Autorius: Gytis Valaika

Nuo seno pagal liepos 10-osios, Septynių miegančių brolių dienos, orus buvo sprendžiama, kokie orai laukia likusią vasaros pusę. Buvo tikima, jei šią dieną be perstojo lyja, lis dar septynias dienas, o gal ir septynias savaites. Bet jei šią dieną visai nelyja, irgi nėra gerai – tai pranašauja sausrą ir prastą derlių.

Liepa yra tas mėnuo, kai vidutiniškai Lietuvoje iškrenta daugiausiai kritulių – 84 mm (SKN, 1991–2020 m. vidurkis), o iš trijų dešimtadienių „šlapiausias“ būtent antrasis, prasidedantis po Miegančių brolių, dešimtadienis – 30 mm. Taigi, senolių pastebėjimas, kad liepa lietingiausias mėnuo, teisingas. Tiesa, pajūryje ir vakarinėje šalies dalyje lietingiausias paprastai būna spalis.

Šį kartą pabandėme pažvelgti, ką lėmė Miegantys broliai, kai liepos 10-ąją lijo visose 18-oje meteorologijos stotyse ir atvirkščiai, kai buvo visose sausa. Nuo 1961 m., per 60 metų, tik 7 metus lijo visoje Lietuvoje ir 11 metų, kai nelijo visai.

Teiginys, kad jei nelyja per Miegančius brolius, tai lauk sausros, puikiai pasitvirtino 1992 metais – sausra vietomis tęsėsi iki rugpjūčio antros pusės. Tačiau 1993 ir 2017-ieji šį teiginį paneigia. 1993 m. nelijo nei vienoje stotyje, o visa vasara buvo labai lietinga – po Miegančių brolių nelijo tik vieną dieną. 2017 m. liepos 10 d. negausiai palijo tik vienose meteorologijos stotyje, tačiau lietingas laikotarpis nusitęsė iki rugpjūčio vidurio.

Iš metų, kai lijo visose stotyse, kritulių gausa išsiskyrė 1980-ieji: per parą vidutiniškai Lietuvoje prilijo apie 20 mm (nuo 2,2 mm Utenoje iki 34,4 mm Telšiuose) ir lietūs tęsėsi iki liepos 28 d. O pernai, 2020 m., priešingai – 10 d. lijo visose stotyse. 11 d. 17 iš 18, o po to sekė 8 dienų sausas periodas.

Taigi, gerai paieškojus, galime rasti ir patvirtinančių, ir paneigiančių Miegančių brolių mitą faktų. Tikėti ar netikėti – kiekvieno laisvo pasirinkimo reikalas. 😉

Etnologų teigimu, Septynių brolių miegančiųjų dienos pavadinimas kilęs iš legendos apie septynis brolius – tikėjimo kankinius, stačiusius šventovę Kyjive, o paskui užmigusius ir miegančius iki šiol. Beje, liepos 10 d. rytmetį danguje trumpam pasirodo Sietynas, sudarytas iš septynių žvaigždžių.

Na o kokie orai bus artimiausiomis dienomis galite sužinoti čia.

Parengė: Klimato ir tyrimų vyriausioji specialistė Zina Kitrienė
(pirmą kartą šis tekstas buvo publikuotas 2021-07-09)

Džiugios naujienos meteorologų (ir ne tik) bendruomenei. Buvo pradėti platinti naujojo meteorologinio palydovo MTGI1 „Lightning Imager“ įrankio duomenys. Palydove esantis atmosferos stebėjimo įrankis turi keturias kameras, kurių matymo laukai apima Europą, Afriką, Artimuosius Rytus, dalį Pietų Amerikos ir didžiąją dalį Atlanto vandenyno.

Naudojant „Lightning Imager“ galima stebėti žaibų aktyvumo pokyčius, todėl sinoptikai galės geriau prognozuoti audrų vystymąsi ir stiprumą. Įdomu tai, kad įtaisytos kameros nuolat stebi žaibų aktyvumą iš kosmoso ir gali užfiksuoti net 1000 kadrų per sekundę, todėl žaibo išlydį aptinka greičiau nei per vieną akies mirksnį.

