Autorius: Gytis Valaika

2026 m. EUMETNET (Europos hidrometeorologijos tarnybų organizacija) švenčia 30-ąsias Europos nacionalinių hidrometeorologijos tarnybų bendradarbiavimo metines. Nuo 1996 m. EUMETNET sudarė sąlygas savo narėms bendradarbiauti sprendžiant bendrus prioritetinius klausimus – nuo stebėjimo tinklų stiprinimo ir duomenų kokybės bei prieinamumo gerinimo iki aukštos kokybės orų ir klimato paslaugų teikimo bei inovacijų spartinimo. Šis jubiliejus liudija ilgalaikę Europos bendradarbiavimo vertę, nes jis stiprina nacionalinius pajėgumus ir teikia apčiuopiamą bendrą naudą nariams bei visuomenei.

Iš pradžių įkurtas siekiant stiprinti bendradarbiavimą ir atstovauti Europos nacionalinių meteorologijos tarnybų bendriems interesams, EUMETNET vystėsi kartu su kintančiais moksliniais, operatyviniais ir politiniais poreikiais. Tai, kas prasidėjo kaip savanoriškas tinklas, išaugo į brandžią ir patikimą partnerystę, grindžiamą ilgalaikiu įsipareigojimu, bendrais tikslais ir abipusiu pasitikėjimu.

Parama narėms per bendras veiklas

Per pastaruosius tris dešimtmečius EUMETNET sudarė sąlygas savo narėms bendradarbiauti įvairiose srityse, taip didindamas meteorologijos veiklos efektyvumą, nuoseklumą ir inovacijas visoje Europoje. Bendradarbiaudamos narės gali sutelkti savo žinias, išvengti nereikalingo darbo dubliavimo ir pasinaudoti bendrai sukurtomis sprendimais.

Šis bendradarbiavimo modelis padeda nacionalinėms meteorologijos tarnyboms vykdyti viešąsias paslaugas, kartu stiprindamas bendrą Europos gebėjimą reaguoti į kintančius vartotojų poreikius, technologijų pažangą ir aplinkos iššūkius.

Vertė peržengianti sienas

Nuo pat įkūrimo EUMETNET nuosekliai plėtėsi: iš pradžių daugiausia dėmesio skyręs koordinavimui, dabar jis tapo visapusiška sistema, remiančia įvairias bendras veiklas Europos meteorologijos srityje. 

Ankstyvasis bendradarbiavimas buvo sutelktas į stebėjimų spragų mažinimą duomenų trūkumo kenčiančiose ir atokiose vietovėse, pavyzdžiui, Šiaurės Atlante ir Arktyje, naudojant laivuose paleidžiamus radiozondus ir stebėjimus iš lėktuvų. Tuo pačiu metu pradėta keistis paviršinių stočių ir radarų duomenimis, siekiant pagerinti duomenų kokybę ir prieinamumą. Šis pradinis darbas lėmė EUMETNET sudėtinės stebėjimo sistemos sukūrimą – svarbų etapą Europos meteorologiniame bendradarbiavime. Tai parodė, kad bendradarbiavimas Europos lygmeniu gali užtikrinti geresnį stebėjimų aprėptį, aukštesnės kokybės duomenis, visos Europos mastu naudojamus produktus, pagrįstus nacionaliniais duomenimis, ir galiausiai tikslesnes orų prognozes už mažesnę kainą.

Remdamiesi šia sėkme, palaipsniui buvo įdiegtos papildomos stebėjimo galimybės, įskaitant jūros paviršiaus stebėjimus, atmosferos sąlygų – tokių kaip vėjas, temperatūra, drėgmė ir ore esančios dalelės – matavimus įvairiuose aukščiuose, o pastaruoju metu – ir žiedadulkių stebėjimą. Tuo pačiu metu bendradarbiavimas išsiplėtė už stebėjimo ribų ir apėmė orų prognozavimą, klimato paslaugas, aviacijos meteorologiją, švietimą ir mokymą, duomenų politiką bei prieinamumą, taip pat bendrų interesų atstovavimą svarbiausiose Europos ir pasaulinėse organizacijose.

