiau sangrūdų vandens lygis staiga pakyla, o žemiau – staiga nuslūgsta, tad dėl ledo kamščių gali kilti labai didelis potvynis. Susidariusios lyčių sangrūdos gali būti stichinių nelaimių priežastimi. Susigrūdus ledams staigiai kyla vandens lygis, upė patvinsta, taip padarydama daug žalos gamtai, žmogui ir jo turtui.
Nuotraukose viršuje – smarkios liūties padariniai Ispanijoje ir rudeninio poplūdžio metu patvinusi upė Vakarų Lietuvoje. Nuotraukose apačioje – pavasarinis potvynis Nemuno deltoje ir ledo sangrūdų sukeltas potvynis Latvijoje.
Gera žinia, jog pastarasis reiškinys šiuo metu intensyviau tyrinėjamas įgyvendinant ICEREG projektą. Pasibaigus projektui tikimasi, jog ledo sangrūdų sukeliamų potvynių modeliavimas ir ankstyvojo perspėjimo sistemos sukūrimas gerokai padidins Latvijos ir Lietuvos pasienio regiono atsparumą ledo ir sniego sangrūdų sukeliamiems potvyniams, o tai ypač svarbu atsižvelgiant į vykstančią klimato kaitą.
Projektas „Ledo sangrūdų potvynių rizikos valdymas Latvijos ir Lietuvos regionuose besikeičiant klimatui“ (ICEREG) įgyvendinamas gavus finansinę paramą pagal Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos programą 2021–2027 m. Projekto tikslas – modeliuoti ir kartografuoti ledo sangrūdų pažeidžiamose Lietuvos – Latvijos teritorijose sukeliamus potvynius. Sukurtas modelis bus naudojamas esamai ankstyvojo perspėjimo sistemai tobulinti, naudojant informaciją apie ledo sangrūdų potvynius. Projektas padidins Latvijos ir Lietuvos pasienio regionų saugumą ir atsparumą iššūkiams, susijusiems su ledo sangrūdų sukeliamų potvynių rizika, dažnėjančia dėl klimato kaitos.
Bendras projekto biudžetas – 654 082,50 EUR, įskaitant 80 proc. ERPF bendrafinansavimą.
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2024-02-01 iki 2025-12-31.
Projekto numeris: LL-00136
Projekto akronimas: ICEREG
Projekto partneriai:
- Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centras, Latvija;
- Lietuvos energetikos institutas, Lietuva;
- Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie AM, Lietuva.
Projektas finansuojamas Europos Sąjungos „Interreg VI-A Latvia–Lithuania Programme 2021–2027“ programos lėšomis.