Be to, EUMETSAT pradėjo platinti duomenis savo valstybių narių meteorologijos tarnyboms ir kitiems naudotojams. Labai svarbu, kad EUMETSAT teikia duomenis Afrikos ir kitų regionų meteorologijos tarnyboms, kur žaibų aptikimo galimybės naudojant antžeminius stebėjimus yra ribotos.

Primename, kad Lietuvoje (Biržų, Šilutės, Varėnos ir Raseinių meteorologijos stotyse) jau daugiau kaip dešimtmetį yra įrengti ir veikia žaibų detektoriai, kurie fiksuoja žaibų išlydžius dangus–žemė ir išlydžius, vykstančius tarp debesų. Žaibų detektoriai 350 km spinduliu aptinka daugiau kaip 90 proc. visų žaibų išlydžių. Taigi, Lietuvos atveju „Lightning Imager“ papildys jau esamą žaibų aptikimo sistemą bei suteiks papildomų duomenų apie audras mūsų šalyje.

Plačiau apie „Lightning Imager“ naudą ir duomenis galite pasiskaityti EUMETSAT svetainėje.

2014 m. sausio 1 d. Lietuva tapo Europos meteorologinių palydovų eksploatacijos organizacijos (EUMETSAT) visateise valstybe nare. Narystė leidžia Lietuvai visapusiškai dalyvauti sprendimų priėmimo procese, formuojant šios tarptautinės meteorologijos organizacijos ateitį. Narystė EUMETSAT bei galimybės naudotis šios tarptautinės organizacijos teikiamais meteorologiniais duomenimis suteikia Lietuvos įmonėms teisę dalyvauti EUMETSAT skelbiamuose konkursuose ir taip prisidėti prie palydovinės meteorologijos plėtros.

Birželio 19 d. Lietuvą galėjo pasiekti didžiausia audra per pastarąjį penkmetį. Laimei, stichija mus aplenkė, tačiau praūžė vos už 30 kilometrų nuo Lietuvos sienos, padarydama rimtos žalos Latvijoje ir Baltarusijoje. Įvertinusi didelį visuomenės susidomėjimą, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT) nori supažindinti orų prognozavimo procesu ir priimtais sprendimais, susijusiais su šia audra.

Orų prognozavimo procesas

Orų prognozės sudaromos pasitelkiant įvairias technologijas – nuo palydovų, radarų, lazerių iki paprasčiausių termometrų. Meteorologijos stotys renka duomenis apie atmosferos sąlygas, tokias kaip temperatūra, vėjas, krituliai, matomumas ir debesuotumas. Šie duomenys perduodami meteorologinių tarnybų sinoptikams tolesnei jų analizei. Naudodami matematikos lygtis, įvairius skaitmeninius modelius ir kitus metodus, sinoptikai sudaro orų prognozes. Skirtingi metodai leidžia kritiškai įvertinti įvairias prognozes ir parinkti labiausiai tikėtiną scenarijų, perspėjant visuomenę bei valstybės ir savivaldybių institucijas apie artėjančius orų pokyčius.

Prognozėms sudaryti LHMT naudoja du pažangius skaitmeninius modelius – ribotos teritorijos labai aukštos raiškos modelį Harmonie ir globalų mažesnės skiriamosios gebos modelį ECMWF. Šie modeliai, automatiškai atnaujina orų prognozes ir žemėlapius atitinkamai kas 3 ir 6 valandas.

Skaitmeninių modelių prognozių tikslumas siekia net 85–90 %, tačiau vasarą, kai padažnėja perkūnijų ir audrų formavimasis, šis tikslumas gali būti gerokai mažesnis.Taigi, nors modelių sudaromos prognozės nuolat tobulėja ir tampa vis tikslesnės, tačiau pasitaiko atvejų, kai jos gali neatitikti realybės ir nesutapti su vaizdu už lango.