Prognozavimo srityje vienas iš labiausiai pastebimų EUMETNET pasiekimų yra „MeteoAlarm“ – visuomenei gerai žinoma įvairių pavojų ankstyvojo įspėjimo sklaidos sistema. Ji renka, tarptautiniu mastu suderina, vizualizuoja ir platina nacionalinių meteorologijos tarnybų visoje Europoje skelbiamus orų įspėjimus.

Reaguodama į didėjančius duomenų poreikius ir sparčius technologinius pokyčius, EUMETNET sukūrė „MeteoGate“ – bendrą Europos duomenų mainų infrastruktūrą, kuri nariams ir išorės vartotojams palengvina meteorologinių duomenų paiešką ir prieigą prie jų. Tuo pačiu metu EUMETNET pradėjo įgyvendinti daugybę iniciatyvų, skirtų dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi technologijoms pritaikyti orų, klimato ir aplinkos srityse.

Visi šie pokyčiai kartu rodo, kaip per tris dešimtmečius „EUMETNET“ išaugo į narių iniciatyva veikiančią organizaciją, teikiančią integruotas Europos pajėgumus stebėjimų, prognozavimo, klimato paslaugų, aviacijos, duomenų mainų ir inovacijų srityse.

Narių perspektyvos

EUMETNET bendri pasiekimai tampa įmanomi dėl narių atsidavimo ir įvairiapusio indėlio – jos prisideda prie organizacijos veiklos skirtingais, tačiau vienodai vertingais būdais. Vienos prisiima atsakomybę už bendrų programų įgyvendinimą visų narių vardu, o kitos dalijasi savo duomenimis, žiniomis ir patirtimi visos bendruomenės labui.

2024 m. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba tapo Europos hidrometeorologijos tarnybų organizacijos (EUMETNET) visaverte nare. Tapusi nare Tarnyba bendradarbiauja su užsienio meteorologijos tarnybomis, dalyvauja darbo grupėse, keičiasi sukaupta patirtimi ir įgyvendina veiklas visavertės narės statuse.

Žvelgiant į ateitį

EUMETNET švenčiant 30-metį, dėmesys skiriamas ne tik praeities pasiekimams, bet ir ateities iššūkiams. Nacionalinėms meteorologijos tarnyboms keliami reikalavimai nuolat kinta, todėl norint juos veiksmingai įgyvendinti, būtinas nuolatinis bendradarbiavimas.

Remdamasis trisdešimties metų bendra patirtimi, EUMETNET ir toliau rems savo narius, skatindamas bendradarbiavimą, inovacijas ir stiprindamas Europos meteorologų bendruomenę – taip padėdamas nacionalinėms meteorologijos tarnyboms ir toliau būti gerai pasirengusioms teikti aukštos kokybės ir patikimą informaciją visuomenės labui ateinančiais metais.

Čia galite peržiūrėti EUMETNET 30-mečiui skirtą brošiūrą.

Parengė: EUMETNET (Europos hidrometeorologijos tarnybų organizacija, https://www.eumetnet.eu)

Paskelbtoje „Copernicus“ klimato kaitos tarnybos ir Pasaulio meteorologijos organizacijos „Europos klimato būklės 2025 m. ataskaitoje“ Europa yra įvardijama kaip sparčiausiai šylantis kontinentas pasaulyje (sparčiau šyla tik Arkties regionas). Per pastaruosius 30 metų Europoje metų oro temperatūros vidurkis auga daugiau nei dvigubai greičiau (0,56 °C kas 10 metų) už viso Pasaulio vidurkį (0,27 °C kas 10 metų).

2025 m. beveik visoje Europoje buvo šiltesni nei įprasta, o kai kuriose šalyse, kaip Islandija, Norvegija ar Jungtinė Karalystė, jie tapo šilčiausi metai matavimų istorijoje.

Taip pat, vandenyno regionas prie Europos žemyno taip pat pasižymėjo neįprastai aukšta metų vidutine jūros paviršiaus temperatūra. 2025 m. buvo užfiksuota rekordiškai aukšta Europos vandenyno regiono metų vidutinė jūros paviršiaus temperatūra.

