Mėnuo: 2026 rugsėjo

Džiugi žinia. Buvo paskelbti WMO (Pasaulinės meteorologijos organizacijos) 2027 m. kalendoriaus finalistai. Atrinkta net 50 nuotraukų iš viso pasaulio. Iš atrinktųjų kadrų dar šį rudenį bus paskelbti galutiniai 13-a laimėtojų.

2024 m. viena nuotrauka iš Lietuvos pateko tarp finalistų, 2025 m. – net šešios (iš 75-ių), o šiemet – trys kadrai (iš 50-ies) buvo užfiksuoti būtent Lietuvoje.

Labai džiaugiamės, kad mūsų šalies gyventojai aktyviai įsitraukė į fotokonkursą. Dabar belieka visiems pasistengti dėl savo šalies atstovų. Jei naudojatės socialiniu tinklu „Facebook“, tuomet atsidarykite Lietuvos atstovų fotografijas ir uždėkite patiktuką.

1. Aurelijos Pašvenskaitės nuotrauka su žėrinčiais sidabriškaisiais debesimis
2. Renatos Kilinskaitės nuotrauka su šiaurės pašvaiste ir užšalusiomis Kuršių mariomis
3. Mindaugo Ščajevo nuotrauka su virš rūko kyšančiomis vėjo jėgainėmis

BALSUOTI GALIMA TIK IKI RUGSĖJO 7 DIENOS!

WMO vertinimo komisija (fotografai, meteorologai, mokslininkai ir komunikacijos ekspertai) priims galutinį sprendimą dėl 13 nugalėtojų, remdamasi jūsų balsais, techninėmis ir meninėmis savybėmis bei geografine pusiausvyra (kad nuotraukos būtų iš įvairių kampelių).

Visų 50 nuotraukų albumą rasite čia.

Tikėtina, kad 2026-ieji netaps pačiais karšiausias metais nuo instrumentinių matavimo pradžios: pirmieji šeši 2026 m. mėnesiai – trečia šilčiausia metų pusė per visą stebėjimų istoriją – maždaug 1,4 °C aukščiau ikipramoninio laikotarpio lygio, nusileidžianti tik 2024 ir 2025 m. (Hausfather 2026). Tačiau ir be to, šią vasarą Vakarų Europą alinęs karštis, sausros ir miškų gaisrai tikrai įsiminė nė vienam iš mūsų: 2026 metų vasara keliose Europos dalyse sumušė istorinius karščio rekordus, o birželis buvo karščiausias Vakarų Europoje ir, tikėtina, turėjome karščiausią vasarą Didžiosios Britanijos istorijoje (EU Space Policy 2026; Hausfather 2026; Red Cross Climate Centre 2026).

Mokslininkai pabrėžia, kad toks ekstremalių reiškinių suintensyvėjimais yra neatsiejamas nuo globalios klimato kaitos procesų (Valiukas 2026). Specializuotas klimato kaitos leidinys „Carbon Brief“ sudarė visų (kiek jiems žinoma), iki šiol paskelbtų ekstremalių oro sąlygų tyrimų žemėlapį. Pirmą kartą pristatytas 2017 m., žemėlapis apima ekstremalius reiškinius nuo 2003 m. iki yra nuolat pildomas (McSweeney ir Tandon 2024). Remiantis naujausia, 2026 m. žemėlapio versija, „Carbon Brief“ pateikia esamos situacijos apibendrinimą (McSweeney ir kt. 2026):

• Nustatyta, kad 71 % iš 504 žemėlapyje įtrauktų ekstremalių oro sąlygų įvykių ir tendencijų išaugo arba tapo sudėtingesnėmis dėl žmogaus sukeltos klimato kaitos;
• 9 % įvykių ar tendencijų pasidarė mažiau tikėtinos arba mažiau sudėtingos dėl klimato kaitos, o tai reiškia, kad 80 % visų įvykių sietina su tam tikra žmogaus įtaką. Likę 20 % įvykių ir tendencijų nesiejami su žmogaus poveikiu arba jis buvo neapsprendžiantis;
• Iš 152 mokslininkų įvertintų ekstremalių karščių atvejų 93 % nustatyta, kad klimato kaita padidino įvykio ar tendencijų tikimybę arba jie tapo sudėtingesni;
• Iš 126 tirtų kritulių ar potvynių atvejų 56 % nustatyta, kad žmogaus veikla padidino įvykio tikimybę arba jo sudėtingumą. Iš tirtų 81 sausros atvejų tokių atvejų yra 68 %.
  

Kaip klimato kaita paveikė ekstremalius orų reiškinius (McSweeney ir Tandon 2026): raudona – sudėtingesnis arba labiau tikėtinas (reiškinių skaičius 743); oranžinė – neturėjo jokios įtakos (81); mėlyna – mažiau sudėtingas ar tikėtinas (76); pilka – neapsprendžianti įtaka (67).

Parengė: Meteo LT Klimato ir tyrimų skyriaus patarėjas dr. Justas Kažys