Neįvykusi birželio 19-tosios audra

Praėjusią savaitę perspėjimus dėl galinčių kilti pavojingų orų reiškinių LHMT išplatino dar antradienį, o trečiadienio naktį savo perspėjimus išleido ir gerą reputaciją tarp meteorologų turinti ESTOFEX tarnyba (European Storm Forecast Experiment).

Europos sinoptikai, kurie specializuojasi sudarant pavojingų vasariškų audrų prognozes, Rytų Lietuvai paskelbė patį aukščiausią (trečiąjį) audrų pavojaus lygį. Per 20 metų tai yra vos trečias kartas, kuomet mūsų valstybei buvo suteiktas toks lygis. Trečio lygio audras lydi intensyvios perkūnijos, smarkūs vėjai ir stambi kruša (ir bent teoriškai galintys susiformuoti viesulai).

Birželio 19-tosios ryte dalis LHMT naudojamų skaitmeninių modelių rodė palankias, kita dalis – ne tokias palankias sąlygas stipriai audrai susiformuoti. Remdamiesi savo patirtimi, LHMT sinoptikai parengė labiausiai tikėtinų ir potencialiai pavojingų orų prognozę, kuri nesutapo su skaitmeninio orų modelio prognoze. Siekiant užtikrinti visuomenės ir turto saugumą, nutarta remtis sinoptikų analize, todėl skaitmeninio orų modelio duomenų teikimas LHMT interneto svetainėje buvo laikinai išjungtas, išvengiant klaidinančios informacijos sklaidos.

Audros poveikis kaimyninėms šalims

Nors Lietuvą audra aplenkė, mūsų kaimynams gamta nebuvo tokia gailestinga. Trečiadienio popietę Daugpilyje ir Latgalos regione siautė stipri audra. Latvijos gelbėjimo tarnyba pranešė gavusi 19 iškvietimų dėl nuvirtusių medžių, kurie kai kur prispaudė automobilius ir sutrikdė eismą.

Audra Daugpilyje FOTO: Ivars Soikāns / Latvijos naujienų agentūra

Audra Daugpilyje FOTO: Ivars Soikāns / Latvijos naujienų agentūra

Audra Daugpilyje FOTO: Ivars Soikāns / Latvijos naujienų agentūra LETA

Baltarusijoje didžiausia žala kliuvo Gardino sričiai, kur audra sugadino 47 namų stogus, užfiksuoti 73 medžių virtimo atvejai. Kruša ir stiprūs vėjai sukėlė didelių problemų, o krentantis medis mirtinai sužalojo moterį. Minske per valandą iškrito 23,4 mm lietaus, dėl ko vėlavo viešasis transportas, ir susidurta su kitais iššūkiais. Dėl nuvirtusių medžių buvo sutrikdytas traukinių judėjimas, o elektros tiekimo sutrikimai užfiksuoti 571 gyvenvietėje.

Audra Baltarusijoje FOTO: BALTARUSIJOS NEPAPRASTŲJŲ SITUACIJŲ MINISTERIJOS NUOTR.

Audra Baltarusijoje FOTO: BALTARUSIJOS NEPAPRASTŲJŲ SITUACIJŲ MINISTERIJOS NUOTR.

Norime pabrėžti, jog reaguoti į ekstremalaus pavojaus pranešimus yra būtina visada, nes perspėjimai rengiami atsakingai ir remiantis kruopščia įvairių duomenų analize. Tokio lygio perspėjimai kaip šis būna labai retai – vos keletą kartų per metus. LHMT tikslas buvo, yra ir bus teikti patikimą informaciją ir kuo tikslesnes prognozes, įspėti apie artėjančius pavojingus orų reiškinius ir užtikrinti visuomenės ir turto saugumą.