Vasarą Europą alino intensyvios karščio bangos, o subarktinėje Fenoskandijoje buvo fiksuota ilgiausia ir stipriausia karščio banga nuo 1950 m.

2025 m. didelėje Europos dalyje trūko drėgmės dirvožemyje, sumažėjo upių nuotėkis, tačiau ir potvynių pasitaikė mažiau nei ankstesniais metais.

Europoje, dėl sausros ir karščio išdegė rekordinis plotas žemės, ypač Iberijos pusiasalyje, o gaisrų metu į atmosferą buvo išmestas rekordinis kiekis šiltnamio dujų.

Tuo pačiu metu, visi Europos ledynai toliau tirpo, sparčiausiai Islandijoje. Tačiau daugiausia ledyno grynos masės buvo prarasta Grenlandijoje.

Europoje kovo mėnesį buvo užfiksuotas trečias mažiausias sniego dangos plotas nuo 1983 m. bei trečia mažiausia sniego masė nuo 1979 m.

Tuo tarpu, teigiamos tendencijos matomos Europos atsinaujinančioje energetikoje, kuri 2025 m. pagamino beveik pusę (46,4 %) visos žemyne sunaudotos elektros energijos.

Gerokai išsamesnę apžvalgą (lietuvių k.) galite skaityti čia.

Parengė: Klimato ir tyrimų skyriaus vyresnysis specialistas Karlas Žužickas

Prieš metus Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba („Meteo LT“) pristatė nacionalinę orų programėlę, pritaikytą Lietuvos sąlygoms ir naudotojų poreikiams – joje pateikiama orų ir hidrologinė informacija visai šalies teritorijai. Per šį laikotarpį programėlė sulaukė plataus naudotojų dėmesio – „Android“ platformoje fiksuota apie 40 tūkst. parsisiuntimų, o „iOS“ – apie 35 tūkst.

Praėjus metams nuo programėlės išleidimo, „Meteo LT“ pristato išskirtinę naujovę – dirbtinio intelekto (DI) parengtas trumpalaikių orų prognozių apžvalgas. Jos „Meteo LT“ orų programėlių naudotojus pasieks kelis kartus per parą programėlėje aktyvavus DI pranešimų prenumeratą. Tai – žingsnis į priekį, integruojant pažangiausias DI galimybes į kasdienę Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos veiklą.

DI algoritmai apdoroja didelius duomenų srautus – nuo automatinių stočių tinklo matavimų iki skaitmeninių orų modelių prognozių. Gyventojai gaus ne tik patikimą, bet ir aiškesnę tekstinę informaciją apie orus, įtraukiant ir numatomus galimus pavojingus reiškinius, sudėtingas orų sąlygas.

Programėlėje pranešimams į telefonus gauti galima pasirinkti vieną iš dešimties Lietuvos apskričių, o prie esamų pridėtų vietovių – ir matyti tai teritorijai parengtą orų apžvalgą apskrities lygmeniu.

Šios DI parengtos orų prognozės pateikiamos paprasta, aiškia ir kasdiene kalba – taip, kad informaciją lengvai suprastų ir specialaus meteorologinio pasirengimo neturintys žmonės. Tokio tipo orų apibendrinimas atveria naują DI taikymo vertę visuomenei. Stengtasi supaprastinti informacijos apie sudėtingus meteorologinius procesus pateikimą, todėl ši inovacija yra puikus šio siekio atspindys.

Programėlėje įdiegtos aukštos svarbos turinio generavimo technologijos veikia visą parą be sinoptiko ar inžinieriaus įsikišimo – informacijos analizė, apibendrinimas ir aprašymas lietuvių kalba vyksta pagal iš anksto parengtą platų taisyklių rinkinį, kuris pagal poreikį peržiūrimas ir koreguojamas.