Parengė: LHMT Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo vyriausiasis specialistas Eligijus Labanauskas

LHMT perspėja apie pavojingą meteorologinį reiškinį – karštį. Birželio 27 d. Pietvakarių Lietuvoje daug kur oras įkais iki 30–33 laipsnių karščio. Birželio 28 d. daugelyje rajonų aukščiausia oro temperatūra sieks 30–34 laipsnius karščio. Birželio 29 d. bus gaiviau, dieną sušils iki 23–28 (pajūryje – iki 20–22) laipsnių. Birželio 30 d. oras vėl įkais iki 27–32 laipsnių karščio.

Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, Saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado). Atsižvelgdami į tai, specialistai ragina nebūti abejingiems savo ir artimųjų sveikatai.

Karštą dieną specialistai rekomenduoja, kaip apsisaugoti nuo karščio keliamų grėsmių

• Stengtis būti patalpose, kuriose yra įrengti ventiliatoriai ar oro kondicionieriai. Nesant tokių sąlygų namuose, planuoti laiką taip, kad jis būtų praleistas vėsiose patalpose: bibliotekoje, kino teatre, prekybos centre ar pan. Svarbu, kad patalpos oro temperatūra nebūtų žemesnė nei 18 °C.
  
• Dažniau gerti skysčių – visą dieną po truputį, nelaukiant, kol pradės kamuoti troškulys. Geriausiai tam tinka mineralinis, mineralizuotas, geriamasis arba pasūdytas vanduo. Vengti alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su cukrumi ar saldikliais – jie skatina didesnį skysčių išsiskyrimą.
  
• Vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Valgyti daugiau skystų produktų, lengvai virškinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių. Maistas, pavyzdžiui, mėsa, kuris turi daug baltymų, didina metabolinės šilumos gamybą ir skatina vandens netekimą.
  
• Einant į lauką, užsidėti galvos apdangalą arba vietoj jo naudoti skėtį. Taip pat lauke dėvėti Saulės akinius su UVA ir UVB filtru.
  
• Dėvėti lengvus, šviesius, natūralaus audinio, neveržiančius ir orui pralaidžius drabužius.
  
• Naudoti apsauginius kremus nuo Saulės su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi (30 SPF ir daugiau). Apsauginiais kremais pasitepti reikia 30 min. prieš išeinant į lauką.
  
• Poilsiui gamtoje pasirinkti vietą pavėsyje, vengti tiesioginių Saulės spindulių, riboti buvimo saulėkaitoje laiką, būti po skėčiais. Ypač pavojinga užmigti Saulės atokaitoje.
  
• Nepalikti uždarytame automobilyje vyresnio amžiaus ar neįgalių žmonių, vaikų, gyvūnų, net ir tuo atveju, kai visi langai atviri. Automobiliai labai greitai įkaista, todėl likusiems automobilyje gali grėsti šilumos smūgis. Patikrinti, ar vaikiškos sėdynės paviršius bei saugos diržai nėra per karšti, kad vaikas nenusidegintų.
  
• Riboti fizinį aktyvumą, ypač vidurdienį – nuo 11 iki 17 valandos. Susiplanuoti sodo, daržo ir kitus ūkio darbus taip, kad jie būtų atliekami anksti ryte arba vakare. Dirbantiems karštyje darbuotojams numatyti specialias pertraukas vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val.
  
• Dažnai naudotis vėsiu dušu ar vonia.
  
• Palaikyti vėsią namų aplinką. Langus uždengti šviesios spalvos užuolaidomis, ritininėmis užuolaidomis ar medžiaga su aliuminio paviršiumi, kuri atspindėtų Saulės spindulius. Dienos metu namuose uždaryti langus ir juos atverti tik vakare, kai oro temperatūra būna nukritusi.
  
• Dieną naudoti kuo mažiau elektrinių įrenginių, dirbtinės šviesos, nes tai sukuria papildomo karščio.
  
• Jeigu yra galimybė, miegoti vėsesniame kambaryje.
  
• Sergant širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, stebėti savo sveikatos būklę. Atminti, kad esant dideliems karščiams paskirtų vaistų poveikis gali pakisti, todėl būtina pasitarti su šeimos gydytoju dėl vaistų vartojimo ir jų dozės.
  
• Skubiai kreiptis medicinos pagalbos:
  Gausiai prakaituojant ir pasireiškus raumenų mėšlungiui (traukuliams);
  Kūno temperatūrai pakilus >40 °C, esant karštai ir šlapiai odai;
  Radus sumišusį ar be sąmonės žmogų.

Informaciją parengė Higienos instituto ir Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro specialistai (Ilona Burkauskienė el. p. ilona.burkauskiene@hi.lt ir Karolina Nevero el. p. k.nevero@essc.sam.lt)

Naujausią orų prognozę rasite mūsų svetainėje, skiltyje „Specialisto komentaras“.
Įvairių naudingų patarimų kaip pasiruošti pavojingiems reiškiniams rasite čia.

Vasaros saulėgrįža kasmet įvyksta vis kitu laiku, birželio 20 arba 21 dieną. Šiemet ji formaliai įvyko dar birželio 20 d. 23:50 val. (Lietuvos laiku), tačiau dažniausiai yra minima birželio 21-ąją. Šiaurės pusrutulyje baigėsi astronominis pavasaris ir prasidėjo astronominė vasara, o tuo pačiu, buvo pasiektas šviesiojo metų pusmečio pikas.

Daugelyje pasaulio kultūrų vidurvasaris (vasaros saulėgrįža) pažymimas šventėmis ir apeigomis (Lietuvoje – Joninių arba Rasų šventė). Tikima, kad vidurvasario naktis yra stebuklinga, jos metu galima įgauti mistinių galių, labai dažnai kūrenami laužai, siekiant atbaidyti piktąsias jėgas. 👻

Taigi, dabar lieka dar trys mėnesiai ir žengsime į tamsųjį metų pusmetį. O kol kas, maždaug iki liepos vidurio, dienos ilgumo pokyčių daugelis net nepajusime ir tik vasaros antroje pusėje dienos trukmė vis labiau ims trumpėti. Nuo rugpjūčio grįš astronominės naktys (kuomet pilnai sutemsta), tada išskris danguje nardantys čiurliai ir aplinka vis labiau primins besiartinantį rudenį.

Eumetsat. Meteosat 0 degree Natural Colour Enhncd. Full disc high resolution. Nuotraukos viršuje raudonai pažymėta Lietuvos teritorija. Palydovinė nuotrauka užfiksuota 2024-06-21, 9 val. ryte (Lietuvos laiku).

Pateiktoje šiandienos ryto palydovinėje nuotraukoje (iš ~35800 km aukščio) galite matyti, kad Žemės šiaurinis pusrutulis yra labiau apšviestas Saulės nei pietinis. Būtent todėl turime skirtingus metų laikus ir šiuo metu pas mus yra vasara, o dienos labai ilgos.

Kokie orai numatomi ilgąjį Joninių savaitgalį galite sužinoti mūsų svetainės skiltyje „Specialisto komentaras“ (prognozė būna atnaujinama kasdien bent du kartus: anksti ryte ir popiet).

Perspėjimus dėl laukiančių pavojingų orų prognozių antradienį išplatino LHMT, o trečiadienio naktį savo perspėjimus išleido ir nemažą reputaciją tarp meteorologų turinti ESTOFEX tarnyba (European Storm Forecast Experiment, liet. Europos audrų prognozių eksperimentas).

Europos sinoptikai, kurie specializuojasi pavojingų vasariškų audrų prognozavime, Rytų Lietuvai paskelbė patį aukščiausią (trečiąjį) audrų pavojaus lygį. Per 20 metų tai yra vos 3 kartas, kuomet mūsų valstybei suteikiamas toks lygis. Pagrindinis kylantis pavojus – intensyvios perkūnijos, smarkūs vėjai ir stambi kruša (ir bent teoriškai galimi susiformuoti viesulai).