„Naudojamės pastaraisiais metais ištobulėjusiomis technologinėmis naujovėmis, kad suteiktume naudotojams moderniausią įrankį, padedantį iš anksto pasiruošti besikeičiančioms orų sąlygoms. Tai yra mūsų indėlis į efektyvesnį visuomenės informavimą apie neigiamą poveikį galinčius turėti orų reiškinius. Šis sprendimas leis Lietuvos gyventojams gauti informaciją apie orus tada, kai jos labiausiai reikia. Tai yra vienas pirmųjų tokio tipo dirbtinio intelekto taikymų viešajame sektoriuje tekstinei informacijai gyventojams parengti“, – teigia vienas iš Tarnybos programėlių kūrėjų Liudas Baronas.

Visgi, svarbu suprasti, jog DI paruoštose santraukose gali pasitaikyti netikslumų, todėl jos negali būti naudojamos kaip pagrindinis prognozių šaltinis. Norint gauti patikimą informaciją apie dabartines ir prognozuojamas orų sąlygas bei pavojingus reiškinius, visada rekomenduojame tikrinti „Meteo LT“ orų programėlę arba svetainę meteo.lt.

Norinčius išbandyti DI pranešimų prenumeratą kviečiame atsisiųsti naujausią programėlės versiją ir aktyvuoti juos nustatymų skiltyje.

„Meteo LT“ programėlę galite parsisiųsti iš programėlių parduotuvių:
📲ANDROID įrenginių naudotojams: https://meteo.lt/android
📲APPLE (iOS) įrenginių naudotojams: https://meteo.lt/ios

Įsibėgėja bendradarbiavimas tarp Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos („Meteo LT“) ir Vilnius yra mokykla iniciatyvos. Šiuo projektu Vilnius siekia modernizuoti švietimo sistemą – bent 10 proc. pamokų perkelti iš mokyklų pastatų į miesto erdves ir diegti mišraus ugdymo modelį, skatinant kūrybiškai išnaudoti miesto aplinką mokymuisi.

Vilniuje įvyko „Meteo LT“ edukacija „Klimato derybos“, kurioje šį kartą dalyvavo Vilniaus Trakų Vokės gimnazijos 10 klasės mokiniai. Edukacijos metu dalyviai nusikėlė prie derybų stalo ir nagrinėjo Baltijos jūros aplinkosaugos problemas. Įsikūniję į skirtingų sektorių atstovus, jie gynė skirtingus interesus ir ieškojo bendrų sprendimų.

+1

Diskusijomis paremta edukacija padeda ugdyti gebėjimą argumentuoti, išgirsti kitus ir suprasti, kodėl klimato derybose sudėtinga greitai susitarti. Kaip pastebi Komunikacijos skyriaus vyresnioji specialistė D. Samulionytė, „pradžioje diskusijos būna kiek nedrąsios, tačiau jos greitai įsivažiuoja ir perauga į aktyvų, argumentuotą dialogą, todėl neretai prireikia daugiau laiko nei planuota“.

Dalyvių atsiliepimai rodo, kad įspūdžiai išlieka ir po edukacijos. Vilniaus Trakų Vokės gimnazijos mokytoja pažymi, kad „įtraukianti diskusija klimato kaitos klausimais leidžia geriau suprasti Baltijos jūros regiono problemas. Mokiniai dar ilgai diskutavo ir po edukacijos – tai parodo, kad derybos nėra paprastas procesas“.

Skrydžiai lėktuvais mums dažnai atrodo kasdienybė – atvykstame į oro uostą, įlipame į orlaivį ir pakylame. Tačiau tam, kad lėktuvas galėtų saugiai pakilti ir nusileisti, dar gerokai prieš tai turi būti surinkta, įvertinta ir perduota tiksli informacija apie orų sąlygas. Čia itin svarbų vaidmenį atlieka aviacinė meteorologija – nematoma, bet viena svarbiausių skrydžių saugos dalių, be kurios neįmanomas nei skrydžių planavimas, nei jų vykdymas.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (Meteo LT) yra sertifikuota meteorologijos paslaugų oro navigacijai teikėja, paskirta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, atsakinga už meteorologinę informaciją aviacijos reikmėms. Be Meteo LT stebėtojų – technikų ir sinoptikų darbo nebūtų įmanoma saugiai organizuoti skrydžių Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose. Šie specialistai visą parą stebi ir prognozuoja orų sąlygas, jų pokytį aerodromuose ir jų apylinkėse: vėjo kryptį ir greitį, matomumą, debesų pado aukštį ir kiekį, oro temperatūrą, rasos tašką, atmosferos slėgį ir kitus meteorologinius elementus.

Stebėjimų apie faktinius orus informacija nenutrūkstamai visą parą (24/7) pateikiama tarptautiniais užkoduotais pranešimais METAR ir MET REPORT, sudaromais kas pusvalandį, o reikšmingai pasikeitus faktinėms meteorologinėms sąlygoms papildomai išleidžiami SPECIAL pranešimai, užtikrinantys savalaikį informavimą apie aviacijai pavojingus meteorologinius reiškinius.

Per 2025 m. buvo perduoda virš 52500 METAR ir MET REPORT ir virš 4000 SPECIAL pranešimų. Dažniausiai sudėtingos meteorologinės sąlygos Vilniaus, Kauno ir Palangos aerodromuose fiksuojami šaltuoju sezonu (tai žemas debesų padas, prastas matomumas), rečiau pasitaiko itin reikšmingi ledijantys krituliai (sukelia papildomų iššūkių Lietuvos oro uostų aerodromų tarnyboms, kurios turi specialiomis priemonėmis paruošti orlaivius), ledijantis rūkas ir šoninis vėjas. Šiltuoju sezonu aviacijai pavojingi meteorologiniai reiškiniai dažniausiai susidaro dėl perkūnijų.

Nors keleiviams šie užkoduoti pranešimai dažniausiai nieko nesako, pilotams ir skrydžių vadovams tai yra pagrindinis informacijos šaltinis, padedantis priimti sprendimus dėl saugaus skrydžio.

Dar prieš kelis dešimtmečius meteorologai didžiąją dalį stebėjimų atlikdavo rankiniu būdu. Remdamiesi patirtimi ir paprastesniais turimais prietaisais, jie patys vertino matomumą, debesuotumą ar kritulius. Nors toks darbas yra atsakingas, informacija buvo atnaujinama lėčiau, o staigūs orų pokyčiai keldavo papildomų iššūkių.

2025 metais Palangos, o 2026 metais – Vilniaus, Kauno aerodromuose įgyvendintas svarbus pusiau automatizuotos meteorologinių matavimų sistemos (AMMS) modernizavimo etapas – atnaujinti automatiniai matavimo prietaisai, įdiegta naujus reikalavimus atitinkanti programinė įranga, ir patobulintos duomenų apdorojimo grandys. Šie sprendimai leidžia ne tik dar tiksliau matuoti pagrindinius orų parametrus realiuoju laiku, bet ir užtikrinti didesnį sistemų patikimumą bei atsparumą techniniams gedimams. Atnaujinta AMMS sudaro sąlygas sparčiau perduoti aukštos kokybės meteorologinius duomenis, taip stiprinant skaitmeninį skrydžių saugos pagrindą ir mažinant rizikas sprendimus priimantiems pilotams bei skrydžių vadovams.

Šie atnaujinimai glaudžiai susiję su tarptautine SWIM (System Wide Information Management) iniciatyva, kurios tikslas – pagerinti informacijos, svarbios aviacijos sektoriui, keitimąsi tarp įvairių suinteresuotųjų šalių, užtikrinant sklandų, vieningą ir saugų jos perdavimą. Tai svarbus žingsnis stiprinant bendradarbiavimą tarp oro uostų, oro navigacijos paslaugų teikėjų ir pilotų visoje Europoje bei pasaulyje.

Nors technologijos užima vis svarbesnį vaidmenį, žmogaus indėlis išlieka būtinas. Tokie reiškiniai kaip rūkas, snygis, lijundra ir kiti meteorologiniai reiškiniai vis dar vertinami aviacinės meteorologijos stotyse dirbančių stebėtojų – technikų akimis ir patirtimi. Ypač svarbūs tampa ir specialieji meteorologiniai pranešimai, kurie parengiami tada, kai orų sąlygos tarp reguliarių stebėjimų staiga pasikeičia ir gali turėti įtakos skrydžiams.