Nežiūrint suteikto aukščiausio pavojaus lygio ne visuomet šios prognozės išsipildo, kadangi atmosferoje nuolat vyksta dinamiški procesai ir, deja, kai kurios prognozės būna iš dalies klaidingos. Lygiai taip pat teoriškai gali nutikti ir šiandien, kadangi skirtingi orų modeliai pateikia labai nevienareikšmiškus rezultatus. Gali nutikti ir taip, jog daugelis prognozuotų baisumų gali praslinkinti kaimyninės Baltarusijos teritorija arba išlikti tik pačiuose Lietuvos pietryčių ir rytų pakraščiuose, tačiau audrų rizika vis tiek išlieka labai aukšta. Sekite oficialias prognozes rašomas kas keletą valandų („Artimiausių valandų prognozė“) ir radarų informaciją, kur matysite kaip slenka audros.

ESTOFEX prognozę anglų k. galite rasti čia.

Kiekvienas žmogus turi žinoti savo vaidmenį valstybės gynyboje ir įgyti praktinių gebėjimų, reikalingų priešintis, nes žinios suteikia užtikrintumo. Tam, kad visi suprastų savo vaidmenis, Lietuvos kariuomenėje yra keičiama karo komendantūrų struktūra taikos metu. Tai dar vienas būdas, leisiantis piliečiams prisidėti prie valstybės gynybos.

Piliečiai, norintys prisidėti prie valstybės gynybos ir įgyti karinių įgūdžių, registruotis gali artimiausiame Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (KPKT) padalinyje (šiuo metu Lietuvoje veikia 26 regioniniai KPKT padaliniai) arba užpildžius anketą karys.lt. Registracija į taikos meto komendantinius vienetus tęsis iki rugpjūčio 31 d.

Pakeista karo komendantūrų struktūra taikos metu bus sukurta Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos bei jau egzistuojančių komendantūrų pagrindu. Greta paskirtų komendantų ir jų pavaduotojų bei komendantinių vienetų atsiras galimybė rengti rezerve esančius asmenis taikos metu bei patriotiškai nusiteikusiems piliečiams suteikti karybos žinių, integruoti į komendantinių vienetų struktūrą.

Komendantūrų komendantiniai vienetai taikos metu bus užpildyti profesinės karo tarnybos kariais, priskirtais parengto rezervo karo prievolininkais, Lietuvos šaulių sąjungos komendantiniais šauliais ir pilietiškais asmenimis. Taikos metu jų karinį rengimą užtikrins Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP). Platus komendantūrų tinklas leis paruošti pilietiškai nusiteikusius asmenis, kad šie galėtų gintis ir ginti svarbius objektus konkrečiose, jiems gerai pažįstamose gyvenamosiose vietose.

Į komendantūras gali užsirašyti visi patriotiškai nusiteikę piliečiai. Visų specialybių ir išsilavinimo žmonės, norintys pasirengti krašto gynybai ir įgyti bazinių karinių žinių ir įgūdžių yra laukiami komendantūrose.

Ketinama užtikrinti komendantinių vienetų aprūpinimą ginkluote ir ekipuote (pratybų metu). Asmenys suregistruoti į Komendantinius vienetus, bus rengiami 3–10 dienų per metus, kviečiant į pratybas šio padalinio sudėtyje, kartu su kitais parengtojo rezervo kariais, numatytais į šiuos vienetus.

Karo atveju piliečiai, įtraukti į komendantūrų sąrašus ir įgiję karinių įgūdžių, padės ginti savo miestelį ar rajoną, saugos gyvenamojoje aplinkoje esančius svarbius objektus. Komendantiniams vienetams priklausantys asmenys rūpinsis svarbių objektų jų mieste ar rajone apsauga, įrenginės ir saugos kontrolės postus, užtikrins komendanto valandos laikymosi taisykles, dalyvaus turto rekvizicijos procese, stebės aplinką, kovos su nelegaliomis ginkluotomis grupėmis ar atliks kitas, Lietuvos kariuomenės pavestas užduotis.