Meteorologinės sąlygos aviacijoje yra itin svarbios – pasaulyje apie penktadalis aviacinių incidentų siejami būtent su orais. Lietuvos klimatas taip pat iškelia savų iššūkių: stiprūs vėjai, rūkas, pūgos ar lijundra ne kartą trikdė oro uostų darbą ir skrydžių tvarkaraščius. Todėl tiksli ir laiku pateikta meteorologinė informacija yra vienas kertinių skrydžių saugos elementų.

Nors šios informacijos neišgirsime per radiją ar nepamatysime kasdienėse orų prognozėse, ji kasdien tyliai dirba savo darbą. Būtent aviacijos meteorologų pastangų dėka galime saugiai kilti į orą ir pasiekti savo kelionės tikslą.

Parengė: Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus specialistai Dovilė Dambrauskaitė – Timofejeva ir Augustinas Skirmantas Balionis

Balandžio 14–16 d. Lietuvoje, Vilniuje vyko kasmetiniai mokymai sinoptikams „Baltic+“, o tiksliau – kontaktinė jų dalis. Juos organizavo Europos meteorologinių palydovų eksploatavimo organizacija EUMETSAT ir šiais metais mokymus globojanti Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (Meteo LT). Įdomu tai, kad mokymų vieta kiekvienais metais yra skirtinga ir rotuojasi tarp keturių pagrindinių šiuose mokymuose dalyvaujančių valstybių, t. y. Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Lietuvos, o mokymų pavadinime esantis simbolis „+“ reiškia, kad prie šių mokymų prisijungia ir Ukrainos specialistai.

+4

Šių metų „Baltic+ 2026“ mokymų tema: „Šiltojo sezono frontinių kritulių prognozavimas Baltijos regione“.

Mokymų tikslas: kelti Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos sinoptikų kompetenciją prognozavimo srityje, šių metų kontekste – prognozuojant šiltojo sezono frontinius kritulius. Taip pat nemažiau svarbu yra stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą tarp sinoptikų, suteikti galimybę pasidalinti patirtimi ir žiniomis.

Šie mokymai įprastai susideda iš dviejų dalių: nuotolinės dalies, kuri vyko šių metų kovo 9–27 dienomis (per tris mokymų savaites buvo penkios nuotolinių paskaitų sesijos su savarankiškomis namų darbų užduotimis) ir kontaktinės dalies, kuri vyko Lietuvoje, Vilniuje, šių metų balandžio 14–16 dienomis (trijų dienų teorinės ir praktinės užsiėmimų sesijos).

Į mokymų programos sudarymą ir sėkmingą jos įgyvendinimą įsitraukė daug didelę patirtį sukaupusių ekspertų. Dalis jų, meteorologijos specialistų bendruomenėje, žinomi ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu:
• Vesa Nietosvaara (EUMETSAT – Europos meteorologinių palydovų eksploatavimo organizacija);
• Rob Groenland (KNMI – Karališkasis Nyderlandų meteorologijos institutas);
• Becky Hemingway (ECMWF – Europos vidutinės trukmės orų prognozių centras);
• Bożena Łapeta (IMGW-PIB – Lenkijos meteorologijos ir vandens ūkio institutas–Nacionalinis mokslinių tyrimų institutas);
• Silve Grabbi-Kaiv (ESTEA – Estijos aplinkos apsaugos agentūra);
• Kristiãns Pãps (LVĢMC – Latvijos aplinkos apsaugos, geologijos ir meteorologijos centras);
• Natalia Ptukha (UkrHMC – Ukrainos hidrometeorologijos centras);
• Gintautas Stankūnavičius (VU – Vilniaus universitetas);
• Lukas Sudvajus (Meteo LT – Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba);
• Tadas Kantautas (Meteo LT – Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba).

Nuotolinėje mokymų dalyje iš viso dalyvavo net 45 sinoptikai (vienas iš didžiausių dalyvių skaičių per praėjusius kelis metus), o kontaktinėje dalyje Vilniuje – 16 sinoptikų. Tiek nuotolinėje, tiek kontaktinėje mokymų dalyje sinoptikai turėjo galimybę sužinoti daugiau apie:
• naujos kartos (MTG) meteorologinių palydovų produktus ir jų pritaikymą išskiriant frontines sistemas, atpažįstant debesų struktūras ir jų išsivystymo lygius;
• meteorologinių radarų produktų pritaikymą identifikuojant ir prognozuojant frontinių kritulių zonų judėjimą ir kritulių kiekio potencialą;
• Europos vidutinės trukmės prognozių centro teikiamus kritulių prognozių produktus ir jų stiprybes/silpnybes sudarant kritulių prognozes;
• meteorologinių palydovų pagalba išgaunamą vertikalų oro temperatūros ir drėgmės pasiskirstymą atmosferoje;
• meteorologinių palydovų pagalba išgaunamus kritulių zonų identifikavimo ir potencialaus kritulių intensyvumo/kiekio produktus;
• pagrindines problemas su kuriomis susiduria sinoptikai prognozuodami frontinius kritulius;
• komunikacijos problemas ir sprendimus ekstremalių situacijų metu.

Kontaktinėje mokymų dalyje dalyviai turėjo galimybę dirbti su IT programa–simuliacija, kuri imituoja sinoptiko darbo vietą ir pamainos laiką. Šios užduoties metu kiekviena dalyvių pora turėjo pateikti kritulių prognozę nurodytam regionui.

Po mokymų užbaigimo visi dalyviai gavo sertifikatus, patvirtinančius sėkmingą šių mokymų baigimą.

Kiti „Baltic+“ mokymai vyks 2027 metais, Latvijoje, Rygoje.

Šiandien, balandžio 16 d. 11 val., Tarnybos administraciniame pastate Vilniuje vyko Nacionalinio diktanto rašymas.

Prisijungdami prie jau 16 metų gyvuojančios iniciatyvos, Tarnybos darbuotojai kartu su visa Lietuva turėjo galimybę pasitikrinti lietuvių kalbos rašybos žinias ir dar kartą atkreipti dėmesį į mūsų kalbos svarbą.

Diktantą buvo galima rašyti ir nuotoliniu būdu, klausantis „LRT radijo“, todėl prie iniciatyvos prisijungti galėjo ne tik kituose miestuose dirbantys Tarnybos specialistai, bet ir plačioji visuomenės dalis.

Pasipraktikuoti rašyti arba tiesiog perklausyti šių metų Nacionalinį diktantą galite čia.

Teksto autorius Gintaras Grajauskas. Skaito Marijus Žiedas.

Balandžio 10-ąją Tarnybos susirinkimų salėje įvyko edukacija „Klimato derybos“, kurioje dalyvavo 10 žmonių. Dalyviai buvo išsiskirstyti į tris grupes – kurios atstovavo žemės ūkio, Baltijos šalių atstovus bei mokslininkus. Pagal paruoštą informaciją, dalyviai diskutavo ir kartu bandė pasiekti bendrą sutarimą dėl Baltijos jūros taršos mažinimo. Edukacijos metu, kartu buvo aptarta COP (Jungtinių Tautų organizuojamas kasmetines klimato kaitos konferencijas), Baltijos jūros svarbą ir jos pagrindines taršos priežastis.

Šį kartą Tarnyboje vykusios edukacijos „Klimato derybos“ buvo vienas iš Geografijos nakties (GeoNight’26) renginių programos dalis Lietuvoje.

Tarptautinės „Geografijos nakties“ nacionalinis koordinatorius – Lietuvos geografų draugija: www.lgd.lt

Visus norinčius sudalyvauti šioje ar kitoje edukacijoje kviečiame susipažinti su šiuo metu prieinamų edukacijų sąrašu esančiu čia – Edukacinė veikla. Rengiame tiek ekskursijas meteorologijos stotyse, tiek įvairias gyvas ir nuotolines edukacijas. 😉

Per pirmuosius tris šių metų mėnesius Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo net 420,4 val. (net 1,7 karto ilgiau, lyginant su 1991–2020 m. vidurkiu): nuo 378,9 val. Klaipėdoje iki 445,9 val. Dūkšte (žr. žemėlapyje).