Planuojama, kad jau spalio mėnesį karo komendantūrų kariniuose vienetuose bus pradėtas karinis rengimas.

LR Krašto apsaugos ministerijos parengtas pranešimas

Vasara prasidėjo ir daugelis nors kartą keletui dienų planuoja nuvykti prie Baltijos jūros. Taigi, aktualia tampa ne tik orų prognozė pajūrio regionui, tačiau ir kokia yra vandens temperatūra (ypač norintiems maudytis kuo šiltesnėje jūroje). Todėl visiems primename, jog mūsų svetainėje galite surasti ne tik įprastas (orų), bet ir jūrines prognozes, kurias sudaro Klaipėdoje budinčios hidrometeorologijos specialistės.

Jūrinių prognozių ieškokite meteo.lt svetainės skiltyje „Prognozės“ ➡️ „Jūrinės prognozės“. Ateinančios paros specialisto paruošta prognozė kartu su žemėlapiu būna atnaujinama kasdien apie pietus. Joje surasite informaciją ne tik apie prognozuojamą vėjo kryptį ir greitį, bet dar sužinosite apie prognozuojamus kritulius, matomumą, bangų aukštį ir oro bei vandens temperatūrą.

Taip pat primename, jog faktinę vandens telkinių (ir jūros) temperatūros informaciją (su 30 dienų istorija) rasite žemėlapyje bei lentelėje esančioje svetainės skiltyje „Dabar“ ➡️ „Vandens telkiniai“. Be to, planuojant ilgesnį laiką praleisti paplūdimyje verta pasitikrinti ir UV indekso prognozes skiltyje „Prognozės“ ➡️ „UV indeksas“.

Linkime smagių vasaros atostogų, gerų orų ir šiltos jūros! 🌞

Šių metų pavasaris buvo šilčiausias per visą modernių meteorologinių stebėjimų istoriją (t. y. nuo 1961 m.). Na o ilgamečiai Vilniaus oro temperatūros duomenys rodo, kad tai buvo šilčiausias pavasaris per beveik 250 metų!

Vidutinė pavasario oro temperatūra Lietuvoje siekė +9,4 °C. Iki šiol šilčiausias buvo 2014 m. pavasaris (+8,6 °C). Primename, jog vidutinė pavasario oro temperatūra yra +6,8 °C, todėl šių metų pavasaris buvo net 2,6 laipsnio šiltesnis už normą.

Tokį šiltą pavasarį lėmė ypač šilti kovo, balandžio ir gegužės mėnesiai. Kovo mėnuo (vidutinė oro temperatūra +2,3 °C) buvo ketvirtas šilčiausias (kartu su 2015 m. kovu), balandis (+8,5 °C) – penktas (kartu su 2014 m. balandžiu), o gegužė (+15,4 °C) buvo antra šilčiausia (kartu su 2013 m.) per visą modernių meteorologinių stebėjimų istoriją. Dėl tokių šiltų pavasario mėnesių augalai sužaliavo ~3 savaitėmis anksčiau nei įprastai, gamtoje jautėsi nuolatinis skubėjimas, kuris nusitęsė net į šių metų vasarą. Beje, ji taip pat prasidėjo anksčiau ~11 dienų, o Klaipėdos rajone – net daugiau nei trimis savaitėmis anksčiau.

Kaip galite matyti pateiktame temperatūros grafike, didžiąją kalendorinio pavasario dalį vyravo šiltesni už normą orai. Iš 92 dienų tik 25 dienos buvo šaltesnės už normą. Didžiausios teigiamos temperatūros anomalijos fiksuotos balandžio 9-ąją (net +12,7 laipsnio šilčiau už tos paros vidurkį), balandžio 1-ąją (+11,8°), kovo 31-ąją (+10,8°) ir balandžio 10-ąją (+9,4°). Didžiausios neigiamos temperatūros anomalijos fiksuotos balandžio 22–23 dienomis (anomalijos, atitinkamai, -6,7 ir -7,5 laipsnio), kuomet dalis šalies sulaukė gausaus sniego.