Tai buvo labiausiai saulėtas pirmasis metų ketvirtis per visą instrumentinių stebėjimų istoriją Lietuvoje. Iki šiol labiausiai saulėtu buvo laikomas 2022 m. I ketvirtis (380,5 val.), o iki tol – 1969 m. I ketv. (339,3 val.).

Saulės spindėjimo trukmės rekordai buvo išmatuoti visose meteorologijos stotyse išskyrus Klaipėdą. Šiemet per pirmuosius tris mėnesius uostamiestyje Saulė švietė 378,9 val., kai 2022 metais išmatuota šiek tiek daugiau – 382,7 val.

Dėl aukšto atmosferos slėgio ne tik dažnai švietė Saulė, bet ir tuo pačiu pirmieji trys mėnesiai mūsų šalyje pasižymėjo labai mažu kritulių kiekiu. Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 63,2 mm. Tai yra daugiau nei dvigubai mažiau nei vidutiniškai iškrenta mūsų šalyje (135 mm). 1961–2026 m. laikotarpiu dar truputį sausiau yra buvę tik 1969, 1972 ir 2003 metais.

Primename, jog praėjusių laikotarpių apžvalgas galite rasti čia.
Ozono ir Saulės spinduliuotės duomenų rinkinius rasite čia (puslapio apačioje).

Parengė: meteorologas Gytis Valaika (Komunikacijos skyrius)

Šių metų kovas – antras šilčiausias nuo 1961 m. Truputį šiltesnis buvo tik 2007 m. buvęs kovas (5,0 °C). Taip pat, mėnuo pasižymėjo ir itin mažu kritulių kiekiu, kuris Lietuvoje vidutiniškai siekė vos 5,6 mm (14 % SKN – standartinė klimato norma). Nuo 1961 m. dar sausesnis kovas buvo pasitaikęs tik 2022 m. (1,9 mm). Daugiau apie tai galite skaityti čia.

Negana to, Saulės spindėjimo trukmės reikšmė tapo antra didžiausia iš visų kovo mėnesių nuo 1961 metų. Vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje 2026 m. kovo mėnesį siekė net 239,5 val., o tai yra 165 % lyginant su SKN (145 val.). Saulė spindėjimo reikšmė buvo netgi 13 % didesnė lyginant su balandžio mėn. SKN (212 val.).

Įdomu tai, jog 2025 m. gegužę (232,2 val.), birželį (236,1 val.), liepą (216,6 val.) ir rugpjūtį (235,6 val.), kurie paprastai yra labiausiai saulėti metų mėnesiai, Saulės spindėjimo trukmė buvo truputį mažesnė nei šių metų kovą.

Labiausiai saulėtų kovų trejetukas Lietuvoje:
1 vieta priklauso 2022 m. (263,3 val.);
2 vieta priklauso 2026 m. (239,5 val.);
3 vieta priklauso 1969 m. (223,9 val.);

Vis dėlto, 2026 m. kovo mėn. Saulės spindėjimo rekordai meteorologijos stotyse nebuvo pasiekti.

11-oje stočių (Kauno, Šiaulių, Šilutės, Utenos, Varėnos, Vilniaus, Biržų, Dūkšto, Dotnuvos, Kybartų ir Lazdijų AMS) 2026 m. kovas rikiuojasi 2-oje pozicijoje tarp maksimumo rekordų (nusileido tik 2022 m. kovui).

Nidos AMS išmatuota reikšmė užėmė 3 vietą (daugiau išmatuota buvo tik 2022 ir 2013 m.), Telšių AMS – 4 vietą, o Klaipėdos AMS – dar žemesnę, tik 6 vietą.

Nuo 1961 m. ilgiausiai kovo mėnesį Saulė yra švietusi Šilutės AMS (279,0 val. – 2022 m.), Klaipėdos AMS (277,0 val. – 2022 m.) ir Nidos AMS (272,6 val. – 2022 m.).

Primename, jog praėjusių laikotarpių apžvalgas galite rasti čia.
Ozono ir Saulės spinduliuotės duomenų rinkinius rasite čia (puslapio apačioje).

Parengė: MASS vyriausioji specialistė Gintarė Giliūtė ir KS vyriausiasis specialistas Gytis Valaika