Primename, kad pavasarį buvo užfiksuoti net devyni nauji paros aukščiausios oro temperatūros rekordai. Kaip niekada šilta buvo kovo 1, 3, 16, 30–31 ir balandžio 1, 8–10 dienomis. Gegužės pabaigoje, nors ir buvo neįprastai šilta, tačiau šiek tiek iki naujų rekordų pritrūkome. Labai dažni šilumos rekordai kovą ir balandį buvo nulemti labai šiltų oro masių įsiveržimų iš pietų, nuo Šiaurės Afrikos (su tokio šilto oro srovėmis mus dažniau pasiekdavo ir Sacharos dulkės, išaugdavo atmosferos drumstumas bei oro tarša).

Naujausias metų, mėnesių ir dešimtadienių apžvalgas galite rasti čia.

Parengė: LHMT meteorologas Gytis Valaika

Žemėlapyje galite matyti užfiksuotų žaibų išlydžių tankio žemėlapį. Pažymėtina, kad vietos kuriose žaibavo daugiausia dažnai sutampa su vietovėmis kur praslinko smarkios liūtys, krito kruša ir fiksuoti vėjo sustiprėjimai.

Kone visi gegužės mėn. išlydžiai buvo fiksuojami tarp gegužės 18–31 d. t. y. antrojo mėnesio pusėje, kai įsivyravo meteorologinei vasarai būdinga temperatūra. Iš viso Lietuvoje užfiksuota daugiau nei 36 tūkst. žaibų išlydžių. Iš jų tik 7413 išlydžiai (arba penktadalis) trenkė iš debesies į žemę. Likę išlydžiai vyko tarp debesų. ☁️ Kiek daugiau nei 23 tūkst. išlydžių (arba ~2/3) buvo neigiamo krūvio. Patys pavojingiausi yra teigiami žaibų išlydžiai trenkiantys iš debesies į žemę. Būtent jie dažniausiai mirtinai nutrenkia žmones, gyvulius, padega miškus, namus ir t. t. Šių būta gana nedaug – 1931 išlydis arba tik 5 proc. nuo visų užfiksuotų perkūnijų.

Didžiausias žaibų išlydžių tankis užfiksuotas Jonavos, Akmenės ir Joniškio rajonuose, kur vidutiniškai 1 km² teko po ~1 žaibo išlydį. Mažiausiai perkūnijų (t. y. ramiausia) buvo Neringos, Visagino, Šilutės, Birštono ir Palangos savivaldybėse (vidutiniškai 0,1–0,2 išlydžio/km²).

Labiausiai perkūnijomis pasižymėję dienos Lietuvoje buvo fiksuojamos:
⚡gegužės 25 d. – 9865 išlydžiai;
⚡gegužės 29 d. – 5036 išlydžiai;
⚡gegužės 21 d. – 4331 išlydžiai.

Beje, sekmadienį, birželio 2-ąją, buvo viršyta net ir gegužės 25-osios reikšmė, nes užfiksuota ~10 tūkst. žaibų išlydžių.

Lietuvoje (Biržų, Šilutės, Varėnos ir Raseinių meteorologijos stotyse) įrengti žaibų detektoriai fiksuoja žaibų išlydžius dangus–žemė ir išlydžius, vykstančius tarp debesų. Žaibų detektoriai 350 km spinduliu aptinka daugiau kaip 90 % visų žaibų išlydžių. Taigi, dalis perkūnijų lieka neužfiksuotos (paprastai sunkiau užfiksuojami silpnesni išlydžiai vykstantys tarp debesų).

Parengė: LHMT meteorologas Gytis Valaika